Kaip gudrauja apgavikai išviliodami pinigus ir kaip išvengti jų pinklių e. erdvėje

Per pastaruosius pandeminius metus e. prekyba augo ypač sparčiai, ja ėmė naudotis vis daugiau žmonių. Tarp jų daugėjo tų, kuriems apsipirkimas elektroninėje erdvė – nauja patirtis. Būtent jiems reikia išsamesnės informacijos, kaip elgtis, kad toks apsipirkimas būtų saugus, kad piktavaliai iš jų neišviliotų asmeninių duomenų ir pinigų, kalba Romas Čereška, „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas.

podcast::mQxMm8hA

R. Čereška akcentuoja, kad viena iš e. parduotuvės sėkmingos veiklos sąlygų – užsitarnauti pirkėjų pasitikėjimą, nes be jo prarandama didelė dalis potencialių klientų. Iš kitos pusės, žiūrint iš vartotojo pozicijų, didelį vaidmenį atlieka bankai, kurie suinteresuoti, kad jų klientai nepatirtų problemų e. erdvėje, taip pat ir apsipirkdami. Tačiau, anot finansų specialisto, bankai savo komunikacija negali pasiekti visų gyventojų, todėl prie švietimo, kaip tinkamai elgtis e. aplinkoje, turi prisidėti ir valstybė, pavyzdžiui, informuodama vyresnio amžiaus žmones, kurie mažiau įgudę naudotis e. paslaugomis.

Podkaste „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas taip pat pateikia pavyzdžių, kaip elgiasi siekiantys išvilioti pinigus, ir patarimų, kaip nuo piktadarių pinklių e. erdvėje reikėtų apsisaugoti. Anot jo, viena iš dažniausiai pasitaikančių apgavysčių, kai pardavėjas parduoda prekę, kuri yra gerokai pigesnė, nei siūlo kiti pardavėjai. Apie e. parduotuvę ar pardavėją, pateikusius „neatsispiriamai viliojantį“ pasiūlymą, būtina pasidomėti išsamiau, patikrinti informaciją ir atsiliepimus internete, o jei parduoda įmonė – patikrinti jos duomenis.

Siekiantys pinigus išvilioti apgavikai taip pat dažnai naudoja SMS ar e. paštą su aktyviomis nuorodomis, vedančiomis į tariamą banko puslapį, kur išviliojami asmeniniai duomenys, pavyzdžiui, prisijungimo prie e. banko paskyros slaptažodžiai ir kodai. „Citadele“ banko Baltijos šalių lėšų valdymo ir prekybos finansavimo tarnybos vadovas pataria niekuomet nesinaudoti gautomis nuorodomis jungtis prie e. banko, o jei kilo bet kokių įtarimų – pačiam suvesti banko tinklapio adresą ir tik tuomet prisijungti prie asmeninės paskyros. „Bankas nuotoliniu būdu niekada neprašo jūsų banko prisijungimo duomenų“, – primena finansų specialistas.

R. Čereška taip pat supažindina su kitais apgavystės ir apsisaugojimo būdas, pavyzdžiui, internete atsiskaitant mokėjimo kortelėmis galima pasinaudoti nemokama „Visa“ arba „Mastercard“ klientų apsaugos programa, ir kodėl toks mokėjimo būdas saugesnis, nei apmokėjimas pavedimu.

Išsamiau apie apgavikų gudrybes ir apsisaugojimo bei apsaugos būdus, kaip banko specialistai mokomi atpažinti apgavystes, kuo naudinga virtualioji mokėjimo kortelė, kaip nuo finansinių apgavysčių e. erdvėje apsisaugoti verslui, klausykitės podkaste.