Europos akys – į Lietuvos agromaisto sektorių

Reklama publikuota: 2022-03-15
Europos Komisijos narės ekspertas Isidro Laso Ballesteros , „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas
svg svg
Europos Komisijos narės ekspertas Isidro Laso Ballesteros , „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė, Aplinkos ministras Simonas Gentvilas

Žemės ūkio ir maisto sektorius turi daugybę neišnaudoto potencialo įgalinant fotonikos sprendimus savo veikloje, o Europos Komisijos inicijuota koncepcija „Startuolių regionas“ (angl. „Startup Village“) yra puiki galimybė paskatinti agromaisto sektoriaus startuolius kurtis ar perkelti savo veiklą į kaimiškas vietoves. Be to, Europos Komisijos atstovai išskiria lietuvišką skaitmeninių inovacijų centrą „AgriFood Lithuania DIH“ kaip vieną iš šios iniciatyvos vėliavnešių, norinčių paskatinti minėtos koncepcijos įgyvendinimą tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje. Apie tarpsektorinių ekosistemų bendradarbiavimo sinergiją ir „Startuolių regiono“ idėjos įgyvendinimą buvo kalbama dviejuose Europos Industrijų dienų renginiuose.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas atidarydamas „AgriFood Lithuania DIH“ ir „LITEK“ organizuotą diskusiją didžiausiame Europos Komisijos pramonei skirtame metų renginyje teigė, kad mums kaip visuomenei reikia keistis iš šiltnamio efektą skatinančios industrinės visuomenės į industrinę bei po industrinę visuomenę, kurios veikla nedaro neigiamos įtakos aplinkai. Ministras pasidžiaugė, kad mūsų šalis nuo 1990 m. kardinaliai sumažino ŠESD emisijas, nors tuo metu ir sparčiai kilo valstybės ekonomika. Tokie atvejai, kai mažėja emisijų kiekiai ir stipriai auga ekonomika, nėra ypatingai dažni. Anot ministro, didžiausi sektoriai dabar gyvena pokyčių laikotarpiu, todėl reikės daug resursų tam, kad tie pokyčiai įvyktų sėkmingai. Kaip pažymėjo S. Gentvilas, kai kuriuose sektoriuose (tarp jų – ir žemės ūkio bei maisto sektorius) bus sunku žymiai sumažinti emisijų kiekį neprarandant produktyvumo, todėl būtina skatinti diskusijas, kuriose aktyviai dalyvautų klasteriai, valdžios atstovai bei inovatoriai.

Klasterių ir skaitmeninių inovacijų centrų bendradarbiavimas garantuoja rezultatus

 „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė Kristina Šermukšnytė-Alešiūnienė pristatydama pranešimą pagrindiniame renginyje Briuselyje teigė, kad sudėtinga maisto sistemos vertės grandinė ir didžiulis jos dalyvių skaičius yra svarbūs veiksniai, sunkinantys spartesnį progresą. Be to, mažos ir vidutinės įmonės susiduria su daugybe transformacijos iššūkių, nes yra jaučiamas supratimo ir tinkamų skaitmeninimo įgūdžių trūkumas. Nors pakankamai konservatyvus požiūris į technologijas ir žmogiškųjų bei finansinių išteklių trūkumas didina aukštųjų technologijų išlaidas ir lėtina jų diegimą, tačiau neabejojama, kad naujovių nepriimančios įmonės vėliau susidurs su nemenkais konkurencingumo iššūkiais. Manoma, kad dvejopa transformacija agromaisto sektoriui turės labai ryškų poveikį. Taip dar prieš prasidedant karui Ukrainoje „ES Industrijų dienų“ metu teigė „AgriFood Lithuania DIH“ direktorė K. Šermukšnytė-Alešiūnienė.

