Latviai po Astravo AE paleidimo importuos rusišką elektrą
Latvijos vyriausybė nusprendė paruošti elektros prekybos su trečiosiomis šalimis įstatymo pakeitimus, kurie leistų prekybą rusiška elektra per jos sieną. Pasiūlymą pateikė šalies Ekonomikos ministerija, antradienį siūlymui pritarė šalies Vyriausybė, praneša šalies perdavimo sistemos operatorius AST.
Tokio sprendimo šalis imasi baimindamasi po baltarusiškos elektros embargo sumažėsiančios elektros pasiūlos regione.
„Tai užtikrins, kad prekybos elektra sąlygos išliks tokiame pačiame lygyje, kaip ir anksčiau“, – rašoma Latvijos ekonomikos ministerijos pranešime.
Šiuo metu Baltijos šalių prekyba su trečiosiomis šalimis (Rusija ir Baltarusija) vyksta per Lietuvos sieną. Tačiau Lietuva jau priėmė įstatymą užkirsti kelią elektros prekybai su Baltarusija po to, kai šalyje bus paleista nesaugia laikoma Astravo AE.
„AST įpareigotas pradėti kurti metodologiją, kuri nustatyts prekybos pralaidumus, kurie atvertų Latvijos-Rusijos sieną elektros prekybai po to, kai Lietuva liausis prekiauti elektra su Baltarusija“, – rašoma AST pranešime.
Ekonomikos ministerija pažymi, kad sausį Vyriausybė pritarė idėjai, kad reikėtų įvesti bendrą elektros importo iš trečiųjų šalių tarifą. Oficialiai juo būtų padengiamos papildomos perdavimo sistemos operatoriaus išlaidos. Tačiau toks mokestis yra skirtas sušvelninti nelygias konkurencines sąlygas, kurios susidaro, kai ES elektros gamintojai yra apmokestinami aplinkosauginiais mokesčiais, kuomet Rusijos ir Baltarusijos gamintojai — ne.
„Tačiau diskusijų tarp Baltijos šalių metu prieita prie išvados, kad tinkamiausias sprendimas būtų įvesti tarifą nacionaliniu lygiu šalyje, prekiaujančioje su trečiosiomis šalimis“, – rašoma ministerijos pranešime.
Nesutartas sprendimas
„Šis sprendimas nebuvo sutartas ar suderintas su Lietuva. Nepaisant to, kad ministerijų lygmeniu buvo nuspręsta tęsti konsultacijas, Latvijos Vyriausybė priėmė šį politinį sprendimą. Tačiau net ir esant tokiam sprendimui, dar turės būti parengta pralaidumų nustatymo metodika, ir tik tuomet bus galima konkrečiau kalbėti apie galimą įtaką“, – teigiama Lietuvos energetikos ministerijos išplatintame pranešime.
Energetikos ministerija taip pat primena, kad „principinė pozicija, kuriai yra pritarusios visos pusės, pasirašydamos šį birželį politinį sutarimą dėl sinchronizacijos įgyvendinimo – po Baltijos šalių sinchronizacijos su kontinentine Europa 2025 m. prekyba su trečiosiomis šalims neturi vykti“.
Anot ministerijos, prekyba su trečiosiomis šalimis elektros energija, pagaminta nesaugiose elektrinėse nėra tik komercinis klausimas – tai iš esmės yra viso Baltijos regiono nacionalinio saugumo klausimas.
„Litgrid“ atstovai VŽ teigė, kad bendrovė ir toliau laikysis Lietuvos įstatymo nuostatų.
G. Nausėda apgailestauja
Berlyne viešintis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako apgailestaujantis dėl Latvijos sprendimo pirkti elektrą iš Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės, tačiau pripažįsta, kad latvių žingsnis nebuvo netikėtas.
„Latvių sprendimas yra politinis sprendimas. Kiek žinau, konsultacijos su Lietuvos energetikos ministerija vyko, bet nepasibaigus konsultacijoms buvo padarytas toks sprendimas, ir dėl to tenka tik apgailestauti“, – žurnalistams Berlyne trečiadienio vakarą sakė Lietuvos prezidentas, jį cituoja BNS.
„Ar tai labai smarkiai nustebino? Turbūt, kad ne“, – pridūrė jis.
G. Nausėdos nuomone, atsakomybę turėtų prisiimti ankstesnės Lietuvos valdžios, o dabar tik ekonominėmis priemonėmis stabdyti projektą yra „šiek tiek naivu“.
„Stabdyti reikėjo 2011-2012 metais, kada mes dar pasirašinėjome komunikatus apie bendradarbiavimą su Baltarusija atominės energetikos srityje. Jeigu ką, galėčiau parodyti ir tą originalą komunikato“, – sakė prezidentas.
