Tabako gaminius Lietuvoje paslėps, kai kur ES – dalyje parduotuvių ir nebeprekiaus

Mažmeninės prekybos tinklas „Lidl“ Belgijoje pranešė, kad naujose ir rekonstruotose parduotuvėse nebeprekiaus tabako gaminiais. Prekybininkės teigimu, tokį sprendimą paskatino Belgijos teisės aktai, nuo 2025 m. balandžio 1 d. didesnėms nei 400 kv. m parduotuvėms draudžiantys prekiauti tabako gaminiais, praneša „Retail Detail“.  

„Mums neatrodo logiška įtraukti tabako gaminius į naujų parduotuvių asortimentą tokiam trumpam laikotarpiui“, – aiškino Isabelle Colbrandt, „Lidl“ atstovė spaudai Belgijoje ir Liuksemburge. 

Sprendimas dėl naujų reikalavimų Belgijoje priimtas šiemet – kovą parlamentas pritarė sveikatos apsaugos ministro Franko Vandenbroucke'o parengtam įstatymo projektui, kuriuo nustatytos griežtesnės tabako ir alkoholio pardavimo taisyklės.

Parduotuvėse, kuriose vis dar bus leidžiama prekiauti tabako gaminiais, jie nebus akivaizdžiai demonstruojami. Taip pat bus griežčiau baudžiama už reklamos pažeidimus.

Kaip pastebi „Retail Detail“, Belgija ne pirmoji įgyvendina tokias griežtas iniciatyvas. Pavyzdžiui, Nyderlandai irgi nuo šių metų liepos 1 d. apribojo prekybą tabako gaminiais supermarketuose. 2030 m. planuojama uždrausti prekybą cigaretėmis degalinėse, o dar po dviejų metų – ir mažesnio formato maisto prekių parduotuvėse, paliekant prekybą šio asortimento prekėmis tik specializuotoms parduotuvėms. 

Skaičiuojama, kad dėl draudimo prekiauti tabako gaminiais prekybos tinklai gali prarasti apie 7% pajamų, o ieškodamos galimybių tai kompensuoti kai kurios įmonės svarsto galimybę šalia parduotuvės atidaryti atskirą tabako gaminių krautuvę.

Dings iš akiračio

Gražina Belian, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento (NTAKD) direktoriaus pavaduotoja, primena, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigalios specialieji su tabako gaminių prekyba susiję reikalavimai mažmeninės prekybos vietoms.

Pagal Seimo priimtus pakeitimus, parduotuvėse bus draudžiama viešai eksponuoti tabako gaminius ir su jais susijusias prekes, įskaitant elektronines cigaretes ir įrenginius.

Šis draudimas negalios tabako gaminių parduotuvėse, tabako gaminių skyriuose. Tiesa, vitrinose šie gaminiai nebus eksponuojami. 

Taip pat išimtis taikoma jūrų ar oro uostams, Lietuvos valstybės sienos su trečiosiomis šalimis perėjimo punktuose veikiančioms parduotuvėms, kuriose prekės parduodamos tik iš Lietuvos išvykstantiems keleiviams. Taip pat draudimas negalios laivuose, orlaiviuose, traukiniuose, vežančiuose keleivius tarptautiniais maršrutais.

Parduotuvėse bus leidžiama pateikti tik informaciją, kas yra produkto gamintojas, taip pat parduodamų tabako gaminių, su tabako gaminiais susijusių gaminių, įrenginių, skirtų šiems gaminiams vartoti, pavadinimus, žodžius „Prekiaujame“ arba „Parduodame“, ir kainas.

Ruošiasi pokyčiams

Mažmeninės prekybos tinklas „Norfa“ yra numatęs du sprendimo būdus, kaip pirkėjai galės nusipirkti tabako gaminių.

Daugelyje „Norfų“ jau veikia specialūs įrenginiai, vadinamieji „tabakomatai“, pažymėti užrašu „Tabako išdavimo automatas“.

Darius Ryliškis, „Norfos mažmenos“ atstovas spaudai, VŽ sako, kad tai automatizuotas sprendimas. Be to, bus galima įsigyti tabako gaminių ir prie kasų, tačiau akivaizdžiai jie nebus eksponuojami – bus laikomi specialiose spintose. 

Prekybos tinklas „Maxima“ irgi ruošiasi nuo 2025-ųjų įsigaliosiančiam draudimui eksponuoti tabako gaminius. 

