P. Narbutas apie naują fabriką Ukmergėje: pajėgumas išaugs 3–4 kartus, įdarbinsime mažiausiai 150 žmonių

Pradėkime nuo Amerikos, kurioje dirbate. Rinkimų šurmulys nurimo, spėliojama, ar iš tiesų Donaldas Trumpas įgyvendins rinkimų pažadus dėl muitų importuojamoms prekėms?

Esu vienąsyk sakęs, kad Lietuvoje verslininkų ėjimas į politiką niekada nebuvo sėkmingas, kuo verslininko ėjimas į politiką baigsis Amerikoje – dar pamatysim.

D. Trumpo rinkimų kampanijos pažadų beveik neįmanoma įgyvendinti, o jeigu jie ir būtų įgyvendinti, tai labiausiai dėl muitų nukentėtų tie, kurie jį išrinko. Jis „pardavinėjo“ 60% muitų įvedimą kiniškoms prekėms kaip pagalbą Amerikos verslui. O kaip tai atsilieptų vartotojui – niekam nesvarbu.

Neišgyvenu dėl to, ko negaliu pakeisti. Mes esame laimingi, kad turime daug rinkų. Amerika yra šiais metais labiausiai auganti. Turbūt jau ketvirta pagal eksportą. Tačiau vis tiek ji ketvirta, bus iki 10%, gal mažiau. Tad netgi jeigu staiga ją nurėžtų ir būtų nulis, nieko neatsitiktų.

Man atrodo, muitai ir dabar yra. Ir mes konkuruojame su įvežtiniais baldais. Šiek tiek yra ir vietos pramonės, bet yra įvežtinių iš Europos, iš Kinijos. Todėl nemanau, kad kas nors pasikeis.

Skaičiau šiek tiek analizę, kas būtų Europos, JAV, pasaulio ekonomikoms, jeigu D. Trumpas pažadus ištesėtų, nors tai mažai tikėtina. Tai būtų krizė, ekonominė recesija. Tad, kaip ir kitais laikais, išliktų stipriausi. Manau, esame tarp tų stipriausių, tai ko čia man labai išgyventi?

Pasitikslinsiu: ar „Narbutas“  JAV vis dar turi du salonus? Gal galite apibūdinti biuro baldų paklausą šioje šalyje?

Pirmasis salonas, pirmasis didelis geras žingsnis – Niujorke, Manhatane. Antrąjį saloną atidarėme Čikagoje. Jis yra pastate, kuriame vyksta parodos. Tas salonas kainuoja kaip dalyvavimas parodoje, tik jis veikia visus metus. Jį gauti sėkmės reikalas ir pripažinimas, kad esi patikima kompanija. Trečiąjį saloną atidarysime Vašingtone.

Salonuose neprekiaujame baldais, bet tai pardavimų rėmimas. Mūsų partneriai – architektai, galutiniai stambūs klientai gali ateiti, pažiūrėti, pačiupinėti, nes jiems sunku patikėti, kad iš kažkokios Lietuvos už tokią kainą gali būti tokie geri baldai.

Negaliu kalbėti apie paklausą, galiu kalbėti apie mūsų biuro baldų pardavimus. Kokia situacija rinkoje, kaip sekasi mūsų konkurentams, girdime iš kalbų – tai iš kalbų atrodo, kad jiems sekasi blogai. Mums sekasi gerai, o Amerikoje – labai gerai. Šiais metais mūsų pardavimų augimas Amerikoje bus apie 60%, o tai, manau, yra kosmosas.

Salonai didina žinomumą. Dabar mes didesnį akcentą dedame darbui su architektais, dizaineriais. Jų žodis, priimant sprendimus, galutiniam vartotojui yra svarbus. Šie veiksmai duoda ir ateityje, tikiu, duos rezultatų.

O skiriasi pardavimų modelis Europoje ir JAV ?

Labai nesigilindamas galėčiau sakyti ne, nesiskiria, mūsų produktai tie patys, kainodara ta pati, organizaciniai principai – tie patys. Išskyrus Lietuvą, kur parduodame dar ir galutiniam vartotojui. 

