R. Masiulis: „Harmony Link“ jungtį numatoma nutiesti kito dešimtmečio pradžioje
Anksčiau jūrinį aukštos įtampos nuolatinės srovės (HVDC) kabelį tarp Lietuvos ir Lenkijos buvo planuota nutiesti 2025 metais, tačiau dar pernai vasarą R. Masiulis teigė, jog projekto įgyvendinimas gali vėluoti 2–3 metus ir nusikelti į 2027–2028-uosius.
Nepaisant Vilniaus siekio Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa sinchronizuoti jau kitų metų pradžioje, praėjusią savaitę pasirašytus Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerų bei perdavimo sistemų operatorių susitarimus šį procesą užbaigti 2025-ųjų vasarį „Litgrid“ vadovas laiko tam tikru pasiekimu ir kompromisu.
Praėjusią savaitę Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai bei perdavimo sistemų operatorės susitarė sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su kontinentine Europa 2025 metų vasarį. Kodėl, nepaisant intensyvių diskusijų ir Lietuvos raginimų sinchronizaciją užbaigti jau 2024-ųjų pradžioje, galiausiai buvo priimtas būtent toks sprendimas?
2025-ųjų metų vasaris buvo anksčiausia data, kada latviai ir estai manė, kad jie bus pasiruošę. Lietuvoje mes manėme, kad būtume pasiruošę anksčiau, bet, manau, reikia pasidžiaugti, kad kažkoks susitarimas buvo pasiektas, ir dabar visi trys judėsime kartu – tai yra svarbu.
Pagal 2019 metais pasirašytą Baltijos šalių, Lenkijos ir Europos Komisijos susitarimą Lietuva, Latvija ir Estija su kontinentinės Europos tinklais turėjo sinchronizuotis vėliausiai 2025 metais, viešai komunikuota, jog tai bus užbaigta iki tų metų pabaigos. Ar susitarimą sinchronizaciją užbaigti 2025 metų pradžioje galima laikyti Lietuvos pasiekimu?
– Taip, manau, kad tai yra tam tikras pasiekimas, nes neturint šito susitarimo sinchronizacija galėjo įvykti ir 2026-aisiais, o galbūt net ir vėlesniais metais. Mes irgi matėme riziką, kad neturint jokio susitarimo ir einant tokiu tempu, kurį matė Latvija ir Estija, mes galėjome nusiridenti į 2026-uosius. Todėl geriau žvirblis rankoje negu jautis lankoje.
O ar nelaikot to tam tikru Lietuvos derybiniu ar politiniu pralaimėjimu, turint galvoje pastarųjų kelerių metų siekį sinchronizuotis 2024 metų pradžioje.
– Jeigu latviai ir estai sako, kad negali sinchronizuotis, tai čia nėra jokių derybų. Jie sako, kad negali ir viskas. Kadangi sinchronizuotis turime visi kartu, tai kito varianto čia ir nebuvo.
Kodėl Lietuva atsisakė vienašališko pasitraukimo iš BRELL sutarties galimybės jau 2024 metų vasarį? Apie tai paskelbus rugpjūtį būtų atsiradęs papildomas koridorius deryboms ir išsaugota bent teorinė galimybė sinchronizuotis kitais metais?
– Jeigu šis susitarimas nebūtų buvęs pasiektas, taip ir būtų padaryta. Lietuva vis tiek norėjo, kad būtų judama bendrai. Latviai ir estai matė tokią datą kaip anksčiausią, o anksčiau jie nurodydavo ir dar vėlesnes datas. Jeigu pažiūrėtume „Elering“ (Estijos tinklo operatorė – BNS) tinklalapį, ten kaip sinchronizacijos data buvo įdėta 2026-ieji metai.
Ar dar yra likę neišspręstų klausimų, dėl kurių reikės susitarti su latviais ir estais ruošiantis užbaigti sinchronizaciją?
2025-ųjų metų vasariui jau nebėra. Numatyta, kad kartu su Europos Sąjunga turėsime modifikuoti prisijungimo sutartį, taip pat kartu atlikti izoliuoto darbo bandymą. Dabar jau visi žingsniai bus daromi kartu.
