Infliacijos lūkesčiai: kas patikimiausiai prognozuoja kainas
Infliacijos lūkesčiai atskleidžia daug naudingos informacijos ne tik verslo atstovams, bet ir visiems vartotojams, ekonomistams, finansų rinkoms bei centriniams bankams.
Pastariesiems svarbu reaguoti į tai, kokio kainų augimo ateityje tikimasi, kad būtų galima palaikyti norimą kainų augimo lygį, bet tai ne visada paprasta. Šiuo metu Lietuvoje infliacijos lūkesčiai yra šiek tiek didesni nei euro zonos lūkesčių vidurkis: daugiau nei pusė vartotojų Lietuvoje tikisi, kad kainos po metų mūsų šalyje augs taip pat arba greičiau nei jos auga šiuo metu. Tačiau pažymėtina ir tai, jog lūkesčiai Lietuvoje yra kur kas mažesni nei vyravo prieš prasidedant pasaulinei ekonominei krizei.
Kurie patikimiausi?
Skirtingose visuomenės grupėse susiformuoja skirtingi infliacijos lūkesčiai. Yra trys pagrindiniai tokių lūkesčių tipai, bet nė vieno idealaus – kiekvienas turi savų privalumų ir trūkumų.
Vartotojų lūkesčiai atspindi bendrą daugumos gyventojų nuojautą dėl kainų pokyčio ateityje. Jų įtaka faktinei infliacijai gali būti didelė, nes privatusis vartojimas sudaro didžiąją bendrojo vidaus produkto dalį.
Tačiau vartotojų lūkesčiai formuojasi remiantis intuicija, o ne ekonomikos žiniomis, todėl galėtų būti laikomi abejotinais. Dar vienas trūkumas, susijęs su tokiais lūkesčiais euro zonoje bei Lietuvoje, yra tai, jog euro zonos vartotojų infliacijos lūkesčių skaitinių duomenų reguliariai nerenkama.
Profesionalių prognozuotojų lūkesčiai parodo, kokią infliaciją numato ekonomistai, kurie, sudarydami prognozes, remiasi ekonomikos vertinimais ir modeliavimu. Tvirtas teorinis pagrindas bei ekspertinių žinių taikymas – didžiausi tokių lūkesčių privalumai. Kitas privalumas – didesnė duomenų įvairovė, palyginti su vartotojų lūkesčiais: įprasta, jog ekonomistai infliaciją prognozuoja ne tik vieniems, bet ir dvejiems ar penkeriems metams. Prognozės paprastai atnaujinamos kas ketvirtį.
Tačiau idealaus ekonomikos prognozavimo modelio nėra, taigi ir profesionalūs prognozuotojai neretai klysta. Pavyzdžiui, pastaruosius trejus metus ekonomistai ir euro zonoje, ir Lietuvoje dažnai prognozuodavo didesnę infliaciją, nei ji po to būdavo iš tikrųjų.
Finansų rinkų lūkesčiai atskleidžia, kokios infliacijos tikisi rinkų dalyviai, prekiaujantys finansinėmis priemonėmis, kurių vertė susieta su ateities infliacijos lygiu. Tokius lūkesčius galima nustatyti naudojant su infliacijos lygiu susietų vyriausybės vertybinių popierių, apsikeitimo arba pasirinkimo sandorių kainas.
Su infliacija susietos finansinės priemonės reiškia konkrečius sandorio šalių finansinius įsipareigojimus, todėl rinkų dalyviai būsimą infliaciją prognozuoja atsakingai. Be to, finansų rinkų lūkesčių įvairovė pagal trukmę yra pati didžiausia – prieinami nuo kelių mėnesių iki 30 metų trukmės duomenys.
Dar vienas pranašumas – didelis šių duomenų dažnis (juk finansinėmis priemonėmis prekiaujama daug kartų per dieną), atveriantis papildomų galimybių atliekant tyrimus. Pavyzdžiui, dažnai kintantys finansų rinkų duomenys suteikia galimybę vertinti, kaip infliacijos lūkesčiai pasikeitė per kurią nors vieną dieną, kai įvyko ekonomikai svarbus įvykis.
Tačiau pastebėta, kad dėl padidėjusių ekonominių ar finansinių grėsmių finansų rinkų infliacijos lūkesčiai gali būti iškreipti. Pastaraisiais metais euro zonoje buvo padidėjusi rizika, jog itin maža infliacija tęsis išskirtinai ilgai. Tai galėtų paaiškinti, kodėl infliacijos lūkesčiai finansų rinkose buvo daug mažesni, nei prognozavo ekonomistai.
