Saulės projektų vystytojai pasigenda aiškumo dėl ateities
Saulės energetikos rinkos atstovai pasigenda aiškumo, kokie projektai galės būti įgyvendinami ir pagal kokius kriterijus jie bus atrinkti.
Energetikos ministerijos aiškinimu, maksimali riba komerciniams saulės projektams nustatyta siekiant, kad elektros tinklo pralaidumų pakaktų tiek verslui, tiek gaminantiems vartotojams, tiek kitų atsinaujinančios energetikos išteklių naudotojams.
Viršijus įstatymu nustatytą 2 GW ribą Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) liepą ėmėsi tikrinti, ar teisėtai buvo išduoti leidimai prijungti komercinius saulės projektus prie tinklo bei ar pagrįstai rezervuotos jų galios. Reguliuotojas taip pat paprašė „Litgrid“ ir Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) laikinai neišduoti prijungimo sąlygų, nepasirašyti ketinimų protokolų rezervuoti galias.
Pasak Renato Pociaus, VERT pirmininko, tarybai pradėjus aiškintis šių projektų įgyvendinimo galimybes, dalis vystytojų patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias, be to, paaiškėjo, kad dalis jų net negavę savivaldybių leidimų jau buvo pasirašę sklypų nuomos sutartis arba sutarčių trukmė siekė vos keletą mėnesių.
R. Pocius teigė, kad jau šią savaitę rinkos konsultacijai turėtų būti pateikta tvarka, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti VERT įtarimų nesukėlusiems projektų vystytojams.
VŽ rašė, jog energetikos ekspertas mano, kad elektros tinklas Lietuvoje šiuo metu neatitinka verslo poreikių.
Norinčių statyti – du kartus daugiau
Aurelijus Celiešius, bendrovės „PV Energy 200“, planavusios iki 2024 metų Šilutės rajone įrengti 200 MW galios saulės parką, direktorius, sako, jog atsinaujinančios energetikos plėtrą turėjusio paskatinti įstatymo pakeitimai kartu ją ir apribojo.
„Proveržio pakete numatyta, kad Lietuvai reikia gamybos iš saulės, kad elektra būtų pigesnė, ir padarė palengvinimus – kad žemės ūkio paskirties sklypuose galima statyti nekeičiant paskirties, o tuo pačiu uždėjo 2 GW ribą. Įdėjo juos, o ketinimų protokoluose pasirašytuose buvo už 3,5–4 GW. Yra dvigubai daugiau norinčių statyti, nei leidžiama įstatymu“, – stebėjos A. Celiešius.
Pasak jo, nežinomi kriterijai, pagal kuriuos atrenkami projektų vystytojai, kuriems bus leidžiama įrengti jėgaines.
„Niekas negali atsakyti į klausimus. VERT kažkokį tyrimą atlieka, kažko klausia savivaldybių, šios išdavė raštus, kad statyba galima pagal teisės aktus ir teritorijų planavimą, dabar antrą kartą to paties klausia. Iš vystytojų pusės visa tai atrodo kaip laiko tempimas, gal tai kažkam naudinga“, – kalba jis.
Jo manymu, Šilutės rajone bendrovės vystomas projektas, į kurį planuota investuoti apie 140 mln. eurų, tikriausiai nebus įgyvendintas.
Vilma Baturo, Lietuvos saulės energetikos asociacijos direktorė, aiškina, kad dėl apribojimų nuotaikos rinkoje prastos – projektų vystymas sustabdytas, o verslas nežino, ką daryti toliau.
„Nuo liepos 8 d. yra sustabdytas visas veiksmas. Dėl ribos nustatymo su tokiais reikalavimais, kokie jie buvo, niekas nieko negali statyti. Nuotaikos rinkoje yra tokios, kad jas sunku nusakyti, visas verslas stovi“, – tvirtina V. Baturo.
Pasak jos, kriterijai, pagal kuriuos bus atrenkami projektai, taip pat netenkina verslo: „VERT pristačius, kaip jie planuoja pateiktas paraiškas vertinti, taryba gavo labai daug pastabų“.
Tik sukėlė vystytojų lūkesčius
Žygimantas Vaičiūnas, buvęs energetikos ministras, sako, kad valdžiai iki 2 GW apribojus maksimalią komercinių saulės jėgainių projektų galią į rinką buvo įnešta sumaišties.
Pasak jo, rengiant atsinaujinančios energetikos proveržio paketą buvo sukelti rinkos dalyvių lūkesčiai, tačiau paskutinę minutę jų tinkamai neinformavus nustatyti apribojimai.
„Turbūt didžiausia problema buvo, kai nuo praėjusių metų pabaigos iki šių metų pavasario iš ministro bei ministerijos buvo žadamas atsinaujinančios energetikos proveržio paketas, rinkoje susiformavo tam tikras lūkestis, kad bus lengvos procedūros. Visi puolė rezervuoti galią“, – svarsto Ž. Vaičiūnas, dabar dirbantis aukštųjų technologijų grupės „Global BOD Group“ (GBG) valdyboje, kur yra atsakingas už grupės bendrovių, vystančių saulės projektus ir kuriančių autonomines elektros kaupimo sistemas, veiklą ir jų plėtrą.
