„Orlen“ vadovas: svarstome dalyvauti antrajame Lietuvos jūros vėjo parko konkurse
Be to, svarstoma apie vėjo ir saulės parkus Mažeikių gamyklos teritorijoje, trečiadienį pranešė „Orlen“.
„Ieškome naujų augimo galimybių, ypač atsinaujinančios energijos srityje. Ši plėtra ne tik užtikrins stabilius energijos šaltinius, bet ir padės priartėti prie grupės veiklos dekarbonizavimo“, – pranešime sakė „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fafara.
Jis trečiadinį Vilniuje susitiko su premjere Ingrida Šimonyte. Susitikime taip pat dalyvavo „Orlen“ valdomos naftos importo ir perdirbimo bendrovės „Orlen Lietuva“ vadovas Marekas Pawelas Golebiewskis bei energetikos ministras Dainius Kreivys.
Šiuo metu „Orlen Lietuva“ įgyvendina didžiausią – 970 mln. Eur vertės – investicijų projektą į Mažeikių naftos perdirbimo gamyklos modernizavimą. Projektą, kurio generalinė rangovė yra Didžiosios Britanijos „Petrofac International“, planuojama baigti 2025 metų rugsėjį.
„Lietuva yra strategiškai svarbi rinka „Orlen“ grupei. Užbaigę žaliavos likučio konversijos projektą padidinsime šviesiųjų produktų išeigą apie 12 procentinių punktų ir taip padidinsime Baltijos regiono energetinį saugumą. Šis projektas man yra ypač reikšmingas, nes būdamas „Orlen Lietuvos“ generaliniu direktoriumi dalyvavau jo pradžioje“, – sakė I. Fafara.
„Orlen“ bendrovė „Orlen Neptun“ pernai dalyvavo pirmajame 700 megavatų (MW) galios Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurse, tačiau ji pasiūlė tik minimalų – 5 mln. Eur mokestį ir nelaimėjo teisės į projektą.
Rugpjūtį I. Fafara pareiškė, jog „Orlen“ valdyba analizuoja grupės strategijoje patvirtintus investicijų iki 2030 metų planus ir nori, kad strategijoje numatytos 320 mlrd. PLN (74,76 mlrd. Eur) išlaidos būtų realistiškesnės.
Antrą kartą dalyvaus jūros vėjo parko konkurse
„Orlen“ vadovas tuomet teigė, jog koncernas deda vilčių į jūroje ir sausumoje vykdomus projektus, taip pat į mažuosius modulinius reaktorius, o viena pagrindinių plėtros krypčių ateityje turėtų išlikti jūros vėjo energetika.
Didžiausias Lenkijos naftos koncernas svarsto dalyvauti antrojo jūros vėjo parko konkurse Lietuvoje.
„Svarstome dalyvauti. Tai viena priežasčių, kodėl esu čia (Vilniuje – BNS) – aptarti, kas vyksta, kokia (jūrinio vėjo parko konkurso – BNS) ateitis. Taip, svarstome“, – trečiadienį po susitikimo su premjere Ingrida Šimonyte ir energetikos ministru Dainiumi Kreiviu sakė I. Fafara.
„Orlen“ atstovas nekomentavo Seimo sprendimo, kad konkurse gali dalyvauti tik vienas dalyvis. Tokias įstatymų pataisas parlamentas priėmė birželį, antrojo jūros vėjo parko aukcionui neįvykus pirmą kartą.
„Nekomentuosiu“, – paprašytas įvertinti pakeistas konkurso sąlygas teigė I. Fafara.
Šiemet balandį neįvykus skelbtam antrajam vėjo parko Baltijos jūroje konkursui, Seimas liepą supaprastino jo sąlygas – pakartotinis aukcionas galės įvykti ir dalyvaujant tik vienam dalyviui, o ne dviem, kaip reikalauta anksčiau, o elektros pardavimo kainą bus galima perskaičiuoti kasmet keičiant valstybės skatinimo apimtį.
Konkurso dalyvių registracija truks ilgiau – 120 kalendorinių dienų, o ne 90, kaip anksčiau. Taip pat atsisakyta galimybės pratęsti konkurso dalyvių registraciją 30 dienų.
Energetikos viceministrė Daiva Garbaliauskaitė yra sakiusi, kad konkurso sąlygos pakeistos vienam aukcionui jau neįvykus. Pasak jos, Lietuvai sunku pritraukti investuotojų dėl įtemptos geopolitinės situacijos regione, mažo rinkos dydžio.
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) rugpjūčio pabaigoje pranešė, kad antrojo vėjo parko jūroje konkursą planuojama skelbti lapkričio 18 dieną, o jo laimėtoją tikimasi paskelbti kitų metų birželį.
Pernai kovą koncernas „Orlen“, atnaujinęs „žaliosios“ energetikos plėtros strategiją iki 2030-ųjų, numatė daugiau investuoti į elektros gamybą iš atsinaujinančių energijos išteklių, plėtoti modernią naftos chemiją, didinti biodujų gamybos apimtis.
„Orlen“ grupė pernai taip pat yra skelbusi, jog turi ilgalaikių planų, susijusių su žaliąja gamyba ne tik Lenkijoje, o iki 2030 metų į atsinaujinančios energijos gamybą investuos 120 mlrd. PLN (apie 26,63 mlrd. Eur) bei kasmet pagamins 9 gigavatus (GW) žaliosios energijos.
Lietuva rengiasi iki 2030 metų Baltijos jūroje pastatyti du vėjo parkus, kurių kiekvieno galia būtų 700 MW. Abu parkai užtikrintų maždaug pusę dabartinio Lietuvos elektros poreikio.
Nuo 2006 metų, kai įsigijo tuometinę „Mažeikių naftą“ ir Būtingės naftos terminalą, „Orlen“ Lietuvoje skelbia investavusi beveik 4,5 mlrd. USD.
„Orlen Lietuva“ taip pat valdo ir dabar modernizuoja Mockavos geležinkelių terminalą – svarbią perkrovimo stotį, per kur produktai eksportuojami į Lenkiją ir Ukrainą.
