Šokinėjanti pramonės temperatūra, didžiausi VMI skolininkai ir skaičiuojami darbuotojai

Matuojant gamybininkų temperatūrą, aštuonių šių metų mėnesių duomenys rodo, kad, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, labiausiai, 40,1%, iki 73,4 mln. Eur, smuko chemijos ir chemijos produktų gamybos sektoriaus įmonių sumokėtų mokesčių suma. Viena didžiausių šiame sektoriuje – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“.

Tačiau stipriai sumokėtų mokesčių suma išaugo pagrindinių vaistų pramonės gaminių ir farmacijos preparatų gamybos sektoriuje, kuriame didžiausia žaidėja yra UAB „Teva Baltics“. Šio sektoriaus įmonės šiemet sumokėjo 2,7 karto daugiau, 10,7 mln. Eur.

Parduoda daugiau, sumoka mažiau

Apdirbamojoje pramonėje, atmetus rafinuotų naftos produktų gamybą, daugiausia mokesčių sumoka maisto pramonė. Per šių metų 8 mėnesius, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumokėtų mokesčių suma ūgtelėjo 7% – nuo 161 iki 172,5 mln. Eur. Valstybės duomenų agentūra fiksuoja, kad per 9 metų mėnesius šio sektoriaus pardavimai didėjo 0,7%, iki 3,2 mlrd. Eur.

Tačiau ne visada didėjantys pardavimai parodo išaugusius mokesčius. Pavyzdžiui, nemetalo mineralinių produktų, tai yra statybinių medžiagų, pardavimai šiemet padidėjo 3,6%, bet sektoriaus įmonės mokesčių sumokėjo 16% mažiau. Tokių neatitikimų yra ir kituose gamybos sektoriuose.

Vilius Tamkvaitis, „Investors’ Forum“ vyresnysis ekonomikos ir politikos analitikas, atkreipia dėmesį, kad ne visuomet sumokėti mokesčiai koreliuoja su įmonių apyvarta. O kartais gali net turėti atvirkštinį ryšį – augant pardavimams sumokėti mokesčiai gali mažėti. Dalis mokesčių mokama už praėjusį laikotarpį. 

„Kai kuriuose sektoriuose didžiausią vaidmenį vaidina pelno mokestis, mokamas metų pradžioje už praėjusius metus. Kadangi mokestis mokamas už 2023 m. gautą pelną, šiemet augančios pajamos dar gali nebūti matomos sumokėtų mokesčių statistikoje. Jei įmonėms pavyks išlaikyti augimo tempus ir išlaikyti turėtas pelno maržas, o tai šiame ekonominio ciklo etape gali būti sudėtinga, kitų metų pradžioje tikėtina, kad stebėsime sumokėtų mokesčių augimą“, – nurodo analitikas.

Ir techninė skola

Vienos bendrovės šiemet susidūrė su sunkumais ir buvo priverstos bankrutuoti. Kitų pradelstas įsiskolinimas – tik techninė procedūra.

Didžiausius pradelstus mokėjimus Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) spalio 1 d. turėjo  PET žaliavos gamintoja UAB „Neo Group“ ir dvi baldų gamintojos – UAB „Zaka“ ir UAB „Eliuda“. 

Andrius Keršys, „Neo Group“ finansų vadovas, aiškina: šiuo metu įsiskolinimo nėra. O įmonė visuomet laiku moka visus susijusius mokesčius. Rodomas įsiskolinimas atsiranda dėl PVM nepriemokų perėmimo tarp susijusių įmonių proceso.

„Neo Group“ Lietuvoje veikia kartu su kitomis susijusiomis įmonėmis. Bendrovėje kas mėnesį susidaro mokėtina PVM suma, o susijusioje įmonėje susiformuoja PVM permoka, t. y. grąžintina suma iš valstybės biudžeto. Kiekvieną mėnesį deklaruodama PVM „Neo Group“ su susijusia įmone pasirašo susitarimą dėl PVM įsipareigojimo perėmimo. Tai reiškia, kad susijusi įmonė perima dalį PVM įsipareigojimo iš „Neo Group“ ir padengia šį įsipareigojimą su susidariusia permoka“, – procesą aiškina A. Keršys.

Susitarimas, anot jo, teikiamas ir VMI, nes VMI turi duoti leidimą perleisti įsipareigojimą. O prieš duodama leidimą VMI tikrina, ši procedūra užtrunka. Dėl šios priežasties iki PVM mokėjimo datos įsipareigojimo perleidimas nerodomas VMI sistemose ir matomas įsiskolinimas VMI. Vėliau, VMI baigus tikrinimo procedūras ir perkėlus PVM įsipareigojimą susijusiai įmonei, įsiskolinimas VMI panaikinamas.

