Ane, vieni bėdas mato nuolat, kiti mato ciklus, kurie nesukelia problemų ekonomikai. Jei atleisi visus iš vinių fabriko, bet juos pasamdysi gaminant važiuokles, tai čia blogai ar gerai? 2023 m. I ketvirtį, kai tokie kaip tu rėkė, kad čia ekonomika griūva, samdomų darbuotojų buvo daugiau nei prieš tai ketvirtį 15 tūkstančių, t.y. 1,1% dirbančiųjų padaugėję. Lyginant su priešcovidiniu atitinkamu ketvirčiu, t.y. 2019 m. I ketvirčiu, samdomų darbuotojų skaičius išaugo per 85 tūkst., t.y. 7%. Priminsiu, mūsų demografinė situacija tokia, kad prieaugis darbo rinkoje iš gyvenančių Lietuvoje nevyksta, o priešingai, darbo jėgos mažėja. Prieaugis gali būti iš grįžtančių emigrantų, imigrantų ir ilgalaikių bedarbių grįžimo į darbo rinką. Bet taip, kaip baisu, kelios įmonės užsidarė/atleido darbuotojų, kai į jų vietą atėjo dešimtys kitų.

Pažiūrėsim, kai dugną dėsim ;) Vata sako, vata žino.

O jei nedėsim dugno, tai išvažiuosi į savo svajonių kraštą ir pamirši Lietuvos portalus?

Čia tamsta apie Senjorai - Senjorams vatos gamybos segmentą komentuojat? Daugiausiai užimtųjų skaičius jūsų analizuojamu laikotarpiu % išaugo viešajame sektoriuje 65+ amžiaus kategorijoje, kai tuo tarpu bendras gyventojų užimtumo lygis šalyje apskritai sumažėjo...

Visiska tiesa. Apskritai Janulevicius pagrinde lobizmu savo imones uzsiima pet pramoninku konfederacija. Jau buvo ikliuves su paramom tik stt pritruko irodymu. Si karta turetu uztekti

čia ne į regionus kraustosi, o į kitas šalis. regionuose rasti darbuotojų beveik be šansų, arba nebent kokius nekvalifikuotus ir nemotyvuotus gausi. tai kam to reikia? geriau kraustytis į užsienį ir tiek, nes mūsiškiai nesupranta, kad pati vyriausybė yra atsakinga už tinkamų ir kvalifikuotų specialistų paruošui, nes tai švietimo sistemos darbas, o ne verslininkai turi didinti mokesčių mokėjimą, ugdyti ir t.t. kuriame tiesiog nekonkurencinga produktą ir bėga įmonės iš Lietuvos

Įdomu, kaip tos technologijos be žmonių dirbs? Tikriausiai Continental susivežė seno raugo technologijas, jeigu iki 2025 m. įdarbins 1.500 žmonių :)

Priklausomai nuo šalies ciklo. Nuo žemdirbystės šokti ant aukštos pridėtinės gamybos negali, turi praeiti visą procesą.

Technologijos be žmonių nedirbs, bet su jomis bus galima padaryt tą patį (ar dargi daugiau) su mažiau žmonių. Gal ką nors girdėjote apie luditų judėjimą prieš 200+ metų Anglijoje: jie laužė aaudimo stakles, nes su jomis buvo išaudžiama daugiau su mažiau žmonių. Jei negirdėjote, tai gal technologijų ir darbo jegos pakeičiamumo paaiškinimui tiks šitas supaprastintas klausimėlį: kiek žmonių su kastuvais prireiktų per valandą iškasti tiek pat, kiek gali iškasti 1 žmogus su ekskavatoriumi?

Su liežuviu plakti gali kiekvienas, o jūs papasakokit kokia technologiją atvežėt į Lietuvą?

Taip ir maniau, kad pranašumas yra brangi ir nekvalifikuota darbo jėga. Norint efektyvumo reikia susitvarkyti švietimą pirmiausia

O turėjau kažkam atvežti ir įdiegti?:) Ir dar švelniai pabarti, kad patiems į galvą neatėjo?:) Pagal tamstą, kai koks nors verslininkas ar "VŽ" komentatatorius pašneka apie švietimo tobulinimo būtinumą, tai turėčiau paklausti "o kiek pats mokinių arba studentų parengei?" :-)

Sprendžiant iš to, kad daug Lietuvos mokyklų abiturientų ir universitetų absolventų sėkmingai įstoja ir studijuoja/tęsia studijas aukštai reitinguojamuose užsienio universitetuose, švietimo lygis nėra tokia didelė problema, kaip kartais bandoma ją vaizduoti. Gal tiksliau būtų pasakyti: ne visuotinė problema: yra blogesnių ir geresnių mokyklų, blogesnių ir geresnių universitetų bei kolegijų. Kaip ir visur - jeigu manote, kad JAV, JK ar kur nors kitur visose švietimo institucijose įmanoma įgyti vienodos vertės išsilavinimą, tai naiviai klystate.

Hmmm.... manyčiau, kad Singapūro pavyzdys paneigia jūsų "aksiomą" :). Ne tik jo, beje. Kai dėl žemdirbystės (ar apskritai žemės ūkio, kurio sudėtine dalimi yra žemdirbystė), tai Lietuvoje per neprklausomybės metus jis labai smarkiai susitraukė: nuo 25% (berods) BVP iki 3,5% BVP. Gi pramonėje sukuriamo BVP dalis yra apie 22%., taigi gerokai didesnė. Tad tam šuoliui ar bent sparčiam perėjimui prie aukštos pridėtinės gamybos jau yra ne tik pats laikas (konkurentai juk nelaukia...), bet -tikėtina- ir sąlygos.

Nereikia IT'išnikų, statybos sektoriaus poreikį patenkinkime pirma. Reikia pasistatyti naujus pastatus ko trūksta, ir renovuoti esamus šildomus. Statybos sektorius tinkamai sudėjus politiką ir rinkai susitvarkius, galėtu augti bent 30-40% iškart, ir tokį lygį išlaikyti bent 30 metų. Ir čia aišku automatizacijos daugės, bet net su automatizacija, turėsime problemą šių amatininkų poreikį užpildant. Proto daug nereikia norint būt amatininku, tik noro.