Žaliojo vandenilio gamybos Lietuvoje plėtrai – 50 mln. Eur

Tikimasi, kad šios investicijos Lietuvoje leis sukurti 65 MW žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų, o metinės vandenilio gamybos apimtys sieks daugiau kaip 8.000 t, nurodo Energetikos ministerija.

Šiuo metu Lietuvos ekonomika priklausoma nuo iškastinės energijos, kurios daugiausiai sunaudojama trąšų pramonėje, transporto sektoriuje, elektros energetikos sektoriuje. Vandenilio panaudojimas pramonės ir transporto sektoriuose turėtų reikšmingai sumažinti anglies dvideginio išmetimus ir palaipsniui sumažinti šių sektorių poveikį aplinkai.  

Projektai bus atrenkami konkurso būdu pagal finansavimo sąlygose numatytus prioritetinius atrankos kriterijus. Projektams bus skiriamas ne didesnis kaip 70% tinkamų finansuoti išlaidų finansavimas, tačiau neviršijant 770.000 Eur vienam MW įrengiamo elektrolizerio galios. 

Projektai turės būti įgyvendinti iki 2027 m. trečiojo ketvirčio. Paramą administruos Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), o prašymus bus galima teikti iki rugpjūčio 22 d.

VŽ jau skelbė, kad Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ planuoja pastatyti iki 213 MW galios elektrolizės įrenginius, kurie, naudodami iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą, gamintų žaliąjį vandenilį.

Europos Sąjungos žaliojo kurso kontekste ši veikla svarbi tuo, kad bus mažinamas neatsinaujinančių energijos šaltinių (gamtinių dujų) naudojimas ir didinamas atsinaujinančios energijos panaudojimas, kai iš atsinaujinančios elektros energijos bus gaminamas vandenilis.

Pagal ES direktyvas, įsipareigojimas „žalintis“ tenka ne tik įmonėms, bet ir valstybėms, kurios turi padėti privačiam verslui eiti „žaliojo“ kurso keliu.