Įvertinusskirtingų euro zonos infliacijos lūkesčių rodiklių privalumus ir trūkumus, profesionalių prognozuotojų lūkesčiai dėl infliacijos laikytini patikimiausiais. Skirtingai nei vartotojų lūkesčiai, ekonomistų prognozės sudaromos remiantis ekspertinėmis žiniomis. Be to, padidėjusi ekonominė ar finansų rizika ekonomistų prognozių neiškreipia, kaip tai būdinga finansų rinkoms.
Europos Centrinio Banko rūpestis
Pastaraisiais metais infliacijos lūkesčių rodikliai Europos Centriniam Bankui (ECB) kelia papildomą rūpestį. Tai lemia dvi pagrindinės priežastys.
Pirma, ilgos trukmės infliacijos lūkesčiai sumažėjo, o 2016-ųjų liepą net buvo nukritę į žemiausią lygį per visą euro zonos istoriją – ekonomistai tikėjosi, kad po penkerių metų infliacija euro zonoje bus 1,8%, o finansų rinkos tikėjosi tik 0,9%. infliacijos.
Trumpos trukmės infliacijos lūkesčiai taip pat buvo itin maži, bet jie sumažėjo dėl staiga kritusios naftos kainos, kuriai ECB negali daryti įtakos. Vis dėlto ilgos trukmės infliacijos lūkesčiai neturėtų sumažėti, jei būtų tvirtai tikima, jog ECB sėkmingai įgyvendins pagrindinį savo veiklos tikslą – euro zonos kainų augimą palaikys žemesnį, bet artimą 2%. Pavyzdžiui, 2009 m. euro zonos faktinė infliacija taip pat buvo tapusi neigiama, tačiau ilgos trukmės infliacijos lūkesčiai daug nesumažėjo.
Antra, profesionalių prognozuotojų ir finansų rinkų ilgos trukmės infliacijos lūkesčiai išsiskyrė. Profesionalūs prognozuotojai mano, kad ECB ilguoju laikotarpiu sugebės palaikyti 2% artimą kainų augimą. Finansų rinkos tuo abejoja.
Kad pakeltų euro zonos infliacijos lūkesčius ir pačią infliaciją, 2015-ųjų sausį ECB pradėjo įgyvendinti išplėstinę turto pirkimo programą ir ją tęs dar bent iki 2017 m. gruodžio mėn. Nuo praėjusių metų pabaigos ilgos trukmės euro zonos infliacijos lūkesčiai (taip pat ir infliacija) gana sparčiai didėja: nors profesionalūs prognozuotojai nepakoregavo savo lūkesčių ir šiuo metu vis dar tikisi, kad po penkerių metų infliacija euro zonoje bus 1,8%, finansų rinkos tikisi 1,5%. infliacijos.
infogr.am::ecb_siekiamas_kainu_augimo_lygis_ir_faktine_euro_zonos_infliacija
Lietuvos ypatybės
Infliacijos lūkesčiai Lietuvoje šiuo metu didesni nei euro zonoje. 63% Lietuvos vartotojų tikisi, kad kainos po metų mūsų šalyje augs taip pat arba net greičiau, nei jos auga šiuo metu. Euro zonoje tokių vartotojų yra 50%.
Remiantis sausio mėn. duomenimis, profesionalūs prognozuotojai šiais metais Lietuvoje taip pat numato didesnę infliaciją – vidutiniškai apie 2%. Euro zonoje ekonomistai tikisi vidutiniškai 1,4% kainų augimo.
Tiesa, finansų rinkose neprekiaujama su ateities infliacija Lietuvoje susietomis finansinėmis priemonėmis, taigi nėra galimybės palyginti finansų rinkų požiūrio apie būsimas kainas Lietuvoje ir euro zonoje.
Tačiau infliacijos lūkesčiai Lietuvoje daug mažesni, nei buvo prieš pasaulinę ekonominę krizę. 2007 m. pabaigoje 89% Lietuvos vartotojų manė, kad kainos po metų šalyje augs taip pat arba dar greičiau nei apklausos metu.
VERSLO TRIBŪNA
Ekonomistai tuomet taip pat prognozavo daug didesnę infliaciją: 2007 m. pabaigoje kitiems metams buvo numatomas 5% viršijantis kainų augimas. Faktinis kainų augimas Lietuvoje prieš didįjį ekonominį nuosmukį taip pat buvo daug spartesnis nei dabar – keletą mėnesių netgi didesnis nei 10%.
infogr.am::lietuvos_vartotoju_lukesciai_del_kainu_po_metu_palyginti_su_dabartine_infliacija
Komentaro autorius – Justinas Markauskas, Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vyriausiasis ekonomistas