Kitų bendrovių pradelsti mokėjimai dažnai susiję su nemokumu. Spalio 4 d. nestandartinių baldų gamintojai „Zaka“ Šiaulių apygardos teismas iškėlė bankroto bylą. Bendrovė, turinti tris dešimtis darbuotojų, VMI skolinga 0,56 mln. Eur ir dar 68.659 Eur –„Sodrai“.

Baldų gamintojos UAB „Eliuda“, kuri gaminius realizuoja per antrinę prekybos įmonę „UAB TCH, konsoliduoti duomenys rodo, kad per 2023 m. nuostoliai išaugo nuo 0,17 iki 0,45 mln. Eur. Skola „Sodrai“ siekia 98.458 Eur, įsiskolinimas VMI spalio 23 d. yra pasiekęs 0,462 mln. Eur. Kreditų biuro „Creditinfo“ duomenimis, bendrovė pasiekė aukščiausią bankroto riziką. Lapkričio 13 d. teisme numatyta byla dėl bankroto bylos iškėlimo, kurią inicijuoja UAB „PayRay Bank“.

Penketuke dar yra prekių ženklo „101 kepyklėlė“ savininkė UAB „Juviga“, kuriai taip pat paskelbtas bankrotas. Ir pramoninių robotų gamintoja „Nord Robotics“, kurios pradelstas mokėjimas VMI –  290.923 Eur. Automatizavimo paslaugų bendrovė importuoja ir diegia Japonijos kompanijos „Fanuc“ pramoninius robotus.

Andrius Grudžinskas, „Nord Robotics“ vadovas, sako, kad nepriemoka kilo dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, kai keli klientai pakeitė nuomonę dėl planuotų užsakymų.

„Su Mokesčių inspekcija deriname skolų mokėjimo grafiką. Tai laikina skola. Taip atsitinka, kai dideliems projektams reikia didelių apyvartinių lėšų. Bet VMI tiki mūsų mokumu“, – patikina A. Grudžinskas.

Patikrina darbuotojus

Žilvinas Dubosas, kosmetikos gamybos UAB „Cosmoway“ akcininkas ir vadovas, sako, kad visuomet patikrina naujų savo partnerių padėtį, žiūrėdamas į darbuotojų skaičių.

„Finansiniai duomenys vėluoja, tačiau mažėjantis darbuotojų skaičius kartais gali parodyti, kad su įmonės mokumu ne viskas gerai“, – svarsto pašnekovas.

Vertinant darbuotojų skaičių, jų labiausiai – 9% – sumažėjo pagrindinių metalų gamybos bendrovėse. Pernai spalio 1 d. šiame sektoriuje dirbo 626 žmonės, o šiemet spalio 1 d. – 569. Šiame sektoriuje veikia tokios bendrovės kaip Plungės spyruoklių gamybos UAB „Litspringas“, Panevėžio metalo konstrukcijų UAB „Lankmeta“, Jonavos aliuminio profilių gamybos „ABC Nordic“ ir pan.

Per devynis šių metų mėnesius šio sektoriaus įmonių pardavimai, palyginti su analogišku laikotarpiu pernai, krito smarkiausiai pramonėje – 26,8%. 

Užtat 8% – nuo 6.915 iki 7.465 – darbuotojų padaugėjo įmonėse, veikiančiose sektoriuje „Kitų transporto priemonių ir įrangos gamyba“. Tai dviračių gamybos UAB „Baltik vairas“, laivų gamybos UAB „Marex Boats“, UAB Vakarų Baltijos laivų statykla, orlaivių interjero projektavimo UAB „J&C Aero“ ir kt. Pastaroji, praėjusių metų pradžioje turėjusi 94 darbuotojus, šiuo metu jų turi 161.  

Šio sektoriaus pardavimai šiemet sumažėjo 3,6%, o sumokėta mokesčių 1,5% daugiau.

„Visgi galutinį rezultatą rodo ne pardavimai, o EBITDA“,– atkreipia dėmesį Mantas Agentas, „Mantinga Group“ vadovas. 

Per 2024 m. sausį–rugsėjį, palyginti su 2023 m. tuo pačiu laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, visa pramonė paaugo 2,6%, apdirbamoji gamyba – 3,9%, o neskaičiuojant naftos produktų – 4,6%.

Ir nors rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, visos pramonės pardavimai sumažėjo 0,2%, iki 2,9 mlrd. Eur to meto kainomis, tai 3,4% daugiau, palyginti su 2023 m. rugpjūčiu, rodo išankstiniai Valstybės duomenų agentūros duomenys.