Jei norite toliau klausytis „Verslo žinių“ tinklalaidžių, prašome tapti VŽ premium nariu.
RUBRIKOS NAUJAUSI
2025-09-09 21:00
2025-09-07 12:49
2025-09-05 13:33
RĖMIMAS
2025-09-04 13:44
2025-09-01 13:21
2025-09-01 10:15
Komentuoti ir vertinti gali tik prisijungę skaitytojai
VISI KOMENTARAI
Ignitis ivertinsim kainas ir iki pirmadienio pasiūlysim gal po 60ct :D, o kur dingsit ubageliai?
Gal kas grupini ieskini organizuoja, mielai prisdeciau
Laukiam IGNITIS pasiūlymo, jei jis bus per vidurį tarp dabar siūlomo ir ir turėto su Perlas, manau bus pats aukso viduriukas.
Be sansu. Ignitis nera labdaros organizacija. Kodel jie turetu siulyti geresnes salygas negu siaip naujiems klientams? Gal simboline 1ct nuolaida ir duos, bet tik tiek. Reikejo Igniti rinktis nuo pat pradziu, o ne teleloto zaisti.
Viskas gerai su tuo Perlu buvo, o ir viskas bus gerai, dienos pabaigoje ilguoju periodu biržos produktas vistiek yra pigesnis nei fiksuotos kainos. O Ignitis jau siuntinėja pasiūlymus po 600-700 eur/mwh priklausomai nuo sutarties termino.
10 metu perioda paemus gal ir birzoj pigiau, bet as buciau isiutes jei man nutrauktu sutarti pasirasyta pries metus, nes dabar siuloma kaina yra tris kartus didesne. Aisku, uz 600-700eur tikrai nepasirasyciau, nes kad kainos kils yra mazesne tikymybe nei kris.
Sutinku, tikrai nusileidus i kliento batus - labai neskanu. Vidutinis klientas nesupranta nei kas ivyko, nei kodel. Perlo komunikacija buvo silpna, dar ignitis sove, kad mes geri, viska isspresim uz 2x kaina, na ir reguliatorius puole kalt prie kryziaus. Yra kaip yra, niekas nesitikejo tokiu kainu, nuo ju apsidrausi yra 0 sansu, o valstybiniai gauna i klyna, bet kas ten pinigus skaiciuoja
Galima apsidrausti. Taigi yra nordpool futures. Yra ir gamintoju Baltijos salyse, kurie tiesiogiai pardavineja. Pastaruosius metus viskas apie duju kaina sukasi. Galejo finansiskai apsidrausti per TTF. Panasu, kad rizikos valdymas prastas buvo.
Nasdaq futures nelikvidus, max suomijoje draustis gali. Gamintoju nera kurie gali parduoti bent arti baseloado. O dujos per tolimas produktas. Speju jie draudesi tik draudimas nepadenge visu riziku
Dabar daug kas nelikvidu, bet hedgininmui uztenka. Va su prop tradeingu sudetingiau. Visose salyse elektros rinkos nusekusios, collateral requirements labai dideli. Dujos per tolimas produktas?! Paskutinius metus viskas juda 1:1 su dujom. Galejo ir PPA pasiziureti, bet turbut neplanavo ilgai rinkoj uzsibuti, nes ten kontraktai po 15 metu eina. Todel ir reikia rinktis tiekeja, kuris turi kazkiek gamybos.
Nu tu vel prie to pacio - koks PPA? Sugebesi klienta priristi 15 metu? Plius ar jie patys pakankamai bankable kad PPA pasirasyt. O dujos netinka, mus lenkija su svedija labiau veikia nei dujos.
Jei nenusiteikes ateiti i sita rinka 15 metu, tai nemanau, kad isvis tave reiketu prileisti prie jos. Kitas aspektas, kad istatiniam kapitalui turetu buti didesni rekalavimai. Nu ir kaip dujos netinka? Tai kodel Nordicai taip uzkilo? Ne viena Europos salis neturi imuniteto nuo duju.