Bet, einant giliau, ar tai būtų Amerika, ar Europa, – miestas miestui nelygu. Supratome, kad nereikėtų sakyti „eiti į Ameriką“, būtų tiksliau – „eiti į kurį nors miestą“ ar valstiją. „Eiti į Ameriką“ – tai kaip „eiti į visą pasaulį“. Juk daugelis nori prekiauti Amerikoje. Ir mažai kam pavyksta. Reikia vertinti, kokia yra konkurencija, žmonių užimtumas, kaip sunku juos pasiekti, koks yra gyvenimo tempas. Nes kuo didesnis miestas, tuo gyvenimo ritmas didesnis, tuo viskas brangiau. Dabar Amerikoje kaštai yra baisūs. Netgi pakviesti ką nors vakarienės brangu.

Ir mokesčiai labai skiriasi?

Esame dideli, įmonėje vien departamentų yra 18. Finansų departamentas žino. Aš negaliu pasakyti. Jie nevaidina tokio vaidmens, į kurį gilinčiausi ir detaliai žinočiau.

Kaip jūs vertinate kolegų iš SBA planus imtis baldų gamybos Amerikoje?

Drąsus žingsnis, žinant, kad Amerikoje demontuojami fabrikai ir įranga vežama į Europą. Drąsus žingsnis, linkiu sėkmės.

Atrodo, kad mes kolegos, baldininkai, bet mūsų modeliai skirtingi. Jie priklausomi nuo vieno ar kelių pagrindinių klientų. Mes neturime garantuotų užsakymų, turime jų trims savaitėms į priekį.

Bet neatmesčiau, kad ir mes kada nors to imsimės. Vis dar gaminame vienoje vietoje, už Ukmergės, ir siunčiame baldus į viską pasaulį iki Čilės, Australijos ar Kanados. Kai ateis laikas dar vienai gamybai kitoje vietoje, greičiausiai tai bus Amerika.

Turime tam pasiruošti. SBA baldų gamyba masinė, daug robotizacijos, automatizacijos. Mūsų gamyba praktiškai vienetinė, labai didelė įvairovė: siuvimas, metalas, akustinės plokštės. Jei kurią nors vieną gamybą atidarytume JAV, tai nieko nepakeistų, nes parduodame praktiškai viską, ko reikia biurui. Vieną stalą pagaminus arčiau ir greičiau, tai nieko nereikštų – beveik niekas iš mūsų neperka vien stalų. Tad būtų sudėtinga. Bet – kada nors, galbūt.

O kaip svarstytumėte gamybą Amerikoje – įsigytumėte įmonę ar statytumėte savo?

Tai tik detalės. Gal pasakojau, kaip mes blaškėmės po Vokietiją, ieškodami ten nuomotis ar pirkti bendrovę, svarstydami, gal statyti. Apsistojome prie sprendimo pirkti įmonę. Tiesa, iš įmonės mums nieko nereikia: nei jos produkto, nei jos pirkėjų. Gal patalpų ir žmonių, jeigu ją tektų uždaryti. Atrodė, kad perimti mirštančią įmonę ir ką nors išgelbėti nuo bendrovės laidojimo, būtų naudinga sinergija. Radome tokią įmonę, bet nesusitarėme dėl kainos, nes, savininkas, parduodantis bendrovę, vertina vienaip, perkantis – kitaip.

Ir dabar džiaugiuosi, nes pradėjau abejoti, ar tikrai mums reikia antros gamybos Vokietijoje, kai Lietuvoje atsirado stambaus investicinio projekto lengvatos.

Kai sakėte, kad geriau būtų susitikti kitų metų pradžioje, nes tuomet turėtumėte daugiau naujienų, kokias naujienas turėjote galvoje?

Esame finišo tiesiojoje ir planuojame pasirašyti sutartį su Ekonomikos ir inovacijų ministerija dėl stambaus investicinio projekto statuso. Iš tikrųjų, labai džiaugiuosi, jog Lietuva suprato, kad reikia skatinti vietos investicijas ne mažiau negu užsienio.

