„Oda LT“ sumokėjo KT skirtą baudą ir toliau mina teismų slenkstį

KT bendrovei baudą paskyrė šių metų liepą, šį sprendimą bendrovė apskundė ir prašė tiek Vilniaus apygardos teismo, tiek vėliau bylą nagrinėjusio Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sustabdyti baudos mokėjimą iki galutinio bylos išnagrinėjimo.
Dėl baudos mokėjimo dalimis buvo kreiptasi ir į KT, tačiau tiek teismai, tiek KT prašymus atmetė.
„Iš esmės buvome nubausti du kartus, nes teisinėje valstybėje siekiame ginti savo interesus teisiniais būdais. Ginčijamą baudą privalėjome sumokėti dar teismui nepriėmus galutinio sprendimo, o baudos mokėjimas dalimis būtų įmanomas tik tuo atveju, jei nebūtume gynę savo interesų“, – išplatintame pranešime teigia Irena Jokšienė, „Oda LT“ direktorė.
Anot įmonės vadovės, pagrįstų abejonių kelia tokia taikoma praktika, nes ji akivaizdžiai pažeidžia ūkio subjektų lygiateisiškumą, nors visiems yra garantuojama konstitucinė teisė kreiptis į teismą.
Vykstant ginčui teisme dėl KT nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo, bendrovė pasigenda valstybės institucijos noro bendradarbiauti ir spręsti susidariusią situaciją.
„Esame įsitikinę, kad institucijos pirmiausia turėtų mokyti ir konsultuoti. Kaip matyti iš viešai skelbiamos KT informacijos, kai kurioms įmonėms tokia praktika yra pritaikoma, tačiau ne mūsų bendrovės atveju. Lieka neaišku, kodėl su ūkio subjektais elgiamasi skirtingai. Per ilgus veiklos metus administracine nuobauda esame baudžiami pirmą kartą, tačiau paskiriant baudą, į tai nebuvo atsižvelgta“, – sako I. Jokšienė.
VŽ primena, kad KT šią liepą „Oda LT“ skyrė 163.020 Eur dydžio baudą, nustačiusi, kad ji su šešiomis odos priežiūros priemones platinančiomis įmonėmis susitarė vartotojams nepardavinėti „Odos LT“ produkcijos mažesnėmis nei gamintojos nurodytomis kainomis.
Iš viso už konkurenciją ribojantį susitarimą bendrovėms „Oda LT“, „Garbanė“, „GSS Baltic“, „Permanent Makeup of Baltics“ bei mažosioms bendrijoms „Efektas“ ir „Elektroninė parduotuvė“ buvo skirta 217.280 Eur baudų.
KT anksčiau skelbė, kad penkios odos priežiūros priemones platinančios įmonės skirtas baudas sumokėjo, viena bendrovė nuo finansinės sankcijos buvo atleista, nes pirmoji pranešė KT apie susitarimą.
Apie praktiką ir problemas
Henrikas Stelmokaitis, kontoros „Motieka ir Audzevičius“ advokatas, teigia, Konkurencijos tarybos ir teismų praktika dėl baudos sumokėjimo yra itin griežta.
„Griežta praktika savaime nieko bloga nereiškia, tačiau įmonėms nepavyksta įrodyti Konkurencijos tarybai, kad jos negali sumokėti baudos per 3 mėnesius dėl objektyvių priežasčių. Kodėl? Nes nėra instrukcijų ir praktikos, kaip tai įrodyti. Tokiomis aplinkybėmis tokia KT pozicija verslo akimis atrodo ne griežta, o tiesiog drakoniška. „Oda LT“ yra ne pirma įmonė, kuri bandė tiek teismui, tiek KT įrodyti savo finansinius sunkumus, tačiau daugeliu atvejų yra atsimušama į sieną“, – kalba H. Stelmokaitis.
Jis pateikia vieną šiemetinį nutarties pavyzdį, kai teismo verdiktas sakė, kad nėra tikslu vertinti prognozuojamus piniginius srautus, nes gali susidaryti ir priešinga situacija nei prognozuoja pareiškėja, nors prognozės, beje, buvo padarytos ne pačios įmonės, o finansų konsultantų.
„Analogiškų atvejų, kai nei teismo, nei KT neįtikina jokie argumentai yra daug. Natūralus klausimas – kaip verslui elgtis tokioje situacijoje? Kreiptis dėl kelis tūkstančius eurus kainuojančios finansinės ekspertizės gali atrodyti visai neperspektyvu, ypač po to, kai įmonės vidinis ar išorinis teisininkas iš anksto įspėja, kad retai kam pavyksta pasiekti baudos atidėjimo. O nepavykus atidėti baudos mokėjimo, reikės išimti labai reikšmingą sumą iš pinigų srauto ar net realizuoti valdomą turtą“, – teigia H. Stelmokaitis.
Jis svarsto, kad tiek teismai, tiek Konkurencijos taryba turėtų arba sušvelninti savo poziciją, arba duoti aiškesnes gaires, kokios yra tos objektyvios priežastys, kurios leistų įmonėms neatsidurti ant nemokumo slenksčio ar tiesiog nebankrutuoti, kaip tai atsitiko statybos bendrovės „Irdaiva“ atveju, galimai ir dėl Konkurencijos tarybos milžiniškos baudos.