Knygos: gero skonio „Vėjas nuo jūros“

Publikuota: 2018-06-01
Giedrius Vilpišauskas, „Vėjas nuo jūros“, „Tyto alba“, 2017 m., p. 415
Giedrius Vilpišauskas, „Vėjas nuo jūros“, „Tyto alba“, 2017 m., p. 415
 

Nežinau, ar Giedrius Vilpišauskas šiame „Verslo klasės“ numeryje pažėrė kulinarinių idėjų, tačiau turiu pripažinti, kad maisto ekspertas „iškepė“ ir gerą romaną.

Romane „Vėjas nuo jūros“ vaizduojama situacija yra neoriginali ir šimtus kartų girdėta įvairiose medijose. Į nuošalią vietovę Dzūkijos miškuose pailsėti atvykę bičiuliai užstringa erdvėje, kurioje darosi keisti dalykai. Maža to, pasirodo, kad ta erdvė suteikia galimybę keliauti laiku. Tiesa, sistema sugenda, ir poilsiautojai nebegali ištrūkti. Jie turi kelis pasirinkimus: ieškoti būdų, kaip tą kalėjimą apgauti, arba laukti keliasdešimt metų, kol atvyks meistrai atlikti techninės apžiūros. Štai ant tokios „mėsos“ berdamas prieskonius G. Vilpišauskas sugeba išgauti gero skonio romaną.

Pagrindinis knygos herojus bankininkas Egis nevengia svaigintis. Tai žolytė, tai grybukai, tai dar koks velnias. Dėl to pasakojimas tarytum nuolat gaubiamas rūko, tiksliau – regimas kaip per haliucinacijas, o skaitydamas romaną nuolat susimąstai, ar tai iš tikrųjų vyksta, ar tai tik pagrindinio veikėjo (o kartais kelių veikėjų) apsvaigusios galvos kūrinys. Nykstanti riba tarp sapno ir realybės yra katalizatorius, padedantis autoriui sukurti įtraukiantį pasakojimą, kurio ne tik pabaigos, bet ir kito puslapio negali prognozuoti.

Be to, padėtis kinta labai greitai. Jokių aprašymų, teliūskuojančio ežero ar linguojančių pušų viršūnių aprašymų, tik nuolatinis veiksmas, savitai besirutuliojanti įvykių virtinė. Taigi skaitant tikrai neteks savęs pagauti nuklydus nuo pasakojimo į savo mintis – kiekvieną akimirką būsite ten, prie ežero Dzūkijos miškuose.

Kiekvienas romano personažas yra savitas ir išsiskiriantis iš kitų, todėl įdomu stebėti, kaip rašytojui sekasi numatyti iš tokių asmenų sudarytos grupės dinamiką. Tai yra kaip vienoks ar kitoks vieno personažo elgesys išprovokuotų kito veiksmus. Nes bendro tarp jų nėra beveik nieko: „besitorčinantis“ bankininkas, pasileidusi apsauginė, viskuo nepatenkintas programuotojas, mačo mokslininkas, treninguotas „marozas“. Ir atrodo, kad autoriui sumodeliuoti situacijas pavyksta visai neblogai. Tiesa, knygoje retkarčiais grįžtama į priešistorę – kas siejo veikėjus prieš jiems pakliūvant į laiko ir erdvės spąstus. Tuomet kartais imi abejoti, ar tokio tipažo veikėjai galėjo būti draugai dar prieš susidurdami su mistiniais iššūkiais, rašymo teorijos terminais kalbant – trūksta motyvacijos.

Žavu ir tai, kad G. Vilpišauskas į pasakojimą įpina ir savo kulinarijos žinių. Išties nelaimingi, besiblaškantys ir ištrūkti trokštantys herojai pavalgyti visgi nepamiršta. Keli paprasti turistiniai receptukai, bazinė informacija apie haliucinogeninių musmirių gamybą ir vienas egzotiškas patiekalas. Lai jo receptas lieka paslaptis.

O dabar žiupsnelis kritikos. „Vėjas nuo jūros“ viršelyje išdidžiai pristatomas kaip „geriausias lietuviškas siaubo romanas“. Knygos nugarėlėje jau atsiranda kiek kuklumo ir pasakojimas apibūdinamas kaip „vienas geriausių – jei ne pats geriausias – lietuviškų siaubo romanų“. Kadangi man nepatinka buka leidyklų rinkodara, kuri pastaruoju metu vis labiau veši bandydama sugalvoti patį gudriausią žanrą, pasakysiu: geras tai romanas, bet tikrai ne siaubo. Nežinau, kur randama čia to siaubo. Man baisiausia šios knygos vieta – kai vaiduoklis patenkinamas oraliniu būdu. Bet „Baskervilių šuo“ vis tiek baisiau. „Vėjas nuo jūros“ yra mistinis romanas, daugeliu elementų panašus į populiarų televizijos serialą „Lost“ (LRT serialas vadintas „Dingę“).

Antrasis kritikos krislas – nors su malonumu skaičiau kiekvieną puslapį, visgi manau, kad romanas kiek ištęstas. Kai kur jau atrodė, kad istorija galėtų ir baigtis, bet pats rašytojas, naudodamasis autoriaus privilegija, nori tuos įstrigusius vargšelius pakankinti. Sutrumpinti romaną šimtu puslapių nebūtų didelė netektis.

Vis dėlto, kaip patys matote, pastabos esmės nekeičia – G. Vilpišauskas patiekė gerą lėkštę literatūrinio maisto, kuriuo norėtųsi pasimėgauti lėtai, tačiau tai sunkiai pavyksta – skonis toks geras, kad praryji jį kaip smakas.

Prenumeruodami žurnalą sutaupote iki 30% nei pirkdami kas mėnesį.
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
„Samsung“ serijos telefono „Note9“ apžvalga: vienas geriausių, bet šlamšto per daug 4

Šiemet „Samsung“ pristatė dar vieną „Galaxy Note“ serijos telefoną – „Note9“. Nuo „Note8“ ar „Galaxy S9“ šis...

Verslo klasė
2018.09.16
Organizacijos keičiamos dėl 3 pagrindinių priežasčių Premium

Kokį atsakymą išgirstate pažįstamų klustelėję, kaip sekasi darbe? Aš pastaruoju metu sulaukiu kone to paties...

Verslo klasė
2018.09.16
Saudo Arabijos sosto įpėdinis žengia Petro I pėdomis Premium 3

2018 m. birželio 21-ąją sukako lygiai metai, kai Mohammadas bin Salmanas, dar žinomas MBS trumpiniu, buvo...

Verslo klasė
2018.09.15
Muzika: Praeities romantizmo nostalgija

Pakliuvo man į rankas kažkada, kompaktinių diskų atsiradimo aušroje, išleista mėgėjiška kompaktinė plokštelė.

Verslo klasė
2018.09.09

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau