KTU mokslininkas: Lietuvoje po žeme būtų galima saugoti vandenilį
Mayuras Palas, Kauno technologijos universiteto (KTU) „M-Lab“ įsikūrusios „Geoenergy Lab“ mokslo grupės vadovas, Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto (MGMF) profesorius, teigia, kad nors Lietuvai skirtos gamtinės dujos yra saugomos požeminėje Inčukalnio gamtinių dujų saugykloje Latvijoje, vandenilio (H2) saugojimas šiose apylinkėse – vis dar neaptiktas, skelbia universitetas.
Pasak KTU profesoriaus, remiantis preliminariais Lietuvos geologinių struktūrų tyrimais, Lietuva gali būti tinkama saugoti H2.
„Giluminiai druskingi vandeningieji sluoksniai, pavyzdžiui, Syderiai ir Vaškai, galėtų pasiūlyti pakankamai didelę anglies dioksido (CO2) saugojimo talpą. Nors ši informacija yra skirta tik CO2 saugojimui, ji leidžia manyti, kad šie vandeningieji sluoksniai gali būti tinkami ir vandeniliui saugoti“, – pastebi M. Palas.
Sudėtingas saugojimas
KTU profesorius teigia, kad dėl mažos molekulės vandenilio saugojimas dideliu mastu yra sudėtingas. Dėl šios priežasties požeminė saugykla yra vienas tinkamiausių šios problemos sprendimo būdų.
Mokslininkai siekia ištirti geohidrochemines ir mechanines reakcijas į požeminę saugyklą bei nuotėkį. Taip pat įvertinti požeminių geologinių darinių tinkamumą, sukurti srauto ir pernašos modelius, sudaryti vandenilio nutekėjimo žemėlapius bei skleisti tyrimų rezultatus.
Profesorius priduria, kad kai kurios Europos Sąjungos šalys, pavyzdžiui, Norvegija, Austrija, Vokietija, Prancūzija, Čekija, Lenkija, jau dirba su vandenilio saugyklomis.
Tiesa, M. Palas pabrėžia, kad informacijos apie šių dujų saugojimą Lietuvoje – trūksta: „Vandenilio saugyklų Lietuvoje stoka gali būti susijusi su įvairiais veiksniais, įskaitant ankstyvą saugojimo technologijos vystymosi etapą, ribotą infrastruktūrą, reguliavimo aspektus ir būtinybę atlikti išsamius mokslinius tyrimus prieš įgyvendinant tokio pobūdžio projektus.“
Vandenilio saugyklas įprastai sudaro požeminiai rezervuarai, gręžiniai įpurškimui ir gavybai, vamzdynai ir transportavimo infrastruktūra bei stebėsenos ir saugos sistemos.
KTU profesoriaus teigimu, vandenilio energija yra itin perspektyvi plėtojant tvarią energetiką. Vienas pagrindinių jos privalumų – galimybė veikti kuro elementuose, kai į aplinką neišmetama jokių teršalų – tik šiluma ir vanduo kaip šalutiniai produktai.
Vandenilis gali būti naudojamas kaip energijos kaupimo priemonė – saugomas, o vėliau vėl paverčiamas elektra, taip užtikrinant atsvarą nepastoviai atsinaujinančios energijos gamybai.
„Vandenilis gali būti naudojamas kaip švarus kuras šildymui – tiesiogiai deginamas krosnyse ir katiluose, kad būtų tiekiama šiluma. Taip pat kuro elementuose elektrai ir šilumai gaminti“, – papildo M. Palas.
Dėl efektyvių degimo savybių H2 yra naudojamas kaip raketų ir erdvėlaivių varomoji medžiaga.
„Be to, vandenilis gali būti naudojamas maisto pramonėje – hidrinimo (kietinimo) procesuose, pavyzdžiui, margarino ir augalinių aliejų gamyboje. Taip pat pakuojant maisto produktus, kad prailgėtų jų galiojimo laikas ir būtų išvengta gedimo“, – sako jis.