Tad mes liekame Ukmergėje. Ar kada grįšime prie investicijų kitoje šalyje? Kol kas apie tai negalvoju. Galvoju, kaip per 2–3 metus fabriką pastatyti, sklandžiai paleisti, apkrauti darbu. Tad artimiausius 5 metus turime ką veikti Ukmergėje.

Tai bus naujas fabrikas Ukmergėje greta esančio?

Taip, kai iš pradžių statėmės, ten buvo didžiulis sklypas. Šalia yra gamyklų, daug laisvos žemės, statyti yra kur. Stambaus investicinio projekto statusą gavome, dabar derinama sutartis. Tikiuosi, artimiausiu metu ji bus pasirašyta.

O kiek investuosite, kiek bus sukurta darbo vietų, ką gaminsite?

Iš tiesų, tai tikslių skaičių dabar nepasakysiu, bet aišku, kad sutartyje numatyti įsipareigojimai bus viršyti. Tikrai investuosime daugiau, negu įsipareigojame, darbo vietų sukursime daugiau. Žinoma, jeigu toliau sėkmingai vystysis verslas. Pagrindinis iššūkis lieka tas pats – kur rasti darbuotojų Ukmergėje.

Kai klausėte dėl paklausos, tai mes šiemet labai sėkmingai dalyvavome vienoje didžiausių parodų Kelne. Augame gal ne taip, kaip planavome, – pardavimų pajamos šiemet bus didesnės maždaug 8%. Pelningumas bus labai panašus kaip praėjusiais metais, na gal kiek  mažesnis, nes rekordiškai daug dalyvavome parodose, praktiškai visose, kuriose įmanoma. O kiekviena paroda kainuoja šimtus tūkstančių ir tai atsiliepia pelningumui.

Bet padarėme didelį įdirbį ir artimiausiu metu taip aktyviai nebedalyvausime.

Tai kokio dydžio bus investicijos?

Planuojame 93.000 kv. m pastatą. Į pastatus investicija bus apie 90–100 mln. Eur. Į įrangą minimali investicija bus 70 mln. Eur. Gal ne visą įrangą iš karto pirksime. Dar neapsisprendėme, ar visą pastatą iš karto statysime, ar dviem etapais. Bet sakyčiau, kad dviem etapais investicija, kukliu skaičiavimu, sieks apie 170 mln. Eur.

Kiek sukursime darbo vietų? Kaip sakiau, tuo jau nesididžiuočiau. Gal ekonomikos, miesto ar valstybės požiūriu kuo daugiau darbo vietų, tuo geriau. Bet verslui tai nėra labai didelis gėris. Aišku, kad reikia kuo daugiau investuoti į automatizavimą ir robotizavimą. Tad norėčiau darbo vietų sukurti kuo mažiau. Tikslas – kad gamyba būtų maksimaliai efektyvi.

Na, 150 darbo vietų tikrai sukursim, bet tiksliai negaliu pasakyti.

O pajėgumas, palyginti su dabartiniu fabriku?

Per tuos 10 metų po prisikėlimo mes augome taip, kad kas trejus metus gamyba padvigubėdavo. Statyti fabriką, kuris pajėgumą padidintų  50 ar 100%, būtų nelogiška, nes vos pastačius fabriką jo pajėgumas iškart būtų išnaudotas.

Dabar dėliojame strategiją, kad norime pasiekti apie 500–600 mln. Eur apyvartą. Pastačius ir paleidus fabriką mūsų pajėgumai išaugs 3–4 kartus.

Visada knietėjo paklausti – tai išgyventas bankrotas jūsų rizikos baimės neapmalšino? Ar visgi dabar jūs kur kas atsargesnis negu iki jo, kai galvojate apie investicijas, apie plėtrą?

Aišku, aš kur kas atsargesnis. Jau ne kartą sakiau ir dabar galiu pakartoti visiems rizikuoti linkusiems verslininkams: investuokite iš savo pinigų. Kai investuojate savus pinigus, rizika yra daug mažesnė.

Manau, kad investuosime tik savo lėšas. Tai nėra didelė rizika – jeigu pastatai fabriką ir jis neapkrautas, nereikia grąžinti kreditų ir mokėti palūkanų. Mano atsargumas pasireiškia tuo, kad mes neturime kreditų.