Nordicai uzkilo nes vandens nera. Na del istatinio sutikciau, bet dabartines situacijos numatyt negalima buvo, net 1 ar 10 mln istatinis cia nepadetu. O del 15 metu - tai gi sakau, pirkejo nera kaip pririst, tai ar neapsidraudus pirkimo ar neapsidraudus pardavimo - rizika lieka ir prie tam tikru salygu issprogsta.
Tai jei matai, kad nera sniego, rezervuarai eina i dugna ir dar kabelis is NO i UK paleistas, tai ko sedeti su naked position. Reikia ir su meteorologija padirbeti. Perki Suomijoj, uzsiperki PTR i Estija. Variantu yra. Perlas 180K klientu turejo, tai cia jau solidi baze. Gi neissilaikstys per viena nakti visi klientai (nebent sedi nuogas kaip dabar). Man atrodo, kad jie ir planavo ilgiau pasilikti, bet rizikos vadyba nesudirbo.
Toks hedge veiktu 1 sandoriui, bet ne nuolatiniam pardavinejimui prie kylanciu kainu konkurencineje kovoje prie mazu marzu ir negalint apsidraust. Nepamirsk metinis aukcionas vyksta viena karta. O prie kylanciu kainu menesinai aukcionai butu ne hedgas o nuostolio fiksavimas. Matau supranti apie prekyba, bet nesusipazines su regiono specifika.
Tai as ta ir sakau, kad imi metini sandori esamai klientu bazei, t.y. hedgini. Ateinantiems klientams siulai salygas pagal esama situacija ir dirbi su menesiais. Taigi Perlas ne pirmi metai yra rinkoje ir jie pradejo dar tada, kai nebuvo fejerverku rinkose. Paziurejau rekvizituose - ikurta pries 2 metus, t.y. tada kai rinkos vartesi beveik dugne. Kiek pamenu 2020 geguze buvo dugnas.
Nu gerai, isivaizduok kainos su hedgu yra 60 eur/mwh, laimi aukciono 20 MW baseloado (paklausa 1300 MW, pasiula 300). Pardavineji po 65 eur/mwh. Isiparduodi, o ka tada daryt? EE-LV rizika nebedrausta. Nebepardavinet? uzsideti istoriska delta? O gal x2? Na pasiziuri statistika, sakai turi uztekt 20 eur/mwh antkainio ir toliau pardavineji. Tai vietoj 65 parduosi uz 85 ir sakysi, viskas ok, saugu. Bet kai kainos po 200 - 400 eur/mwh vaiksto, jokie rizikos valdymo irankiai nebeveikia. O menesius tai tu jau nebesidraudi - o nuostoli fiksuoji, nes tada jau rezultatas nebe 85, uz kiek pardavei o 400. Tai mes cia apie EE-LV rizika. O ka daryt su FI-EE, kol kas dar aukcionu nera. O ka daryt su vartojimo profiliu skirtumais? Prie 60-80 eur/mwh kainos 10% nuokrypis yra suvaldomas, prie 400 yra puse pardavimo kainos. Lengva kalbet, kol daryt nereikia, kai pradedi, supranti, kad nu nera veikiancio hedgo Baltijos rinkose jei nori parduot fix produkta.
Gali pardavineti, bet dedi didesne marza. Ignitis siulo geriau - ok, tegul susirenka tuos klientus. Pats sedi su dabartiniais uzhedgintais. Kainos iki 400EUR ne per nakti uzkilo. Pries metus Ignitis siule dienini tarifa uz 18ct/kwh. Iki dabartiniu 51ct/kwh ne vienu kartu uzkilo, vos ne kas menesi kilo. Problema yra tame, kad ieini i long-term contracts su labai short-term minded approach. PPA tau neverta, nes 15 metu isipareigojimas. Per PTR irgi neina. Tai kam siulei uz 65 eur/mwh, jei jau tada rinka ties 200 eur sukosi? Gali sakyti, kaip as galiu hedginit metini produkta, jei nezinau kiek klientu per ateinancius metus susirinksiu. Nu tai kam tada isvis listi i tokia rinka? Sorry, uzjauciu jei teko paciam nusvilti, bet cia jau viskas blogai su verslo modeliu. Toks verslas gali isgyventi tik prie krentanciu kainu, o bet koks pasokimas i virsu sudegintu, nes akivaizdziai nera pakankamai kapitalo palaikyti likviduma. Ne durnas esi, jauciu uz koalicija balsavai, bet dabar 180K neapgintu vartotoju prausia valdanciuosius.