Nuolatinio tobulėjimo svarbą išskyrė ir Lietuvos maisto eksportuotojų asociacijos direktorius Giedrius Bagušinskas. Jis teigė, kad mes visi turėsime keistis taip pat greitai kaip greitai keičiasi darbo aplinka. Todėl būtina įmonėms ir valstybei investuoti į kompetencijų kėlimą ir perkvalifikavimą. Tai yra vienodai svarbu visiems: tiek darbuotojams, tiek ir darbdaviams. Anot sektoriaus eksperto, verta investuoti savo laiką ir apie tai kalbėtis su visais nuo jauniausių rinkos dalyvių – studentų – iki valdžios. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Be to, „AgriFood Lithuania DIH“ ekspertė pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad kiti pramonės sektoriai dažnai yra labiau pažengę skaitmeninimo srityje nei agromaisto sektorius, verta peržiūrėti ten diegiamas naujoves ir kai kuriuos jau esamus sprendimus rinkoje kūrybiškai modifikavus pritaikyti žemės ūkio ir maisto sektoriaus poreikiams. Anot K. Šermukšnytės-Alešiūnienės, čia svarbų vaidmenį turėtų užimti skaitmeninių inovacijų centrų ir klasterių bendradarbiavimas, kuris susisietų visoje vertės grandinėje ir taptų vertinga bendradarbiavimo ir žinių dalijimosi platforma skirtingiems sektoriams. Kartu bendradarbiaujant būtų galima tirti / stebėti inovacijas bei technologijas, didinti sklaidą, kurti ekosistemas, didinti dėmesį MTEP, užtikrinti didesnį techninį palaikymą, suteikti galimybes testuoti technologijas, užtikrinti techninės infrastruktūros palaikymą, kurti naujas mokymų programas ir vykdyti dar daugelį kitų dalykų.  

Fotonika – agromaisto sektoriuje dar neišnaudotas potencialas

„PhotonHUB Europe“ koordinatorius prof. dr. Ir. Hugo Thienpont.
„PhotonHUB Europe“ koordinatorius prof. dr. Ir. Hugo Thienpont.

„Fotonika yra esminė žalia ir tvari technologija agromaisto sektoriui. Svarbiausias klausimas yra ne ar apskritai agromaisto sektoriui fotonika galėtų būti naudinga, bet kaip efektyviausiai ji galėtų būti panaudojama. Visos įmonės, kurios diegė su fotonikos inovacijomis susijusius sprendimus tiek žemės ūkio ir maisto, tiek ir kituose sektoriuose susidūrė su realybe, kuri parodė, kad sėkmingam inovacijų diegimui reikia aukščiausio lygio ekspertų ir tinkamų technologijų platformų. Be to, nepaisant šių dėl ribotų išteklių kylančių iššūkių, technologija turi būti finansiškai prieinama. Mes savo veikloje turime sukūrę modelį, kuris padeda įvairioms įmonėms (ypač mažoms ir vidutinėms), norinčioms diegtis fotonikos technologijas“, – teigė „Pan-European DIH“: „PhotonHUB Europe“ koordinatorius prof. dr. Ir. Hugo Thienpont.

„P?le OPTITEC“ ES ir tarptautinių reikalų direktorius Ziga Valic.
„Pole OPTITEC“ ES ir tarptautinių reikalų direktorius Ziga Valic.

Jam pritarė ir diskusijoje kalbėjęs „Pole OPTITEC“ ES ir tarptautinių reikalų direktorius Ziga Valic, kuris buvo įsitikinęs, kad fotonika gali būti labiau išnaudojama sprendimams agromaisto sektoriuje. Anot jo, neišnaudotą potencialą labiausiai lemia netechnologiniai iššūkiai, kadangi trūksta bendro suvokimo apie galimą fotonikos integracijos naudą. Be to, procesą stabdo ir kartų skirtumai. Vis dėlto, situacija gerėja. Pastebima, kad jauni ūkininkai vis labiau nori diegtis šias pažangias technologijas savo veikloje. Z. Valic pranešimą užbaigė mintimi, kad skaitmeniniai inovacijų centrai yra ypač svarbūs konsoliduojant visą ekosistemą, tačiau būtina siekti suvienodinti skirtingų šalių skaitmeninių inovacijų centrų lygį, kadangi yra pastebima, jog nauji inovatyvūs veikėjai, norintys kurti ir diegtis inovacijas, dažnai susiduria su problema, kad parama, kurios jie turėtų sulaukti iš savo šalyje veikiančių centrų, yra nepakankama. Be to, reikia tvirtų sinergijos jungčių tarp šalių vietinių ir paneuropinių skaitmeninių inovacijų centrų. 

„LITEK“ vadovė Kristina Ananičienė.
„LITEK“ vadovė Kristina Ananičienė.

„Fotonika yra viena iš pagrindinių technologijų, įgalinančių inovacijų ir skaitmeninimo procesą. Ji gali pasiūlyti unikalius sprendimus, kuriuose šiuolaikinės technologijos maksimaliai priartėja prie savo greičio, talpos ir tikslumo ribų. Nors žemės ūkio ir maisto sektoriuje fotonikos sprendimų naudojimas yra tik augimo stadijoje, tačiau ji jau naudojama dirvožemio būklės ir hidrologijos stebėjimui, gali nustatyti baltymų kiekį grūdų derliuje, patarti, kada skinti vaisius, įvertinti vandens kokybės būklę ar žuvų išteklių kiekį vandens telkinyje“, - su fotonikos pritaikymo pavyzdžiais žemės ūkio sektoriuje supažindino „LITEK“ vadovė Kristina Ananičienė.

