Ideali prekyba – be tarpininkų 

Publikuota: 2021-01-30
Paulius Insoda, „NFQ Technologies“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Paulius Insoda, „NFQ Technologies“ vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Technologijų bendrovės „NFQ Technologies“ vadovas

Prekyboje pagrindiniai galios įrankiai yra tiekimas ir ryšys su galutiniu vartotoju. Tie, kurie kontroliuoja tiekimą, ir tie, kurie kontroliuoja ryšį su vartotoju, diktuoja taisykles visiems kitiems prekybos grandinės žaidėjams.

Svarbus veiksnys yra tas, kad prekės savikainos marža yra išdalinama pakeliui visos grandinės žaidėjams, tad natūralu, jog kuo mažiau tarpininkų, tuo didesnės maržos dalys tenka tarpininkams. O galios svertus — tiekimą ir ryšį su vartotoju turintys prekybos grandinės žaidėjai pasiima maržos grietinėlę.

Idealiu atveju patys gamintojai norėtų turėti ryšį su vartotoju ir tiesiai, be jokių tarpininkų, jam parduoti. Tokiu atveju galėtų pasiūlyti pirkėjui mažesnę kainą ir uždirbti gerokai didesnę maržą. Daugybė gamintojų tuo keliu eina, o skaitmeninės galimybės leidžia tai padaryti lengviau nei praeityje, kai tokia galimybė iš esmės neegzistavo.

Žinoma, yra daugybė iššūkių ir artimiausioje ateityje tai nepaplis iki tokio lygio, kad išnyktų tarpinės grandys, tarp jų ir didmenininkai. Tačiau didmenininkai yra rizikos grupėje, jeigu gamintojai peršoktų didmenos grandį ir pradėtų dirbti tiesiai su mažmena. Tai nėra paprasta, bet įvairiuose sektoriuose stebime įmonių veiksmus ir judėjimą ta kryptimi.

Tas pats tarpininkų mažinimo principas galioja visiems prekybos grandies žaidėjams, jeigu viena iš grandžių, tarkime, didmenininkai, sugeba ir randa kaip peršokti sekančią grandį ir priartėti prie vartotojo — jų uždirbama marža gali tapti didesnė.

Skaitmeninės galimybės ir e. prekyba suteikia galimybę bet kurios prekybos grandies žaidėją pasiekti galutinį vartotoją tiesiogiai.

Žinoma, dar neseniai buvo naivu tikėtis, kad įvyks ypač greitas persiorientavimas ir didmenininkai ar gamintojai staiga išmoks efektyviai ir kokybiškai dirbti su galutiniais vartotojais, išnaudodami visų, ne vien e. prekybos kanalų galimybes.

Tačiau praėjusių metų karantinų akceleruota e. prekyba parodė ir išmokė didžiulę dalį vartotojų naudotis e. kanalais, e. prekybos apimtys 2020-aisiais paaugo tiek, kiek buvo prognozuota po penkerių metų ar vėliau. Jau nekalbant apie tai, jog griežtesnio karantino metu tai tapo vieninteliu būdu realizuoti produkciją.

Tad natūralu, jog daugybė prekybos grandinės žaidėjų ne tik atrado e. kanalus, bet ir labai rimtai į juos investavo. Tiek dėl rizikos valdymo, jeigu tektų dirbti nuotoliniu būdu ir e. kanalai liktų vieninteliu būdu pasiekti vartotoją, tiek dėl bendro e. prekybos rinkos potencialo, kuris per metus stipriai šovė į viršų.

Kita vertus, nemažai didmenininkų per karantiną suprato, kaip smarkiai jie priklausomi nuo mažmenininkų, nes jeigu uždaroma mažmeninė prekyba, tai didmena praranda savo kanalus, per kuriuos realizuodavo prekes, o patys įrankių pasiekti vartotojus neturi.

Neblogas pavyzdys būtų maisto prekių didmenininkai išskirtinai dirbę su HORECA segmentu. Kai užsidarė restoranai ir viešbučiai jų verslas tiesiog sustojo, tad ne vienam teko kuo greičiau persiorientuoti į e. prekybą ir pristatyti maisto prekes į namus. Tai nebuvo lengva, tačiau tos pamokos, jei gerai išmoktos, jiems duos gerų vaisių ateityje. Tai taip pat gali būti viena iš priežasčių, dėl ko didmena nori turėti planą B galutiniam vartotojui pasiekti.

