D. Trumpo visuotiniai muitai ES pasiųstų į 260 mlrd. Eur nokdauną

Remiantis keliomis ekonominėmis analizėmis, visuotinai sutariama, kad D. Trumpo siūlomas visuotinis tarifas visam JAV importui gali smarkiai sutrikdyti Europos ekonomikos augimą, padidinti pinigų politikos skirtumus ir pakenkti svarbiausiems nuo prekybos priklausomiems sektoriams, pavyzdžiui, automobilių ir cheminių medžiagų pramonei.

Minus 1,5% ES BVP 

Skaičiuojama, Europos BVP sumažėtų apie 1,5%, arba apie 260 mlrd. Eur.

Europos Komisijos (EK) duomenys rodo, kad 2023 m. Europos Sąjunga į JAV eksportavo prekių už 502,3 mlrd. Eur, kai visas JAV importas sudarė 3,83 trln. USD, rodo „Statistos“ duomenys.

Ilgalaikis poveikis Europos ekonominiam atsparumui gali būti dar didesnis, jei dėl tarifų kils užsitęsusių prekybos konfliktų, o tai paskatins Europos centrinį banką (ECB) reaguoti agresyviu palūkanų normų mažinimu, kad sušvelnintų poveikį, rašo euronews.com.

„ABN Amro“ banko analitikai, įskaitant makroekonominių tyrimų vadovą Billą Diviney, įspėja, kad dėl muitų žlugtų eksportas į JAV, o labiausiai nukentėtų tokios į prekybą orientuotos ekonomikos kaip Vokietija ir Nyderlandai.

Tikėtinas rezultatas: silpnesnis euras, kuris galėtų padėti kompensuoti kai kuriuos Europos eksportuotojų konkurencinius trūkumus, tačiau taip pat padidintų importo sąnaudas.

Dirkas Schumacheris, „Natixis Corporate & Investment Banking Germany“ Europos makroekonominių tyrimų vadovas, teigia, kad 10% padidinus tarifus BVP Vokietijoje galėtų sumažėti maždaug 0,5%, Prancūzijoje – 0,3%, Italijoje – 0,4%, o Ispanijoje – 0,2%.

Jis įspėja, kad „dėl didesnių tarifų euro zona gali nugrimzti į recesiją“.

Didžiausia ES prekių eksportuotoja į JAV yra Vokietija.

Miuncheno „Ifo“ ekonominių tyrimų instituto skaičiavimu, toks papildomas eksportuojamų prekių apmokestinimas vien Vokietijai padarytų 33 mlrd. Eur ekonominę žalą.

„D. Trumpas įgyvendina protekcionistinę darbotvarkę, pagrįstą didesniais importo tarifais ir didesniais tarptautinės prekybos apribojimais, ypač Kinijai, o galbūt ir Europai“, – komentuoja Clemensas Fuestas, „Ifo“ instituto prezidentas.

Anot jo, vien Vokietijos eksportas į JAV dėl to galėtų sumažėti apie 15%. Be to, 10% susitrauktų ir eksportas į Kiniją.

„Trading Ecomomics“ duomenimis, Vokietijos eksportas į JAV 2023 m. sudarė 171,65 mlrd. USD. Daugiausia eksportuota transporto priemonių (už 36,76 mlrd. USD, pramoninės įrangos, reaktorių ir šildymo įrenginių (už 34,48 mlrd. USD), farmacijos produktų (už 27,51 mlrd. USD). 

„Turime būti pasirengę, kad JAV dar labiau nutols nuo atviro pasaulinio bendradarbiavimo“, – perspėja Lisandra Flach, „Ifo“ instituto Tarptautinės ekonomikos centro direktorė.

Ji priduria, kad ES šalys turės ieškoti sprendimų ir imtis atsakomųjų priemonių, tarp kurių galėtų būti ir derybos bei prekybiniai susitarimai su atskiromis JAV valstijomis.

Žaliojo kurso likimas

D. Trumpui vėl sulaukus JAV rinkėjų pasitikėjimo, vis tirštesnė klausimų migla apgaubia tiek JAV, tiek Europoje palaikomą ir remiamą žaliąjį kursą. 

D. Trumpas ne kartą pasisakė prieš Infliacijos mažinimo įstatymą (angl. Inflation Reduction Act, IRA) – svarbų prezidento Joe Bideno 468 mlrd. USD vertės planą, kuriuo siekiama paskatinti investicijas į žaliąsias technologijas, ir pažadėjo blokuoti bet kokių kitų šio paketo lėšų panaudojimą.