Gali pardavineti, bet dedi didesne marza. Ignitis siulo geriau - ok, tegul susirenka tuos klientus. Pats sedi su dabartiniais uzhedgintais. Kainos iki 400EUR ne per nakti uzkilo. Pries metus Ignitis siule dienini tarifa uz 18ct/kwh. Iki dabartiniu 51ct/kwh ne vienu kartu uzkilo, vos ne kas menesi kilo. Problema yra tame, kad ieini i long-term contracts su labai short-term minded approach. PPA tau neverta, nes 15 metu isipareigojimas. Per PTR irgi neina. Tai kam siulei uz 65 eur/mwh, jei jau tada rinka ties 200 eur sukosi? Gali sakyti, kaip as galiu hedginit metini produkta, jei nezinau kiek klientu per ateinancius metus susirinksiu. Nu tai kam tada isvis listi i tokia rinka? Uzjauciu jei teko paciam nusvilti, bet cia jau viskas blogai su verslo modeliu. Toks verslas gali isgyventi tik prie krentanciu kainu, o bet koks pasokimas i virsu sudegintu, nes akivaizdziai nera pakankamai kapitalo palaikyti likviduma. Galva turi, jauciu uz koalicija balsavai, bet dabar 180K neapgintu vartotoju prausia valdanciuosius.
Ne visai taip. Kai kainos kilo, pardavimu kaina irgi kyla, bet parduodi metams i prieki, be galimybes apsidrausti - kartoju, metinis aukcionas karta per metus. Tai jei rinkoj 100, o parduodi uz 180 atrodo gerai, bet kai rinka 400, 180 nebeatrodo taip sexy. Tu man paasakyk cia kuris traderis pernai lapkriti tikejosi spoto po 400, kuomet pardavimai vyko? Beda, kad rinka neturi patikimu hedgo priemoniu, na bet cia strukturines problemos. P.s. as ne is Perlo ir nevisai is elektros verslo, bet yra teke pakrapstyt.
Kai esi mazmeniniu tiekejas, ne tiketis reikia, o rizika valdyti. EE-LV metinis kabelis 1.32eur kainavo. Bent cia galejo nepataupyt, kai geopolitine itampa tik didejo. Man toks vaizdas susidaro, kad buvo galvojama tik apie pardavimus ir kaip pritraukti klientus. Perlas nera prop trading house. Nemaisyk dvieju dalyku. O jei esi trader'is ir shortinai ties 180, tai tikiuosi disciplinuotai sureagavai i stop-loss.
Butent, disciplinuotai issejo is pozicijos, 180k zmoniu paleido i spot rinka. Cia yra stop losas. :) Na o jei rimtai, tu kalbi lyg hedgo instrumentai yra prieinami. Tas pats EE-LV kiekis buvo tik 300 MW o naudojamas tiek LV, tiek LT vartojimams drausti, kur paklausa priminsiu buvo 1300 MW. Be to ne EE-LV pramuse, o butent FI-EE, ko draustis nera kaip. Vienintelis kuo skiriasi Perlas nuo Ignicio, Elektrumo ir Enefito, kad tai privatus kapitalas, kuris negali i minusa istisai vanot. Tuo tarpu valstybininkams yra pofik.
Esminis skirtumas tarp Perlo ir Ignicio, Elektrum, Enefit, kad jos ne tik dabar turi gamyba, PPA, bet ir toliau i tai investuoja. Jos rinkoje bus n metu, nes tokia ju strategija.