Anot jo, nors VERT atliekamas tyrimas orientuotas į komercinius saulės projektus, ši situacija turėjo įtakos ir gaminantiems vartotojams.
„Ribos įvedimas, nors ir buvo padaryta išimtis gaminantiems vartotojams skirtoms elektrinėms, tačiau vis tiek de facto mes turėjome apie du mėnesius trukusį jų sustojimą“, – teigia Ž. Vaičiūnas.
Tinklo pralaidumo klausimas
„Be saulės, tinkle turi veikti ir pakankamai vėjo pajėgumų, nes vėjo ir saulės gamybos ciklai nesutampa. Tam, kad turėtume išlygintą elektros generaciją, turime integruoti ir vėją“, – teigiama Energetikos ministerijos atsakyme BNS.
VERSLO TRIBŪNA
Prie tarptautinės „Via Baltica“ magistralės Panevėžio r. savivaldybėje, Šilagalio kaime pilna apimtimi pradėjo veikti UAB „Engerta“ biometano gamybos jėgainė – pirmoji biojėgainė Lietuvoje, prijungta prie ESO skirstomųjų tinklų.
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Šiuo metu verslas yra pateikęs paraiškų rezervuoti 5 GW galios.
„Jei šiuo metu yra 5 GW paraiškų vien verslo, tai reikštų, kad neliktų pralaidumų nei gaminantiems vartotojams žmonėms, nei gaminantiems vartotojams verslui, sumažėtų galimybės vėjui“, – nurodoma ministerijos atsakyme.
Ž. Vaičiūnas pripažino, kad elektros tinklų pralaidumo problema egzistuoja, todėl reikia arba ieškoti papildomų jų paskirstymo galimybių, arba daugiau investuoti į jų plėtrą. Vis dėlto, pasak jo, saulės ir vėjo pajėgumai gali sutilpti viename tinkle.
„Tiek saulė, tiek vėjas, ypač atsirandant baterijoms, yra puikiai vienas su kitu suderinami dalykai. Ir bet koks kvotų įvedinėjimas automatiškai kelia tam tikrus nuogąstavimus ir klausimus“, – kalba Ž. Vaičiūnas.
Užkerta kelią spekuliacijai
Dainius Kreivys, energetikos ministras perspėja, kad dalis ketinimų vystyti komercinius saulės projektus yra „spekuliacinio pobūdžio“, o analizuodamos jų įgyvendinimo galimybes institucijos siekia skaidrumo.
„Tarp tų norinčių yra ir spekuliacinio pobūdžio norų ir jų yra nemažai. Todėl reguliatorius labai kruopščiai tikrina, vertina ir stengiasi atsijoti grūdus nuo pelų“, – Seimo Ekonomikos komitete sakė D. Kreivys.
Pasak R. Pociaus, reguliuotojui pradėjus aiškintis projektų įgyvendinimo galimybes, kai kurie jų vystytojai patys atsiėmė prašymus rezervuoti galias.
„Mes nagrinėjame, kiek rinkos dalyviai yra rimtai nusiteikę vystyti šiuos projektus. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį – jau šiandien matome, kad VERT pradėjus atlikti rinkos analizę, dalis rinkos dalyvių patys pasitraukė – atsiėmė savo prašymus“, – Seimo Ekonomikos komitete sakė VERT pirmininkas.
Pasak R. Pociaus, kai kuriais atvejais vystytojai dar negavę savivaldybių leidimų statyti jau yra pasirašę sklypų nuomos sutartis.
„Pavyzdžiui, sudaryta žemės sklypo nuomos sutartis 2 mėnesiams, kas reiškia, kad po dviejų mėnesių tos žemės gali nebebūti. Kaip ta saulės elektrinė galėtų būti vystoma, šiandien nėra aišku“, – teigė R. Pocius.
Pasak jo, pirminiais duomenimis tokių nepatikimų galios rezervacijų apimtis siekia apie 0,5 GW.
VERT šią savaitę rinkos konsultacijai planuoja pateikti tvarką, pagal kurią tinklo pralaidumai būtų paskirstyti paraiškų tikrinimo metu rinkos reguliuotojui įtarimų nesukėlusiems komercinių saulės projektų vystytojams.
„Jeigu galios rezervuota liks mažiau (nei 2 GW – BNS), problema automatiškai išsisprendžia. Jeigu jos bus daugiau mes atitinkamai pagal tą tvarką ir išdalinsime pralaidumus rinkos dalyviams“, – paaiškina VERT vadovas.
R. Pocius neatmetė, kad ateityje kvotos komerciniams saulės projektams gali būti perskaičiuotos.
