„Norfa“ ir „Švyturys“ susitarė

Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas, VŽ teigia, kad derybos buvo nelengvos, bet abiems pusėms pavyko susitarti, kai vadovai surado bendrus sąlyčio taškus.

Paklaustas, ar dabar „Norfa“ turi geresnes pirkimo sąlygas nei kiti prekybos centrai, verslininkas teigė, kad teoriškai prekyboje geriausias sąlygas turi tas, kuris nuperka didžiausią produkcijos kiekį, tačiau kainos, dėl kurių sutarta su kitais tinklais, skiriasi nežymiai.

VŽ rašė, kad „Švyturys-Utenos alus“ ir „Norfa“ derybas dėl prekių tiekimo į parduotuves atnaujino šį rugsėjį. Tuomet Dainius Dundulis, „Norfos“ įmonių grupės vadovas, kalbėjo, jog svarbiausia yra ekonominė logika ir kai ji „susives“, tuomet „Norfos“ parduotuvėse ir vėl atsiras „Švyturio“ produkcija.

Kovo pradžioje, kai „Norfa“ nustojo į savo parduotuves vežti „Švyturio-Utenos alaus“ gaminius, prekybos tinklo atstovai teigė, kad „Švyturys-Utenos alus“ nori kelti alaus kainas vos ne dvigubai daugiau, nei alus turėtų brangti dėl padidėjusių akcizų.

„Mes norime, kad „Norfos“ pirkėjai galėtų alaus įsigyti pigiau. Aludariai nori prisidengti padidėjusiais akcizų mokesčiais ir pasinaudoti susiklosčiusia situacija vartotojų sąskaita. Tai ne pirmas kartas“, – pranešime spaudai tuomet teigė Darius Ryliškis, „Norfos“ atstovas spaudai.

Kovą įsigalioję nauji akcizų mokesčiai skardinę alaus (priklausomai nuo alaus stiprumo) brangino nuo 10 iki 14 ct. Pavyzdžiui, skaičiuota, kad populiaraus „Švyturio Ekstros“ alaus skardinė dėl akcizų poveikio parduotuvėje turėtų brangti nuo 0,88 iki 1,01 Eur, tačiau gamintojas norėjo kainą didinti iki 1,1 Eur.

Kitaip skaičiuoja

Ponas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas, tuomet stebėjosi prekybos tinklo sprendimu atsisakyti įmonės produkcijos, nes „tuo metu vyko įprastos derybos“. „Norfa“ skaičiuoja tik tiesioginį alaus akcizo padidėjimą. Būtina nepamiršti prie akcizo dydžio pridėti ir pačių prekybininkų maržą, kuri augina kainą, ir atitinkamai padidėjantį PVM, teigia verslininkas.

„Drastiškas, net 112% siekiantis, akcizo alui pakėlimas daro ir didelę netiesioginę įtaką šio produkto kainai. Prognozuojame, kad pabrangusio alaus bus perkama mažiau, o pardavimai rinkoje kris 20–25%. Šios priežastys lemia gamybos efektyvumo praradimus ir atitinkamai brangina gaminamos produkcijos savikainą. Dėl to alaus kaina ir auga daugiau, nei didėja tiesioginis akcizo mokestis“, – aiškina p. Viršilas.

Dar viena alaus brangimo priežastis yra ta, kad „Švyturys-Utenos alus“, kaip produkcijos gamintojas, nuo 2017 m. sausio 1 d. moka padidėjusį pakuočių tvarkymo mokestį VšĮ „Užstato sistemos administratorius“. Sausio ir vasario mėnesiais šias padidėjusias sąnaudas dengė savo sąskaita, tačiau dėl ekonominių priežasčių to daryti daugiau nebegali, teigia bendrovė.

„Su šiomis produkcijos brangimo priežastimis esame išsamiai supažindinę „Norfos“ vadovus nuo vasario vykstančiose derybose. Tikimės šias derybas tęsti ir rasti visas puses tenkinančius sprendimus“, – sako p. Viršilas.

Prieš daugiau nei metus dėl alaus kainos „Švyturio-Utenos alus“ buvo susikibęs su „Maxima“. Tuomet nauji alaus užsakymai sustabdyti, prekiaujama tik prekybos vietose sukauptais gėrimais. Konfliktas buvo išspręstas gana greitai – dieną po to, kai naujienos pasirodė žiniasklaidoje. Tuomet kainos taip pat buvo didintos dėl išaugusio akcizo. Derybų detalių verslas tuomet neatskleidė.