Tyrimas: susidomėjimas pirkti internetu išlieka aukštas
Žiniasklaidos planavimo agentūros „Arena Media“ užsakymu atlikto e. prekybos tendencijų Lietuvoje tyrimo duomenimis, e. parduotuvių populiarumas šešiuose didžiausiuose šalies miestuose auga.
„E. parduotuvės populiarumu ne tik stipriai vejasi fizines parduotuves, bet daugelyje kategorijų ir lenkia šios rinkos senbuves. Maisto ir kasdienių vartojimo prekių segmente 11% apklaustųjų „Barbora.lt“ įvardijo savo prioritetiniu pasirinkimu. Ji į priekį praleido tik „Maxima“ (40%) ir „Lidl“ (20%) fizines parduotuves, aplenkdama „Iki“, „Norfa“ ir „Rimi“ prekybos vietas“, – rezultatus pristato Vilmantas Grigaitis, „Arena Media“ klientų aptarnavimo vadovas.
Žvelgiant į statybos, remonto ir buities prekių kategoriją, e. parduotuvės irgi lieka reikšmingos. „Pasidaryk pats“ sektoriuje lyderiaujančių „Senukų“ e. parduotuvė lenkia kitų rinkos dalyvių fizines parduotuves – „DEPO“, „Ermitažas“, „Moki Veži“. Ją kaip pagrindinę parduotuvę nurodo 23% respondentų.
Vaistinių kategorijoje e. parduotuvių populiarumas išliko panašus kaip prieš metus – „Camelia.lt“ pagrindine medikamentų įsigijimo vieta įvardijo 12% apklaustųjų, tuo metu fizines „Eurovaistinės“ parduotuves – 30%, „Camelia“ – 15%, „Gintarinės vaistinės“ – 13%. V. Grigaitis pastebi, kad perkant vaistus itin svarbi gyva vaistininko konsultacija, todėl realios prekybos vietos populiaresnės.
Apsipirkimo patirties reikšmė
Vertindamas e. parduotuvių populiarėjimo priežastis, V. Grigaitis neabejoja – pandemija buvo tarsi akceleratorius, paskatinęs gyventojus keisti įpročius. Tačiau viena labiausiai tyrime ryškėjančių sėkmingos konkurencijos priežasčių – auganti teigiama patirtis e. prekybos platformose.
„E. parduotuvės sugebėjo efektyviai išnaudoti pandemijos situaciją – prisitraukusios naujų pirkėjų, juos išsaugojo pasiūliusios teigiamą apsipirkimo patirtį. Palyginti su praėjusiais metais, yra ūgtelėjęs perkančiųjų internetu dėl geresnės patirties nei įprastose parduotuvėse skaičius. Šiais metais dėl tokios priežasties perka kas antras žmogus, 20% daugiau nei 2021-aisiais“, – pastebi pašnekovas.
Jis mano, kad teigiamai apsipirkimo patirčiai įtakos turėjo tiek e. prekybos atstovų investicijos į svetainių funkcionalumo gerinimą, prekių pristatymo bei grąžinimo paslaugų tobulinimą, klientų aptarnavimą, tiek į logistinių iššūkių sprendimą ir reklamą.
Svarbus greitis ir kaina
Analizuodamas e. parduotuvių konkurencinio pranašumo priežastis, V. Grigaitis atkreipia dėmesį į infliacijos įtaką rezultatams.
„Kainos svarba renkantis prekybos vietą auga – 70% respondentų perka internetu dėl palankesnių kainų. Tokia statistika turėtų koreguoti prekybininkų veiksmus – verta skirti daugiau dėmesio kainų komunikacijai“, – akcentuoja jis.
Palyginti su praėjusiais metais, ūgtelėjo perkančiųjų internetu dėl laiko taupymo. Šiais metais dėl tokios priežasties perka beveik 8 iš 10 apklausos dalyvių, 2% daugiau nei 2021 m. Septyni iš dešimties atsakiusiųjų perka internetu, nes jiems toks būdas atrodo patogesnis.
„Tai, kad sprendimui apsipirkti vis didesnę įtaką daro reklama, patvirtina ne tik įvairūs jos poveikio tyrimai, tačiau ir šios apklausos rezultatai. Statistika atskleidžia, kad reklaminiai skelbimai daro įtaką pusės apklausoje dalyvavusių respondentų pirkinių sąrašui. Palyginti su praėjusiais metais, ši gyventojų dalis augo 5%“, – sako V. Grigaitis.
Remiantis tyrimo duomenimis, dažniausiai el. parduotuvių reklamas respondentai pastebi internetinėje erdvėje – net 62%. Efektyviausias reklamos kanalas internete – socialiniai tinklai: juose reklaminę informaciją užfiksuoja kas antras apklausos dalyvis. Toliau rikiuojasi naujienų portalai (39%), vaizdo platformos (22%). Kas ketvirtas respondentas įvardijo, kad reguliariai reklamas pastebi televizijoje.
V. Grigaičio teigimu, įvertinus 2023 m. prognozes, kainų komunikacija turės dar didesnę įtaką vartotojams.
Įmonės „Arena Media“ užsakymu Lietuvos gyventojų apklausą 2022 m. spalį atliko UAB „Intraresearch“. Tyrime dalyvavo 600 šešių didžiųjų miestų 18–60 metų gyventojų.