Ar tai reiškia, kad iki 2024 metų rugpjūčio Baltijos šalys jau tikrai praneš apie sprendimą nepratęsti BRELL sutarties?
Taip, kitais metais vasarą mes kartu pranešime apie BRELL sutarties nepratęsimą. Laikas yra iki rugpjūčio 6 dienos, taip kad pranešime bet kada iki to laiko.
Ar gali būti taip, kad siekdamos užkirsti kelią suplanuotai sinchronizacijai Rusija ir Baltarusija gali atlikti kokius nors provokatyvius veiksmus?
Nemanau. Manau, kad lieka tik viena galimybė, kad rusai ir baltarusiai mus gali atjungti nuo BRELL žiedo anksčiau laiko. Tačiau, kaip jau komunikuota, visos trys Baltijos šalys tam yra pasiruošusios.
Mes matome iš Rusijos ir Baltarusijos bendravimo stoką, jos nepateikia informacijos apie atliekamus remontus ir kitus dalykus, todėl tas bendradarbiavimas su šiomis šalimis yra labai mažas.
Taigi, ko galėtume laukti, tai vienašališkų veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos mus atjungiant nuo tinklo. Tokių indikacijų nėra, bet reikia tam būti nuolat pasiruošus.
Ar kitais metais vyksiantys rinkimai ir galimi pokyčiai Lietuvos bei Europos Sąjungos aukščiausiose institucijose dar gali turėti kokią nors įtaką sinchronizacijos užbaigimui sutartu laiku?
Nemanau. Politiniai veiksniai neturėtų turėti įtakos. Susitarimas yra, veiksmų planas yra, o toliau seka specifiniai techniniai nepolitiniai veiksniai.
Kaip praktiškai vyks Baltijos šalių atsijungimo nuo rusiškos sistemos ir sinchronizacijos su kontinentine Europa procesas?
Šiandien dar tas procesas nėra sudėliotas. Jį sudėliosime kartu su latviais ir estais. Dabar visko negaliu atsakyti, bet bendru sutarimu bus nustatyta data ir įvyks atsijungimas.
Baltijos šalims veikiant rusiškoje elektros sistemoje dabar dažnis centralizuotai reguliuojamas Maskvoje. Kaip keisis Baltijos šalių elektros sistemų valdymas įvykus sinchronizacijai?
Daugiau darbo bus mums patiems. Turėsime tiek patys palaikyti inerciją tinkle, tiek patys užsiimti dažnio valdymu. Bet šiuos dalykus mes jau išbandėme – mes tai patys darėme izoliuoto darbo bandymo metu ir tai puikiai pavyko.
Tam dar reikės papildomo sistemų paruošimo, šiuo metu tai yra daroma. Minimalistinės sistemos jau yra paruoštos, tačiau norima, kad jos būtų dar tobulesnės.
VERSLO TRIBŪNA
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Klaipėdoje veikianti „Švyturys Brewery“ alaus darykla nuo šiol visą savo veiklai reikalingą elektros energiją užtikrins iš Radviliškio rajone esančios vėjo jėgainės, priklausančios bendrovei „Saulė vėjas“. Pagal sutartį jėgainė daryklai tieks 554 MWh žaliosios energijos – metinius poreikius atitinkantį kiekį. Šis žingsnis leis iki minimumo sumažinti anglies dvideginio emisijas ir dar labiau sustiprinti tvarios gamybos principus.
Besibaigiant dosniems valstybiniams įsipareigojimams supirkti žaliąją energiją, gamintojai dairosi vertę kuriančių elektros supirkimo kontraktų. Turintiems saulės elektrines ryškėja ir dar viena dilema: kaip išlaikyti pelningą veiklą, supirkimo kainoms vis dažniau balansuojant ant nulinės ar net neigiamos ribos.
Dažnį kiekviena Baltijos šalis turės reguliuoti savarankiškai?
