Lenkijoje toliau plinta kiaulių maras, per savaitę – 10 atvejų

Nauji viruso protrūkiai pasireiškė Zamostės, Zieliona Gura, Garvolino, Bilgorajaus, Hrubiešuvo ir Liubacevskio teritorijose esančiuose kiaulių ūkiuose, kuriuose laikyta nuo 1.000 iki 1.900 kiaulių. Agresyvi virusinė liga, kuriomis serga tiek kiaulės, tiek ir šernai, patvirtinta ištyrus nugaišusių ar sergančių kiaulių mėginius, skelbiama VMVT pranešime.
Lenkijoje plintant kiaulių ligai, sunerimę ir kaimynai – kaip liepos viduryje pranešė „Reuters“, Vokietija, baimindamasi AKM grėsmės, pasienyje su Lenkija ėmė ilginti tvorą, turinčią užkirsti kelią laukinių šernų judėjimui – prie jau egzistuojančios 240 km užkardos papildomai statoma 62 km ilgio užtvara.
VMVT duomenimis, Lenkijoje per šiuos metus iš viso užregistruoti 26 AKM židiniai ir sunaikinta beveik 43.000 kiaulių, Latvijoje – 3 AKM židiniai, Bulgarijoje – 17, o daugiausia Rumunijoje – 405 AKM židiniai. VŽ jau rašė, kad AKM plinta po Europą – liepos viduryje jis pasiekė Slovakiją, kur užregistruotas 1 atvejis.
Lietuvoje AKM virusas vis dar plinta laukinėje gamtoje: nuo šių metų pradžios AKM nustatytas 170 šernų – 99 sumedžiotiems ir 71 nugaišusiam. Taip pat AKM protrūkiai patvirtinti ir dviejose šalies kiaulių laikymo vietose: Molėtų r. komerciniame kiaulių ūkyje, kuriame dėl ligos sunaikinta per 8.500 kiaulių, ir Plungės r. kiaulių ūkyje, kuriame buvo nugaišintos 5 savo reikmėms augintos kiaulės.
VMVT specialistai, analizuojantys laukinėje gamtoje šernams AKM atvejų pasiskirstymą ir įvertinę AKM protrūkių kaimyninėse šalyse tendencijas, prognozuoja, kad didžiausia tikimybė virusui patekti į kiaulių laikymo ūkius šiemet yra Telšių apskrityje, Plungės rajone.
Didelė rizika AKM pasireikšti kiaulių laikymo vietose kyla ir Kauno, Švenčionių, Utenos bei Molėtų rajonuose.