Baltijos šalys oficialiai pranešė apie pasitraukimą iš Rusijos elektros sistemos
Tekstas atnaujintas informacija, kad apie pasitraukimą jau pranešta
Apie Lietuvos tinklo operatorės „Litgrid“, Latvijos AST bei Estijos „Elering“ vadovų pasirašytą laišką savo „Facebook“ paskyroje antradienį paskelbė Dainius Kreivys, energetikos ministras.
„Šiandien Baltijos šalių operatoriai pasirašė dokumentą, kuriuo BRELL sutarties šalys jau oficialiai informuojamos apie sprendimą nebepratęsti sutarties. Vasarį – bendras Baltijos šalių izoliuoto darbo bandymas ir atsijungimas“, – rašė D. Kreivys.
Sutartis apibrėžia Baltijos šalių elektros energijos sistemų vienalaikio veikimo taisykles ir principus Rusijos kontroliuojamoje IPS / UPS elektros energetikos sistemoje.
„Paliekame BRELL. Atrodo, vos pora lapų ir keli parašai, bet už jų – daug metų kruopštaus politinių žingsnių ir resursų planavimo, ilgų derybų, skaičiavimų ir įtikinėjimų, gąsdinimų ir šantažo, ne visada paprasto projektų įgyvendinimo ir, aišku, visada tvirto žinojimo, kad taip, kaip tapome ES ir NATO dalimi, tapsime Europos elektros sistemos dalimi“, – teigė D. Kreivys.
Kaip teigiama Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ išplatintame pranešime, trijų operatorių vadovai šiandien Rygoje pasirašė pranešimą, kuriuo informuojama, kad sutartis nutrūks 2025 m. vasario 7 dieną.
Vasario 8 d. Baltijos šalių operatorės atjungs Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemas nuo IPS / UPS sistemos ir pradės bendrą izoliuoto darbo bandymą.
Planuojama, kad Baltijos šalių elektros sistemų sinchronizacija su kontinentinės Europos sinchronine zona įvyks 2025 m. vasario 9 d.
„Šiandien išsiųstas pranešimas žymi kertinio sinchronizacijos programos etapo pabaigą. Nuo šiol visiškai aišku, kada tiksliai nutrauksime paskutinius energetinius saitus su Rusija. Jau daugiau nei dvejus metus neimportuojame rusiškos elektros, o po pusmečio mes ne tik atsijungsime nuo rusiško ir baltarusiško elektros tinklo, bet ir išmontuosime paskutines likusias elektros linijas. Dar liko nemažai darbų, bet mes jau pasiruošę sinchronizuotis nors ir šiandien, o vasarį būsime pasiruošę dar labiau,“ – pranešime cituojamas Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas.
Operatorius patikina, kad visų trijų Baltijos šalių elektros energetikos sistemos jau yra paruoštos sinchronizacijai bet kuriuo momentu, jei to prireiktų.
Nebaigti projektai
Sinchronizacija vyks per 2021 m. išplėstą „LitPol Link“ sinchroninę jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos. Daugelis sinchronizacijai reikalingų infrastruktūros projektų Baltijos šalyse ir Lenkijoje yra sėkmingai pabaigti, taip pat įdiegta sistemos valdymo techninė ir programinė įranga, paruoštos reikalingos procedūros.
Visgi, šiuo metu visos trys perdavimo sistemos operatorės baigia projektus, „kurie sudarys sąlygas sinchronizaciją įgyvendinti dar saugiau ir efektyviau“.
Lietuvoje ir Latvijoje įrengiami sinchroniniai kompensatoriai, statoma trečioji elektros jungtis tarp Estijos ir Latvijos, diegiamos tinklo valdymo sistemos, kurios užtikrins sklandžią elektros sistemų dažnio ir balansavimo kontrolę prisijungus prie kontinentinės Europos sinchroninės zonos.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje.
Sinchronizacija padidins Europos elektros perdavimo sistemų ir rinkų integraciją ir sudarys sąlygas Baltijos šalių elektros perdavimo sistemoms veikti pagal bendras ir aiškias Europos taisykles.
Dėl sinchronizacijos naujai pastatytos ir rekonstruotos elektros linijos, pastotės ir sinchroniniai kompensatoriai padidins perdavimo tinklų galimybes integruoti didesnę atsinaujinančių išteklių dalį bendroje elektros gamyboje.
Elektros kainos klausimas
Anksčiau ministras yra sakęs, kad elektra vartotojams atsijungus nuo BRELL pabrangtų nedaug, tačiau kainas padėtų suvaldyti didesnė jos gamyba.
„Litgrid“ yra atlikęs skaičiavimus. Pačios sinchronizacijos įtaka kainoms yra minimali – keletas procentų. Iš esmės dar kartą pasikartosiu, kad kainas lemiantis veiksnys yra infrastruktūros prieinamumas, antras yra sezoniškumas“, – yra sakęs D. Kreivys.
„Litgrid“ pernai skaičiavo, jog sinchronizavus elektros tinklus su Europa Lietuvos vartotojams elektra per mėnesį pabrangtų vidutiniškai 50 centų (už vidutinį 140 kWh suvartojimą), Estijos – 60 centų, Latvijos – apie 1 Eur.
Savo ruožtu Rokas Masiulis, „Litgrid“ vadovas, nenorėjo prognozuoti sinchronizavimo poveikio elektros kainoms bei pabrėžė, kad ji priklausys nuo atsinaujinančios energetikos projektų vystymo.
VERSLO TRIBŪNA
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Antroje šių metų pusėje Baltijos šalių ir Lenkijos atsinaujinančios energetikos rinkoje matomas aiškus pagyvėjimas, sako 8,5 proc. pajamingumo obligacijas šiuo metu siūlančios investicinės bendrovės „Atsinaujinančios energetikos investicijos“ (AEI) valdytojas Mantas Auruškevičius. Po kelių santūresnių metų į regioną sugrįžta užsienio investuotojai, ieškantys tiek veikiančių, tiek vystymo stadijoje esančių žaliosios energetikos projektų.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Vienas iš didžiausių iššūkių pasaulio ekonomikai – korupcija. Egzistuojanti daugelyje sektorių, ne išimtis ir energetikos projektai. Nors griežtai apibrėžti korupcijos sąvoką sunku, „Verslo tribūnoje šiandien pokalbis apie tamsiąją galios pusę ir jos istorines šaknis energetikos sektoriuje su advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotuoju partneriu, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertu, VU ES energetikos teisės dėstytoju Mindaugu Jablonskiu.
„Kadangi mes matome beprecedentinę atsinaujinančių (išteklių – VŽ) plėtrą ir jeigu tie projektai vyks taip, kaip vyksta dabar ir kaip yra suplanuota, tai bus pagrindinis kainos spaudimas žemyn“, – dėstė R. Masiulis.
REKOMENDUOJAME