Ne viena is isvardintu imoniu gamybos neturi. Ju motinos ar seserines imones turi, ir investicijas butent motinos ar seserines daro - ir taip, tai yra svarbi detale. PPA pasirasius yra tik Enefit. Kitos imones supirkineja gamyba bet pagal metines sutartis. O ir siaip daznai pagal birzos kainas. O rinkoje bus n metu, nes jei turetu 20 mln nuostoli, tiesiog pasidengtu is kitu veiklu per kryzmini subsidijavima. Pvz ignitis gavo paskola kelis simtus milijonu apyvartinems...
Tuo ir viskas pasakyta.
Geras poziuris... visu pirma a) Ignitis vis dar valstybine imone, todel esi netiesioginis jos akcininkas ir b) tas pats Ignitis sekmingai nutraukinejo fiksuotos kainos sutartis su verslu, tik niekas viesai prie kryziaus nekale.
Manau, kad nereiktu kaltinti vien tik Perlo. Tai tik dar karta parodo, kad dabartinis elektros rinkos liberalizavimo procesas nebuvo iki galo apgalvotas ir sureguliuotas bei buvo kiek skubotas (neseniai jau buvo Vilniaus elektra fiasko, buvo galima padaryti tam tikras isvadas). Cia matyciau ir priziurincios institucijos klaidu.
Na kagi, liberalizijos procesas pamazu arteja, kad liks keli tiekejai ir finale galesi laisvai rinktis is pvz dvieju-triju tiekeju ir visa tai vadinsim rinka su laisvu savo busimu apiplesinetojo pasirinkimu? Gal prijungiam Skandinavijos tiekejus i sita rinka?
Viskas logiška, negali brangiau pirkti ir pigiau pardavinėti. Tuoj visas šis elektros energijos rinkos liberalizavimas patirs krachą arba visus nuostolius įskaičiuos į kitų metų tarifą.
Rinkoje yra keli tiekėjai ir šis atvejis būtų niekam neįdomus, jei dabar būtų galimybė pereiti pas kitus tiekėjus nekeičiant sutartyje nustatytos kainos. Bet tokių kainų nebėra, visi tiekėjai vieningai sukėlė kainas sekdami biržos kainos pokyčius. Todėl tikroji problema - aukšta biržos kaina, o ne Perlas. Kodėl Estijoje ir Lenkijoje elektros biržos kainos mažesnės?
imho todėl, kad LT elektrą biržoje perka pagal aukščiausią pasiūlytą kainą. kodėl - krūva ekspertų bandė aiškinti ir visaip pasiteisinti, bet vistiek nesupratau.
Pats biržos kainos nustatymo modelis yra ydingas. Pavyzdžiui, elektros pardavėjai pasiūlo 99 procentus reikalingos elektros po 10 cnt už kwh, bet jie nesugeba pasiūlyti viso reikiamo kiekio, tada vienas pardavėjas pasiūlo dar 1 procentą elektros už 50 cnt kwh. Visam tą dieną parduodamam elektros kiekiui yra nustatoma 50 cnt kaina ir visiems elektros pardavėjams yra sumokama po 50 cnt. Todėl stambus elektros pardavėjai yra nesuinteresuoti pateikti visą reikiamą elektros kiekį (nors galėtų) ir pateikia apie 80-90 procentų reikiamo kiekio, o toliau smulkūs gamintojai sukelia kainą. Visiems gerai nuo tokio ,,bendradarbiavimo'', blogai tik galutiniems vartotojams...
Taip, bet konkurencingoje rinkoje visada yra erdves importui ar kitam gamintojui elektra pasiulyt uz maziau, jusu pvz uz 11 cnt/kwh, tuomet gamintojas bandantis parduoti uz 50 liks muse kandes ir tures mazesne gamyba arba tiesiog prastova. Rinka veikia. Gamintojai jeigu jie vietoj 10 cnt sistematiskai gauna 50 investuoja i papildomus gamybos saltinius, nes o kodel gi neuzdirbti daugiau. Atsiradus daugiau gamybos saltiniu suveikia konkurencijos desniai ir dienos gale jau ziurek pardavineja po 8 cnt/kwh is jusu pavyzdzio.
