ES teismo sprendimas dėl rusiškų trąšų gali būti palankus „Linas Agro“ ir „Agrokoncernui“

Ginčas kilo, kai „Linas Agro“ nesutiko su Kauno muitinės sprendimu nustatyti muitus bendrovės importuojamoms trąšoms.

Muitinė teigė, kad trąšos atitinka Rusijos kilmės amonio nitrato apibrėžimą. Ji rėmėsi ES reglamente esančia prezumpcija, kad jei trąšų sudėtyje esančio azoto kiekis yra didesnis kaip 28%, amonio nitrato kiekis yra didesnis kaip 80%, šiai prekei turi būti taikomas muitas. Azoto kiekis buvo nustatytas laboratoriniais tyrimais.

Tačiau „Linas Agro“ tikino, kad nepaisant nustatyto azoto kiekio, amonio nitrato kiekis neviršijo 80% trąšų masės.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė, kad Lietuvos mokestinių ginčų komisija turi pareigą įvertinti „Linas Agro“ argumentus, nes reglamente esanti prezumpcija yra nuginčijama, ir apsispręsti, ar reikia atlikti laboratorinius tyrimus. 

Teismo sprendime pabrėžiama, kad lemiamas kriterijus turi būti faktinis, o ne preziumuojamas amonio nitrato kiekis, todėl „prezumpcija negali būti taikoma, jei pateikiama įrodymų“, kurie ją nuginčytų.

Lietuvos muitinė beveik 0,5 mln. Eur antidempingo muitų paskaičiavo už „Linas Agro“ 2016–2017 m. importuotas trąšas. Ji rėmėsi trąšų gamintojos Rusijos bendrovės „Dorogobuž“ kokybės sertifikatais ir laboratorinių tyrimų rezultatais, kurie patvirtino, kad azoto kiekis trąšose viršija 28% masės. Ši Muitinės sprendimą palaikė ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Linas Agro“ 2018 m. pabaigoje sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai.

Daugiau kaip 2 mln. Eur antidempingo muitų už į Lietuvą importuotas trąšas iš Rusijos muitinė yra apskaičiavusi ir „Agrokoncernui“, kuris dėl to taip pat yra pateikęs skundą Mokestinių ginčų komisijai. „Agrokoncernas“ komentare BNS yra teigęs, jog nepriklausomų laboratorijų duomenys patvirtina, kad šiose trąšose esantis amonio nitrato kiekis neviršija 80%.

Amonio nitrato trąšas iš Rusijos taip pat importuoja Agrochemijos paslaugų centras, „Kauno grūdai“, „Scandagra“ ir kitos įmonės.