Ar didmenininkų ėjimas į mažmeninę prekybą patinka mažmenininkams? Manau, kad jie pernelyg dėl to nesidžiaugia, ypač dėl minėto tiekimo galios sverto, kuris yra didmenininko, ne pas mažmenininko rankose.

Mažmenininkai, kurie neras artimesnio kelio iki gamintojų, taip pat susiduria su rizika: jei ne eliminavimo iš prekybos grandinės, tai – mažiausiai su maržos mažėjimo rizika. Kol didmenininkai ar gamintojai tik tyrinėja ir „apsičiupinėja“ mažmeninę rinkos pusę, tai mažmenininkams per daug įtakos nėra, tikėtina, kad iš jų iš dalies perims tik nedidelę dalį vartotojų ar specifinius nišinius klientus, bet drastiškos įtakos mažmenos verslui tai neturės.

Tačiau sėkmingai mokantis ir laikui bėgant, mažmenos apyvartų persiskirstymas, tikėtina, didėtų, tad ilgalaikėje perspektyvoje išlieka tie patys du galios svertai – prekių tiekimas ir maksimaliai tobulas ryšys su vartotoju. Tų, kurie geriau įvaldys šias dvi sritis, laukia šviesesnė ilgalaikio rytojaus perspektyva.

Kalbant apie e. prekybos technologines sistemas, e. parduotuves ir kt., tai poreikiai priklauso nuo to, kokius verslo procesus norima automatizuoti ir optimizuoti. Stebime, jog tiek didmenininkai, tiek kiti didesni žaidėjai žiūri į e. prekybą jau ne tik kaip į eksperimentą ar galimybę įgyti naujų kompetencijų, bet kaip į labai svarbią verslo dalį. Todėl į sistemas investuojama rimčiau, jos padengia vis daugiau verslo veiklų, vis daugiau procesų ir veiksmų automatizuojami, sistemos ruošiamos didelių užsakymų kiekių apdorojimui, kai kiekvienas proceso žingsnis — nuo tiekimo valdymo, prekių informacijos ruošimo optimizavimo, iki rinkodaros automatizavimo bei, žinoma, vartotojo patirčių formavimo — turi svarbią įtaką tiek galutinei uždirbamai maržai, tiek vartotojo patirčiai ir ilgalaikei verslo sėkmei.

Autorius yra technologijų bendrovės „NFQ Technologies“ vadovas.

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Prekyba“

Gauk nemokamą PREKYBOS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:














Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Jeruzalės RIMI – pirmasis prekybos centras Lietuvoje, gavęs išskirtinį įvertinimą pagal naujausią BREEAM sertifikato versiją Verslo tribūna

Jeruzalėje įsikūręs prekybos centras „Rimi“ 2021 m. sertifikuotas kaip pirmasis Išskirtinis (ang. Excellent)...

Prekyba
05:00
R. Štaras: ko gero, latviai nesitikėjo, kad jų verslus vėl suvaržys, o kaip bus pas mus  Premium

Jei dėl pandemijos valdymo verslams nebus taikoma griežtesnių suvaržymų, 34 buitinės technikos ir...

Prekyba
05:45
Tvarumo iššūkis: ekologiška pakuotė staiga ėmė brangti, kai kurios neliko Premium

Socialiai atsakingi natūralios kosmetikos gamintojai, norintys savo produkciją pakuoti į tvarumo idėjas...

Prekyba
2021.10.27
Įvertino „Maximos“ planus Paneriuose: atsinaujinimui ir pokyčiams pribrendo, bet dar lieka „jei“ Premium

Mažmeninės prekybos tinklo valdytojai bendrovei „Maxima LT“ Vilniaus Panerių seniūnijoje pradėjus planuoti...

Statyba ir NT
2021.10.27
„Depo“ lūžis – per pandemiją išėjo į pelningos veiklos kelią  Premium 3

Nuo 2016 m. Lietuvoje veikianti, prekybos tinklą „Depo“ valdanti Latvijos kapitalo bendrovė „Depo DIY LT“,...