Mes, Baltijos šalys, tai darysime kartu. Kiekviena šalis atliks savo darbą, tačiau tai bus indėlis į bendrą mūsų dažnio palaikymo sistemą.
„Litgrid“ ir Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorė PSE pranešė nutraukiančios „Harmony Link“ jūrinio kabelio rangovų konkursus, po to kai potencialių rangovų pateikti pasiūlymai beveik 2,5 karto viršijo jungties statybai numatytą biudžetą. Kokia dabar situacija su „Harmony Link“ projektu?
Kartu su lenkais šiuo metu kalbamės su visais galimais rangovais, kurie galėtų vykdyti šį projektą. Klausiame jų, kaip jie geriausiai galėtų jį įvykdyti, kaip reikėtų struktūrizuoti pirkimą, kokias paslaugas ir kaip reikėtų pirkti, kad pirkimas įvyktų kuo sklandžiau, o kaina, kiek įmanoma, sumažėtų.
Lietuvai šis projektas buvo pabrangęs puse milijardo eurų, lenkams taip pat. Todėl mes tikrai nenorėjome šitų pinigų imti iš mūsų elektros vartotojų. Geriau iš naujo paskelbti konkursą, pabandyti sutaupyti, taip pat tikėtis didesnės europinės paramos. Europos Sąjungos parama buvo 75% viso projekto vertės, tačiau pakilus jo kainai ši dalis liko labai maža – 30–40%. Kolegos estai ir latviai taip pat remia mūsų siekį gauti didesnę europinę paramą.
Tačiau Europos Sąjungos finansiniai resursai nėra begaliniai, pastarųjų metų krizės pareikalavo papildomų Bendrijos išlaidų. Ar turite numatę planą, ką darysite, jei „Harmony Link“ projektui nepavyks gauti norimo papildomo europinio finansavimo?
Pirmiausia viliuosi, kad papildomas finansavimas bus gautas – tai yra labai svarbus projektas. Be to, ypač dabar, kai mes radome taikų susitarimą su latviais ir estais, šios dvi šalys remia mūsų siekį, kad šiam projektui būtų padidintas finansavimas. Manau, kad politiškai tai yra labai svarbus dalykas.
Kadangi projektas šiek tiek vėluos, tam tikrą skirtumą tikimės finansuoti iš surinktų didesnių perkrovų įplaukų.
Kada dabar numatoma užbaigti jūrinio kabelio statybas?
Dar sunku pasakyti. Kaip ir sakiau, derybos (su galimais rangovais – BNS) nebaigtos, bet manau, kad kažkuriais metais jau kito dešimtmečio pradžioje.
Kokį poveikį užsitęsęs „Harmony Link“ projekto įgyvendinimas gali turėti Baltijos šalių elektros rinkai ir sistemų stabilumui?
„Harmony Link“ yra prekybinis kabelis, todėl jis bus naudingas Lietuvos elektros eksportuotojams, kurie galės ją eksportuoti į Vakarus. Kol nebus šio kabelio, tikėtina, kad poveikis rinkos kainoms bus teigiamas, nes statant naujus atsinaujinančios energetikos projektus ir esant ribotoms eksporto galimybėms tam tikrą laiką kainos bus spaudžiamos žemyn.
Ar neįvyks taip, kad „LitPol Link“ naudojant sisteminėms paslaugoms ir neturint „Harmony Link“ kabelio, Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse susidarys elektros perteklius, dėl ko gali tekti riboti gamybą kai kurių atsinaujinančios energetikos objektuose, ko itin bijo komercinių saulės projektų vystytojai?
Nemanau. Mes turime ir kitas jungtis. Be to, kaip ir minėjau, „LitPol Link“ taip pat galės būti naudojamas komercinei prekybai.
Kitais metais laukia net trys rinkimai – Prezidento, Europos Parlamento ir Seimo. Ar neketinate grįžti į politiką ir kandidatuoti į vieną iš šių institucijų?
Iš karto galiu pasakyti, kad neplanuoju. Tokių minčių neturiu. Esu labai patenkintas savo darbu, jis leidžia man save realizuoti ir norėčiau čia likti.
