Prastėja Lietuvos pramonės lūkesčių indeksas: didelei daliai įmonių sunku prognozuoti savo ateitį
Šiek tiek pradedama abejoti pramonės gamybos prognozėmis – nors ryškus pablogėjimas nėra juntamas, tačiau ribiniais dydžiais mažėjo turimų užsakymų skaičiai, skelbia LPK.
Anot jos, paklausa eksporto rinkose dažnai vertinama kaip nepakankama, bet tikimasi augimo artimiausiais mėnesiais. Kol kas metų pradžios pramonės atsigavimo optimizmas lėtai materializuojasi realiais teigiamais pokyčiais rinkose. Kita vertus, beveik kas ketvirta įmonė vertina, kad šiuo metu pramonės produkcijos paklausa yra per maža, o ateitį sunku prognozuoti beveik kas antrai įmonei.
Įmonės perteklinių užbaigtos produkcijos atsargų turi nedaug, tačiau kuklios paklausos augimo prognozės kol kas nemažina tikėjimo, kad bus reikalinga didinti darbuotojų skaičius.
Pasak Vidmanto Janulevičiaus, LPK prezidento, šiuo metu išgyvenamas lemiamas momentas, kai viskas dar gali pakrypti į gera, bet labai svarbu būtų visko nesugadinti.
„Manau, šiuo metu būtina įgyvendinti keletą strateginių veiksmų: palaikyti stabilią mokestinę politiką, skatinti investicijas, mažinti atotrūkį tarp didžiuliais tempais augusių atlyginimų ir darbo našumo. Turime tęsti persiorientavimą prie naujų geopolitinių aplinkybių ir naujų rinkų paieškas, kartu plėsti ir modernizuoti logistikos infrastruktūrą, lygiai taip pat energetikos infrastruktūrą, kuri vis dar šlubuoja – būtinos papildomos investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių plėtrą ir efektyvų energijos naudojimą. Šiems veiksmams įgyvendinti reikalingos valstybinės subsidijos, tad ieškokime būdų subsidijuoti ir siūlyti mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į naujas technologijas, ekologišką gamybą ir energetikos efektyvumą“, – pažymi LPK prezidentas.
Palyginti su balandžiu, gamybinių pajėgumų panaudojimo lygis augo ir gegužę siekė 70,7%. Tai buvo ketvirtas mėnuo nuo 2023 metų pradžios, kai pajėgumų panaudojimas siekė bent 70%.
Mažesnis nei vidutinis pramonės įmonėse pajėgumų panaudojimas gegužę fiksuotas kitų nemetalo mineralinių produktų gamybos (47,1%), baldų gamybos (53,4%), kompiuterių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos (59,8%), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (67,3%), chemikalų ir chemijos produktų gamybos (63,9%) bei tekstilės gaminių gamybos sektoriuose (69,1%).
Geresni nei vidutiniai visoje pramonėje lūkesčiai gegužės mėnesį fiksuoti kompiuterių, elektronikos ir optinių gaminių gamybos (59,7%), metalo gaminių gamybos (55,2%), guminių ir plastikinių gaminių gamybos (52,7%), kitų nemetalo mineralinių gaminių gamybos (47,4%), maisto produktų (52,7%) ir tekstilės gaminių gamybos (45,6%) sektoriuose.
Indeksas sudaromas nuo 2015 metų. Per šį laikotarpį aukščiausia fiksuota pramonės lūkesčių indekso reikšmė – 54,5 (2021 m. gegužę), žemiausia – 38,9 (2020 m. balandį).
Pramonės lūkesčių indeksas sudaromas naudojantis Valstybės duomenų agentūros vykdomo pramonės (apdirbamosios gamybos) verslo tendencijų tyrimo mėnesiniais duomenimis. Pramonės lūkesčių indeksas yra svertinis keturių rodiklių vidurkis: gamybos prognozė (35%), pramonės paklausos vertinimas (30%), atsargų vertinimas (su priešingu ženklu; 20%) ir darbuotojų prognozė (15%).
Pramonės lūkesčių indekso reikšmės svyruoja intervale nuo 0 iki 100, kur 50 rodo neutralią, be aiškios krypties įmonių vadovų nuomonę dėl ateities verslo tendencijų, daugiau 50 – pramonės augimo tendencijas, mažiau 50 – pramonės įmonių veiklos apimties mažėjimą.