Prekyba
2021.10.27
Paleičikų šeimos valdomos „Vaizgos“ pajamos kuklesnės, pelnas padidėjo Premium

Paleičikų šeimos valdoma degalų prekybos, NT ir žemės nuomos, transporto paslaugų grupė „Vaizga“ pandemijos...

Prekyba
2021.10.27
Maisto kainų indeksas kyla: kai kuriose kategorijose šuoliai itin dideli Premium

Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija skelbia nerimastingą informaciją apie pasaulio maisto kainų...

Prekyba
2021.10.26
„Maxima LT“ sostinės Paneriuose ketina statyti didelį sandėlį 2

Prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ Vilniaus Paneriuose planuoja statyti 46.000 kv. m ploto sandėlį...

Statyba ir NT
2021.10.26
Daugiausia mokesčių I pusmetį pervedė „Orlen Lietuva“, be PVM ir akcizų – „Thermo Fisher Scientific Baltics“  2

Daugiausiai mokesčių pirmą 2021 m. pusmetį į valstybės sąskaitą pervedė naftos produktų gamintoja ir...

Finansai
2021.10.26
Po įsigijimų kaimyninėse rinkose „BPN Lietuva“ keičia pavadinimą

Po įsigijimų Latvijoje ir Estijoje, visose trijose Baltijos šalyse veikianti žiniasklaidos planavimo agentūra...

Rinkodara
2021.10.26
D. Dundulis: dirbti per nuotolį sudėtinga ne tik mažmenoje, bet ir viešajame sektoriuje Verslo tribūna 1

Pandemijai ir toliau demonstruojant savo galią, nuotolinis darbas daugeliui organizacijų tampa išeitimi, kaip...

L. Rimkus: net ir bankai tampa labiau „Amazon“ nei „Maxima“ Premium 1

Pandemija į skaitmeninę erdvę pastūmėjo daugelį verslų, o kartu apnuogino ir problemas: ne vienam teko...

Rinkodara
2021.10.25
„Binkauskas ir Stašinskas“ gavo D. Nedzinsko užsakymą rekonstruoti Trakų autobusų stotį

Vilniaus statybų bendrovė „Binkauskas ir Stašinskas“ gavo verslininko Dariaus Nedzinsko valdomos įmonės...

Statyba ir NT
2021.10.25
VŽ „emoji“: mums svarbi skaitytojų nuomonė 5

Nuo šiol prie „Verslo žinių“ straipsnių skaitytojai galės ne tik komentuoti, bet ir išreikšti savo nuomonę...

Rinkodara
2021.10.25
„Panoramos“ plėtra: pasirodė pirmosios vizualizacijos  Premium 6

Vilniaus miesto savivaldybėje po trijų savaičių planuojama aptarti teritorijos, esančios prie prekybos...

Prekyba
2021.10.25
MO muziejus žengia į televiziją 

Muziejus pristato MO televiziją – MO TV. Virtualias ekskursijas po MO muziejaus parodas, pokalbius su...

Rinkodara
2021.10.24
M. Katkus: visos didelės krizės yra ir didelių galimybių metas Premium 3

Nors pandemija dar tebešiepia dantis ir nuo COVID-19 pasauliui teks vaduotis dar ne vienus metus, prekės...

Rinkodara
2021.10.24
Švedų startuolio užmojis – kova su „žaliuoju smegenų plovimu“ 1

Švedų startuolis „Normative“ teigia kylantis į kovą su „žaliuoju smegenų plovimu“ (angl. greenwashing) –...

Inovacijos
2021.10.24
Kalėdų šaukliai: „Go Vilnius“ ir IKEA 

Su šventine kampanija startuoja „Go Vilnius“, pristatydama sostinės kalėdinę reklamą užsienio rinkoms. TV...

Rinkodara
2021.10.24
Policija vykdė galimybių paso tikrinimo akciją, nustatyta pažeidėjų

Policijai penktadienį šalyje įvykdžius patikrinimo akciją prekybos centruose, pradėti 38 ikiteisminiai...

Verslo aplinka
2021.10.23

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku