Elektrą nori gaminti daugelis, o pokšintis tinklas laukia milijardų

Dainius Kreivys, energetikos ministras (kairėje), ir Rokas Masiulis, „Litgrid“ generalinis direktorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Lietuvos elektros perdavimo tinklų 10 metų plėtros plane numatyta, kad investicijos į tinklo plėtrą ir atstatymą gali siekti 2,03 mlrd. Eur. Rokas Masiulis, AB „Litgrid“ vadovas, VŽ teigia, kad tiek atsijungimas nuo bendros su Baltarusija, Rusija elektros energetikos sistemos (BRELL), tiek atsinaujinančios energetikos „sprogimas“ kelia įtampų, bet padėtis yra valdoma. Visgi dalis ekspertų ir verslininkų pasigenda ryžtingų sprendimų, kad tinklas nebūtų perėjimo prie atsinaujinančios energetikos inkaru.

Energetikos ekspertas teigia, kad elektros tinklas Lietuvoje šiuo metu neatitinka verslo poreikių.
Vokietijoje, kai saulė šviečia labiausiai, gamintojai atjungiami nuo tinklo, nes jis neišlaiko apkrovų. Lietuvoje gali susiklostyti panašiai.
Ateina pastočių, elektros linijų ir transformatorinių tarnavimo laiko pabaiga, daugumą jų reiks sutvarkyti per artimiausius 2–3 metus.
Saulės elektrines montuojantis verslininkas nesupranta 2 GW ribojimo tokių elektrinių plėtrai.

Šiandien, kai saulės ir vėjo elektrinių ekonominis atsiperkamumas matomas net ir be saulės akinių, tiek verslininkai, tiek gyventojai energiją nori ne tik vartoti, bet ir gaminti. Tačiau ar pensinio amžiaus sulaukęs tinklas bus pajėgus atlaikyti tokį krūvį?