Indrės Trakimaitės-Šeškuvienės, „Maxima LT“ Komunikacijos ir korporatyvinių reikalų departamento direktorės, teigimu, specialių tabako skyrių steigti neplanuojama, tačiau pertvarkomi ir specialiai pritaikomi jau turimi tabako gaminių įrenginiai, statomi nauji baldai – jie bus pritaikyti taip, kad pirkėjas tabako gaminius galės išsirinkti tik darbuotojui atidarius dureles.

Nauja iniciatyva

Rūtos Vainienės, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos (LPĮA) direktorės, žiniomis, šiuo metu yra registruotas įstatymo projektas, pagal kurį tabako gaminių būtų galima įsigyti nuo 21 metų. Tačiau projektas dar nebuvo pateiktas.

R. Vainienės nuomone, prekybininkams toks reguliavimas sukeltų keblumų, nes atsirastų dar viena svarbi amžiaus kategorija. Šiuo metu yra tabako ir energetinių gėrimų galima įsigyti nuo 18 metų, o alkoholinių gėrimų – nuo 20 metų. 

Jei tabakas būtų parduodamas nuo 21 m., reikėtų iš naujo perprogramuoti kasos aparatus, kad šie įspėtų kasininką, jog perkama riboto pardavimo prekė.

„Tai – vienkartinės išlaidos. Kur kas sudėtingiau, kai realiai reikia patikrinti amžių – tai labai atsakinga funkcija, o baudos už pažeidimus smarkiai padidintos, o už pakartotinus nusižengimus, padarytus per trejus metus, gresia ir prekybos vietos licencijos praradimas. Lietuvos teisės aktai labai netolerantiški darbuotojų klaidoms, tarsi dirbtų robotai, o ne žmonės“, – komentuoja R. Vainienė.

Jos požiūriu, būtų labai gerai, jei kasininkui suklydus būtų galimybė taikyti įspėjimą, o ne iš karto – griežčiausią sankciją. Kai teisės aktai yra itin griežti, griežtais priversti būti ir darbdaviai. 

„Deja, ne visi tai supranta. Labai tikiuosi, kad naujoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė pažvelgs į darbdavių – darbuotojų santykius ir šiuo aspektu“, – viliasi R. Vainienė.

Prevencija ir edukacija

Henriko Stelmokaičio, „Motieka ir Audzevičius“ konkurencijos teisės advokato, nuomone, Tabako kontrolės įstatymo laikymosi priežiūra Lietuvoje yra itin problematiška. 

Jo nuomone, vis naujų reikalavimų įvedimas ar esamų griežtinimas sveikatos politikos problemų nebūtinai išspręs. 

„Kaip ir daugeliu kitų atvejų, pasigendame dėmesio prevencijai ir edukacijai, įstatymų aiškumui, o ne reguliavimo griežtumui ir baudoms“, – sako advokatas.

Jis pastebi, kad šiuo metu įstatymas nustato itin griežtą draudimą tiekti tabako gaminius su pridėtiniu skoniu ar kvapu, tačiau institucijos susiduria su problemomis tiek identifikuoti tokius gaminius, tiek įrodyti patį faktą, kad tikrai yra pridėtinis skonis ir kvapas.

Vienkartinių elektroninių cigarečių atveju tam tikros įmonės dažnai tiekia į rinką vis naujus gaminius – naujose pakuotėse ir naujais pavadinimais. Tikrinti kiekvieną tokią partiją yra sudėtinga – institucijoms kainuoja ne tik pati skonio ir kvapo ekspertizė, bet ir pati paieška, tyrimas, posėdžių organizavimas ir vėlesnis bylinėjimasis teisme, aiškina H. Stelmokaitis.

Natūralus klausimas tokiais atvejais būtų kalbėti apie tiekimo į rinką tvarkos pakeitimą, tačiau realybėje, anot jo, susiduriama su kita problema – Lietuvoje nėra laboratorijų, kurios galėtų suteikti skonio ir kvapo nustatymo paslaugą.

Tuo metu užsienio laboratorijos tokias paslaugas teikia, tačiau jų metodologijos nukreiptos nustatyti ne kvapą ar skonį, bet faktą – kiek medžiagos (dūmų) įleidus į patalpą taip vadinamos „nosys“ (dažniausiai be jokių objektyvių kriterijų atrinkti žmonės) užuodžia, kad kvapas yra.

„Koks tai kvapas, paliekama tokių „nosių“ subjektyviam vertinimui, t. y. pagal populiariausią metodologiją keturi žmonės tiesiog įvardija, kada pradėjo užuosti kokį nors kvapą, ir pakomentuoja, kaip jiems atrodo, koks tai kvapas“, – stebisi H. Stelmokaitis.