„Lego“ planuoja plėstis, dėmesys krypsta į Baltijos šalis

„Baltijos šalys galėtų būti vienas galimų plėtros regionų“, – Taline vykusioje konferencijoje „Sumani pramonė 2025“, kurią organizuoja verslo leidinys „Aripaev“, tvirtino Jesperas Toubolas, „Lego“ viceprezidentas.

Anot jo, Danija turi didelę kaimynę – Vokietiją, kurioje daug labai aukšto lygio inžinierių ir technologijų. Tačiau kompanija taip pat ieško naujų tiekėjų už Vokietijos ribų, o Baltijos šalys yra vienas tokių regionų, kuriame jie norėtų išplėsti tiekėjų bazę. Tai gali būti ir Estija.

Estai suskubo pareikšti, kad jie būtų labai laimingi, jeigu Estijoje būtų pastatyta „Lego“ gamykla.

Nepaisant geopolitikos

Danijos šeimos įmonė „Lego“ praėjusiais metais savo išlaidas padidino 14%, o lėšas skyrė gamybai modernizuoti Kinijoje, Meksikoje ir Vengrijoje.

Baigti naujų gamyklų projektai Vietname ir JAV. Pirmąją planuojama paleisti 2025 m., o antrąją – 2027 m. Bendrovė taip pat planuoja atidaryti didelį žaislų platinimo centrą Vietname, skirtą Pietryčių Azijai.

Be to, šiemet „Lego“ sieks dar labiau padidinti savo parduotuvių skaičių ir iki šių metų pabaigos tikisi turėti visame pasaulyje maždaug 85 parduotuves – 2024 m. pabaigoje jų buvo 70.

Didžiausia „Lego“ gamykla yra Monterėjaus mieste, Meksikoje, tačiau Nielsas Christiansenas, Danijos bendrovės vadovas, kurį cituoja AFP, siekia išlaikyti šaltą protą reaguodamas į geopolitinį neapibrėžtumą ir Donaldo Trumpo, JAV prezidento, Meksikai įvestų muito tarifų poveikį.

„Tarifai nėra tai, kas neleistų man ramiai miegoti. Nepuolame į paniką – analizuojame, vertiname scenarijus ir ilgalaikę perspektyvą“, – priduria jis.

Interviu Danijos verslo leidiniui „Borsen“ jis lygina D. Trumpo tarifų audrą su koronaviruso pandemija. Tuomet kai kas priėmė pernelyg skubotus sprendimus.

„Mes nepanikavome ir nieko nedarėme per greitai“, – prisimena N. Christiansenas.

Taip, jis sutinka, kad muitai iš karto padidins išlaidas, susijusias su prekių pristatymu iš Meksikos į JAV. Tačiau neaišku, kaip tai paveiks valiutas.

„Kai atsiranda tarifai, valiutos dažnai pradeda judėti, jei Meksikos valiuta neatsilaikys, ji taps pigesnė“, – svarsto žaislų milžinės vadovas.

Išsiskiria sektoriuje

„Lego Group“ 2024-ųjų metinius duomenis vertina kaip rekordinius. Bendros įmonės pajamos išaugo 13%, iki 10,79 mlrd. USD, grynasis pelnas padidėjo 5,3%, iki 2 mlrd. USD.

Danijos šeimos valdomos kompanijos sėkmė išsiskiria gana vangiame žaislų sektoriuje, kuris susitraukė 1%.

„Rinkoje, kuri per pastaruosius penkerius metus neaugo arba išaugo tik pora procentų, kasmet paaugame 12%, 13%, 14%“, – atkreipia dėmesį N. Christiansenas.

Pavyzdžiui, amerikiečių „Hasbro“, gaminantis platų žaislų ir stalo žaidimų asortimentą, įskaitant „Monopoly“, pranešė apie 17% pajamų sumažėjimą. „Mattel“, lėlių Barbių, „Hot Wheels“ automobilių ir kitų populiarių žaislų gamintoja, informuoja, kad pernai jos pardavimai sumažėjo 1%. Be to, „Mattel“ baiminasi, kad jos veiklą 2025 m. gali neigiamai paveikti JAV tarifų politika.

Lyginant šių trijų konkurentų veiklos maržas, dėl solidžių investicijų į skaitmeninimo, tvarumo ir kitas strategijas, „Lego“ marža pernai smuktelėjo nuo 30 iki 25%. „Mattel“ buvo šiek tiek mažesnė nei 13%, „Hasbro“ – kiek mažiau nei 17%.

„Lego“ neslepia – praėjusių metų sėkmę daugiausia nulėmė augantis teminių konstravimo rinkinių, sukurtų pagal „Žvaigždžių karų“ ir „Hario Poterio“ filmų franšizes, populiarumas. Bendrovė mato ypač spartų augimą Artimuosiuose Rytuose, Europoje ir Amerikoje.

Taip pat 2024 m. gamintojas išleido populiariojo vaizdo žaidimo „Fortnite“ konstrukcinius rinkinius, dėl kurių taip pat padidėjo pardavimai.

Nuo 2022 m. „Lego“ investavo kelis šimtus milijonų USD, patrigubindama programinės įrangos inžinierių skaičių ir investuodama į skaitmeninę infrastruktūrą. Kompanija rimtai ruošiasi kurti savo kompiuterinius žaidimus.

„Pranašumas, kad turime stiprų prekių ženklą, su kuriuo dauguma kitų prekių ženklų nori su mumis dirbti“, – aiškina „Lego“ vadovas.

Bendrovė jau keletą metų stengėsi, kad plastikinės kaladėlės būtų ekologiškesnės – dabar pusė naudojamų medžiagų, kaip pabrėžiama, yra gaunamos iš tvarių šaltinių.