Emocijos dėl ungurių valgymo siūbuoja jų augintojų verslą

„Kuo aš nusikaltau?“ – klausia Tiitas Soosaaras, vienas iš dviejų Estijos ungurių ūkių savininkų. Pastaraisiais metais savo pašto dėžutėje jis ne kartą rado grasinančių laiškų. Juose žadama išjungti jo ūkiui elektrą, sulaužyti generatorių arba padaryti ką nors kita piktavališko.

Tokių laiškų verslininkas sulaukia iš aplinkosaugos aktyvistų.

Ungurių auginimas yra visiškai legalus, tačiau aistras keliantis verslas. Europinis ungurys yra įtrauktas į Tarptautinės gamtos apsaugos sąjungos Raudonąją knygą kaip kritiškai nykstanti rūšis. Mokslininkai apskaičiavo, kad pastaraisiais dešimtmečiais ungurių skaičius, priklausomai nuo regiono, sumažėjo 90–97%. Jeigu mažėjimas tęsis, ši rūšis išnyks.

Apie draudimą gaudyti ir veisti ungurius Europoje svarstoma jau maždaug dvidešimt metų. Estijoje taip pat yra mokslininkų ir gyvūnų gynėjų, kurie nuolat ragina uždrausti ungurių naudojimą maistui.

„Tuomet uždrauskite verslą ir uždarykite abi Estijos fermas, negi dar dešimtmetį diskutuosime“ – sako T. Soosaaras, kurį cituoja dv.ee.

Pasak jo, tai būtų grynai politinis sprendimas, tačiau kažkodėl niekas nenori jo priimti nei Europos Sąjungoje, nei Estijoje.

Unguriai neršia tik Sargaso jūroje ir negali būti veisiami fermose. Po neršto Sargaso jūroje jaunikliai, vadinami stikliniais unguriais, kartu su Golfo srove migruoja į Vakarų Europos pakrantę, kur jie gaudomi pagal Europos Sąjungos nustatytas kvotas.

Dalis sugautų stiklinių ungurių parduodama ūkiams, kur jie užauginami maistui. Kita dalis stiklinių ungurių gabenami į skirtingus vandens telkinius, kad padidėtų jų išgyvenimo galimybės. Kai kurie užaugę unguriai keliauja upių tinklu atgal į jūrą, kad galiausiai grįžtų į Sargaso jūrą neršti. Kai kurie patenka į žvejų tinklus.

T. Soosaaro įmonė „For Angula“ stiklinius ungurius perka Prancūzijoje, juos užaugina  ir gamina įvairius produktus.

„Žmonės, kurie gaudo stiklinius ungurius, mato, kad pastaraisiais metais jų skaičius ne sumažėjo, o išaugo“, – kalba verslininkas.

Jis aiškina, kad kiekvienais metais Europos Sąjungos nustatyta kvota išnaudojama  greičiau negu anksčiau. Žuvies kaina nedidėja jau dešimt metų. Tai gali rodyti ir pakankamą pasiūlą.

T. Soosaaras nepasiduoda agresyviausių aktyvistų grasinimams ir jam sunku  suprasti jų elgesį. Pavyzdžiui, jei kas nors iš tikrųjų sugadintų jo ūkyje esantį elektros tinklą, per trumpą laiką žūtų apie milijoną ungurių. Juk tai prieštarautų jų vertybėms.

Be to, jis primena, kad ungurių augintojai už perkamas žuvis moka mokestį, iš kurio finansuojamas ungurių perkėlimas į laukinę gamtą.

Pagrindiniai mažmeninės prekybos tinklai, kuriuose prekiaujama „For Angula“  produktais, yra „Coop“ ir „Selver“. „Rimi“ nutraukė sutartį, motyvuodama tuo, kad valgyti ungurius neetiška.

Unguriai ir elektrinės

Ungurių skaičius labai sumažėjo dėl kelių priežasčių. Jų gyvenimo ciklas prasideda ir baigiasi Sargaso jūroje, su ilgu migracijos keliu per Europos vandens telkinių tinklą, kuriame daug hidroelektrinių ir užtvankų. Šią problemą bandyta spręsti perkeliant ungurius į kitas teritorijas, kur jie galėtų tęsti savo migraciją. Estijoje stikliniai unguriai dažniausiai perkeliami į Vertsjervo ežerą.

Mehis Rohtla, Tartu universiteto ichtiologas, profesorius, ryžtingai nusiteikęs: europiniai unguriai yra nykstanti rūšis ir jų gaudymas maistui turi būti nutrauktas. O ūkiai ungurius augina būtent maistui, todėl mokslininkas ūkiams sako kategorišką „ne“.

„Tai keista – nežinau jokios kitos kritiškai nykstančios rūšies, kuri vis dar būtų gaudoma maistui. Tai tiesiog neįsivaizduojama“, – kalba profesorius.

Jo įsitikinimu, ungurių ūkiai Europoje aktyviai vykdo lobistinę veiklą, todėl Europos Komisija neuždraudė gaudyti stiklinių ungurių maistui. Mokslininkas lobizmu vadina ir ūkių teiginius, kad jie prisideda prie rūšies išsaugojimo augindami jauniklius perkėlimui – tai daroma per mažu mastu.

Europos Sąjungos derybose Estija šiuo metu laikosi pozicijos, kad dėmesys turi būti sutelktas į ungurių gaudymą, ypač, kai gaudoma ne perkėlimui, o maistui.