R. Masiulis: BRELL sutartis jau buvo mirusi
Tai jis teigė Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorėms „Litgrid“, AST bei „Elering“ antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie BRELL sutarties nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį.
„Kas liečia BRELL sutarties vykdymą, jie (Rusija ir Baltarusija – BNS) jau seniai jos nevykdė, nes neteikė duomenų. Jie nustojo maždaug gal prieš metus–pusantrų teikti duomenis, ką privalėjo (daryti – VŽ) pagal sutartį. Ta sutartis buvo mirusi dar jos net neatšaukus,“ – LRT radijui ketvirtadienį sakė R. Masiulis.
Jis kartojo, kad Baltijos šalys yra pasiruošusios kitų metų vasarį numatytam elektros tinklų sinchronizavimui su kontinentine Europa ir užbaigia paskutinius projektus.
R. Masiulio teigimu, anksčiau Lietuva turėjo keturias elektros linijas su Rusijos Kaliningrado sritimi bei 11 – su Baltarusija. Šiuo metu su šia šalimi veikia tik viena linija, o dalis jų yra išmontuotos.
Planuojama, kad Baltijos šalių tinklai su kontinentinės Europos tinklais sinchroniškai pradės veikti kitų metų vasario 9 dieną. Dieną prieš tai – vasario 8-ąją – Lietuva, Latvija ir Estija atsijungs nuo rusiškos IPS/UPS sistemos ir atliks vienintelį bendrą izoliuoto darbo bandymą, po kurio nebebus grįžta į senąją sistemą.
A. Sekmokas: artėjant linijos išjungimui gali būti provokacijų
Arvydas Sekmokas, energetikos ekspertas, buvęs energetikos ministras, pabrėžė, kad antradienį Baltijos šalims oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie BRELL sutarties nepratęsimą dar nieko neįvyko. Anot jo, svarbiausia – išjungti ir išmontuoti šalis jungiančias linijas.
„Tai yra tik deklaruota politinė valia, kuri buvo paskelbta dar 2012 metais pirmoje energetinės nepriklausomybės strategijoje. Ir tos valios įgyvendinimas įvyks arba neįvyks kitų metų vasario 7 dieną (vasario 9 dieną – BNS),“ – LRT radijui ketvirtadienį sakė A. Sekmokas.
„Pasitraukus iš BRELL lauks dar vienas svarbus žingsnis – elektros perdavimo linijos su Rusija ir Baltarusija išjungimas. Ir tai yra ne tik techninis, bet politinis ar geopolitinis žingsnis,“ – pridūrė jis.
Eksperto teigimu, dar iki BRELL sutarties pasirašymo 2001 metais Lietuva veikė rusiškoje elektros sistemoje, tik tai nebuvo teisiškai reglamentuota.
A. Sekmokas neatmetė, kad artėjant sinchronizavimui Rusija gali imtis provokacijų – pavyzdžiui, reikalauti kompensacijų dėl esą vienašališko Baltijos šalių pasitraukimo iš BRELL, taip pat imtis provokacijų prieš „NordBalt“ ir „LitPol Link“ bei kibernetinių išpuolių.
„Turint mintyje iki šiol vykusias provokacijas ir karą Ukrainoje, tokių įvykių tikimybės atmesti negalime“, – sakė buvęs energetikos ministras.
Baltarusija: tai ekonomiškai netikslingas sprendimas
Baltijos šalims informavus Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą BRELL sutartį ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, baltarusiai pareiškė, kad tai niekaip nepaveiks jų sistemos darbo. Rusija kol kas viešai nesureagavo.
Anot Baltarusijos energetikos ministerijos, 2021 metų balandį Baltarusija sėkmingai atliko sistemos bandymus atjungiant elektros perdavimo linijas su Lietuva – jie patvirtino jos veikimo patikimumą, be to, panašių bandymų atlikta ir su Latvija.
Visgi baltarusiai tokį kaimynių sprendimą pavadino techniškai ir ekonomiškai netikslingu. Baltarusija įsitikinusi, kad pasitraukimo iš BRELL pasekmes pirmiausia pajus Lietuvos, Estijos ir Latvijos vartotojai.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS/UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Apie nepratęsiamą BRELL sutartį Baltijos šalys Rusijai ir Baltarusijai turėjo pranešti vėliausiai iki rugpjūčio 7 dienos – likus pusmečiui iki numatytos sinchronizacijos su kontinentine Europa.
Anksčiau sinchronizuotis su kontinentine Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos, tačiau Lietuva kurį laiką ragino Baltijos šalis sinchronizuotis dar 2024-ųjų vasarį.
