Lenkija laimėjo bylą prieš EK dėl nuolaidžiavimo „Gazprom“ Vokietijoje
„Palanki Lenkijai Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) nutartis dėl „Opal“ dujotiekio padės išsaugoti Lenkijos ir Ukrainos energetinį saugumą aukštam lygyje“, – pabrėžė Lenkijos energetikos ministras Krzysztofas Tchorzewskis (Kšištofas Čoževskis).
2017-ųjų pavasarį prie Lenkijos įmonės ieškinio prisijungė Lietuva ir Ukraina, palaikydamos Lenkiją. Pasak Lietuvos Energetikos ministerijos, ESTT sprendimo buvo tikėtasi, jis atitinka Lietuvos poziciją.
„Lietuva, palaikydama Lenkiją šioje byloje, laikėsi pozicijos, kad neturi būti ribojama konkurencija ES vidaus rinkoje ir neturi būti stiprinama dominuojančių gamtinių dujų tiekėjų padėtis, nes visai tai prieštarauja pačios ES Energetikos Sąjungos pagrindiniams tikslams – kelia grėsmę dujų tiekimo saugumui Europoje ir didina energetinę priklausomybę nuo „Gazprom“, – komentare BNS teigė ministro patarėja Aurelija Vernickaitė.
Be to, pasak jos, EK sprendimai galėjo turėti neigiamų pasekmių Ukrainai dėl sumažėjusio dujų tranzito.
Ginčas kilo dėl EK sprendimo leisti Rusijos dujų monopolininkei naudoti didesnę dalį vamzdyno Vokietijoje „Opal“ pajėgumų ir netaikyti jai Europos Sąjungos dujų direktyvos. „Opal“ yra Baltijos jūrą kertančio Rusijos eksporto dujotiekio „Nord Stream 1“ pagrindinė atšaka sausumoje.
Šio sprendimo kritikai teigė, kad didesni „Opal“ ir „Nord Stream 1“ pajėgumai gali sumažinti dujų tranzitą per Lenkiją ir Ukrainą.
2016 m. spalį EK leido „Gazprom“ išskirtinai naudotis 470 kilometrų ilgio vamzynu, kurio pralaidumas – 36 mlrd. kubinių metrų per metus, nuo Vokietijos pajūrio iki Čekijos pasienio. Šiuo sprendimu „Opal“ naudojimo kvota koncernui „Gazprom“ buvo padidinta nuo 50% iki 80% ir leista savo reikmėms naudoti visą vamzdyno pajėgumą, jei į jį nepretenduos kiti dujų transportuotojai.
Dėl tokio EK nuolaidžiavimo Rusijos koncernui PGNiG, jos antrinė įmonė Diuseldorfe „PGNiG Supply & Trading“ ir Lenkijos vyriausybė 2016 m. pabaigoje kreipėsi į ETT, pareikšdamos, jog taip buvo pažeisti Lenkijos interesai, ES normos dėl konkurencijos ir trečiųjų šalių interesų apsaugos, taip pat ES ir Ukrainos asociacijos sutarties nuostatos.