Tačiau, ekspertų ir pramonės atstovų teigimu, tai neturės didelės įtakos ES. 

Pirma, jie netiki, kad D. Trumpas iš tikrųjų panaikins pasirašytą įstatymą, nes būtent dėl jo respublikonams palankiose valstijose daugėja darbo vietų gamyboje.

Be to, visiškas įstatymo panaikinimas gali net padėti Europos vyriausybėms, kurios stengiasi prilygti JAV subsidijomis, kartais pamiršdamos ekonominio naudingumo ir konkurencingumo išlaikymo principus. Teigiama, kad pasaulinės švariųjų technologijų lenktynės tęsis, neatsižvelgiant į tai, kad sugrįžo D. Trumpas.

„Tiesiog nemanau, kad yra tikimybė, jog subsidijos bus visiškai nutrauktos“, – komentuoja Antoine'as Vagneuris-Jonesas, „BloombergNEF“ vyresnysis analitikas. 

Jo teigimu, bus labai sunku „D. Trumpui spragtelėti jungikliu ir staiga padaryti taip, kad Europos bendrovėms taptų neįmanoma naudotis įvairiomis lengvatomis“.

„Ekonominiu požiūriu IRA panaikinimas nebūtų gera idėja, nes įstatymas sukuria daug darbo vietų“, – „Politico“ cituoja Walburgą Hemetsberger, Briuselio „SolarPower Europe“ lobistinės organizacijos generalinę direktorę. 

Jos nuomone, bet kokiu atveju „tai yra rūpestis, kuris nėra mūsų rūpestis“.

„Europos vėjo pramonė nėra linkusi baimintis“, – priduria Gilesas Dicksonas, kuris vadovauja visoje ES veikiančiai asociacijai „WindEurope“. 

Verslas toliau mato galimybių

Nors tarp demokratų ir respublikonų komunikacijos linijų šiose rinkimuose yra daugybė principinių skirtumų, rodos, Lietuvos verslo plėtros galimybėms gali atsirasti svarbių proveržio momentų.

„Respublikonai pasisako už dar agresyvesnę politiką, nukreiptą prieš prekybą su Kinija apskritai. Ta pačia linkme einama ir ties tiesioginių Kinijos užsienio investicijų Amerikoje ribojimo, o tai taip pat sudaro geresnes pozicijas Vakarų šalims investuoti į JAV, kurios laikomos saugiomis artimomis JAV rinkomis“, – dar prieš rinkimus svarstė Šarūnas Šiugžda, privataus kapitalo fondo „LitCapital“ vadovas ir UAB „Altechna“ valdybos pirmininkas.

Pernai lapkritį „Altechna“ įsigijo lazerių optikos gamintoją JAV – „Alpine Research Optics“ (ARO).  

Anot Š. Šiugždos, kitoms saugioms šalims, kurios vysto aukštas technologijas ir produktus, tarp jų ir Lietuvai, yra daug potencialo eksportuoti į JAV, kad ir kaip pasisuktų politika, nes Kinijos prekybinės galios reguliavimas yra nepaneigiamai stiprus JAV interesas iš esmės.

„Investavome į tokią kompleksišką pramonę kaip lazerių komponentų gamyba, nes ji siūlo didžiulį augimo ir rinkos lyderystės potencialą. JAV įmonės įsigijimas atidarė duris naujam Lietuvos lazerių industrijos etapui ir pabrėžia mūsų įsipareigojimą inovacijoms, padedančioms tapti galingu pasaulinės rinkos žaidėju“, – komentuoja Š. Šiugžda.

Jis mano, kad ekonominis bendradarbiavimas su ES išliks prioritetas, tačiau respublikonai kliausis didesniu dvišaliu bendradarbiavimu.

Vadovas palankiai vertina JAV koncentravimąsi į kritines technologijas kaip puslaidininkiai ir lazerių industrijos, net jei respublikonai labiau pasisako už vidaus rinkos stiprinimą.

„Esame unikalioje padėtyje tiek eksportuodami į JAV, tiek įsigiję įmonę JAV, kur tvirtai stovime jų vidaus rinkoje. Nors respublikonai ir deda daugiau akcentų dėl karinių pajėgumų didinimo ir didesnių investicijų, galima sakyti, jog abi partinės linijos kalba apie gynybos stiprinimą, todėl „Altechna“ turi konkrečių planų ir dėl gynybos sektoriaus užsakymų“, – komentuoja Š. Šiugžda.