Siaurinis kur tu iliuziju pasauli gyveni. Tokie kaip ignitis elektrum ir enefit. Turi savus pajegumus ir turi isankstines sutartis. Pvz vejo jegainiu savikaina max 5cnt kwh. Ir visa pelna pasiima arba pats tiekejas arba atiduoda savo antrinems imonems. Ir birzoje perka maza dali elektros. Be abejo sita rinka yra sekli ir visiskai spekuliuojama birzos kainomis. Ir taip maustomi vartotojai. Nesiplesiu apie niuansus. Vienu zodziu lietuvos atveju valstybine grieztai nustatyta kaina su vienu tiekeju butu zymiai mazesne
Pries pleciantis i niuansus reiktu juos zinoti. Visu pirma vardini tiekimo imones, kurios gamybos neturi. O jeigu kazkokia dali elektros energijos ir perka jos tikrai nepakanka visam tiekimo portfeliui. Lietuva importuoja 70% elektros, o tu apie kazkokia gamyba cia kalbi. O jei dar isigilintum kokia gamyba Lietuvoje dominuoja, suprastum, kad ji visiskai netinka draustis kainu lygio.
Gal čia tarp komentatorių yra tokių žinovų, kurie galėtų atsakyti į mano klausimus? Rodė ir rodė per televizijas, kaip baigiamas tiesti kabelis iš Švedijos į Lietuvą pigiai elektrai importuoti. Šiandien šneka, jog Švedijoje elektra šiuo metu šimtą kartą pigesnė nei Lietuvoje. Klausimai: kam tas kabelis nutiestas? Ar mes iš Švedijos neperkame tos pigios elektros, ar jie jos mums neparduoda, ar parduoda beveik šimtu kartų brangiau, negu patys turi?
Perkame, bet kabelio nebepakanka, todel kainos issiskiria. Reiktu dar vieni kito kabelio.
Pacios Svedijos viduje neuztenka kabeliu. Svedijoje yra 4 kainu zonos. SE 1 ir SE 2 daznai islaiko zemas kainas. SE 3 ir SE 4 yra daug brangesnes zonos. Mes is ten ir perkam.
Visi iškris, kas negamina elektros, nes tiesiog nesugebės sukonkuruot. Liks trys įmonės. Rinka bus olihopolinė ir turrsim darb blogesnį variantą, nei turėjom iki šiol. Prieš liberalizavimą tokiu atveju pirma reikėjo užsitikrint pasiūlą ir atskirt gamybą nuo tiekimo. Negali ta pati imonė (kartu su dukterine ar susijusia) ir gamint, ir pardavinėt.
Tai gal geriau rinktis is 3 nei but priklausomam nuo vieno?
Tokiu atveju geriau is vieno su reguliuojama rinka, nei iš trijų su ale "laisva". Trys visada gali lengvai susitart.
Ziurek, ta pasirinkima turi. Pirmyn i garantini tiekima, rau ten patiks.
Kai nebera ką argumentuotai pasakyt, prasideda konvulsijos.
Nu ka tu nusisneki... tau patinka reguliuojama rinka, garantinis tiekimas yra toks, pirmyn. Kazkaip rinka veikia verslo segmente, bet va jau pas buitinukus matai bus oligopolija. Manau cia galime ir baigti
Kokia dar rinka su keliais zaidejais ir elektros trukumu ? Nera tos rinkos. Atsibusk.
Patys pagamina, patys per birža iš saves nusiperka per dukterines už bet kokią sugalvotą kain, patys parduoda galutiniam vartotojui. Tai kokia čia birža ir kur čia ta sveika konkurencija ? Kaip jau minejau, gamintojas ir pardavejas negali būti tas pats/susijęs asmuo, netuei būti trūkumų ir turi būti ne keli žaidėjai. Vat tada galima ir liberalizacija ir rinkos atverimas. Dabar tai parodija, o ne laisva rinka.
pašalins ją iš šito žaidimo ir privers mokėti baudas“, – kalbėjo T. Janeliūnas. //////////////////// Aha ir dar klientam kompensuos nuostolius (skirtumą tarp sutarties ir naujos kainos :)))) Tiesiog paims, išsiparduos turtą susijusioms įmonėms, jei tokio apskritai turi, ir bankrutuos :))