 „EIT Food“ verslo kūrimo direktorius Benoit Buntinx teigė, kad jį nustebino, kiek daug agromaisto sektoriaus startuolių ar verslų jau naudoja fotonikos technologijas. Pasak B. Buntinx, būtina suprasti, kokią kritiškai svarbią vietą visos Europos ekonomikose užima agromaisto sektorius. Šis sektorius yra ne tik visos planetos maitintojas, bet ir vienas pagrindinių darbdavių. Anot jo, „EIT Food“ tam ir buvo sukurtas, kad skatintų šio sektoriaus inovacijų vystymąsi. Tai daroma trimis pagrindinėmis priemonėmis: suteikiama prieiga prie didžiulio pažinčių tinklo, skirtingų rinkų ir finansų. „EIT Food“ tiek patys kaip organizacija tiesiogiai finansuoja turinčius idėjų ir norinčius vystyti technologijas, tiek suveda inovatorius su privačiais ir viešais fondais. Tokia veikla atneša teigiamų rezultatų, nes per paskutinius trejus metus jaučiamas didelis startuolių agromaisto sektoriuje augimas tiek kiekybine, tiek kokybine prasme.  

„EIT Food“ verslo kūrimo direktorius Benoit Buntinx.
 „EIT Food“ verslo kūrimo direktorius Benoit Buntinx.

Startuolių regionas – iniciatyva, skirta kaimiškoms vietovėms 

„AgriFood Lithuania DIH“ tapo ne tik vienos iš Europos Industrijos dienų Briuselyje temų, kurią organizavo kartu su „LITEK“, oficialiu rengėju, bet ir Europos Industrijos savaitės renginio Lietuvoje iniciatoriumi. Renginį sveikinimo kalba atidaręs už inovacijas, mokslinius tyrimus, kultūrą, švietimą ir jaunimą atsakingos Europos Komisijos narės Mariya Gabriel  kabineto ekspertas Isidro Laso Ballesteros pristatė koncepcijos principus ir pagrindinį jos tikslą – sukurti naujų gerai apmokamų darbo vietų kaimiškose vietovėse, pritraukti naujus gyventojus į regionus, paskatinti startuolius vystyti technologijas regionuose, įtraukti vietos valdžios pareigūnus ir sukurti pavyzdinius šios koncepcijos modelius bei kaimo inovacijų centrus, kurie egzistuoja JAV ir kitose valstybėse. 

Europos Komisijos narės kabineto ekspertas pristatė naujieną, kad „AgriFood Lithuania DIH“ surengs pirmąjį Europoje hakatoną šia tema „HACK Startup Village“, kurio metu bus kuriami sprendimai siekiant įtraukti kaimo vietoves į inovacijų ekosistemas ir išspręsti su tuo susijusius iššūkius. Renginio žiūrovams I. Laso Ballesteros atskleidė, kad šį hakatoną atidarys Europos Komisijos narė Mariya Gabriel, kuri planuoja būti oficialia šio renginio globėja (oficialiai tai bus paskelbta suderinus paskutines detales). 

Ekspertai tiki idėja, bet ragina daugiau kalbėtis

žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.
žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis.

Renginio metu pranešimą pristatęs žemės ūkio viceministras Egidijus Giedraitis teigė, kad žemės ūkis ir maistas yra konservatyviausios sritys, kurios keičiasi lėčiausiai. Be to, jis akcentavo, kad dabar mums kaip valstybei labai svarbu kuo daugiau produktų kurti vietoje, nes šiuo metu eksportuojame per daug žaliavos. Pranešimo metu viceministras pristatė ne vieną programą, skirtą trumpųjų maisto tiekimo grandinių, sumanaus kaimo ir startuolių įgalinimui. Anot E. Giedraičio, ne visos programos sulaukia pakankamai dalyvių dėmesio, todėl bus siekiama šį iššūkį spręsti. Viceministras išreiškė viltį, kad įgyvendinant programas bus skatinamas dar glaudesnis dialogas ir regioninės valdžios bei kitų valstybinių institucijų įsitraukimas. Vis dėlto, svarbiausias tokių programų rodiklis – kaimiškose vietovėse sukurtos darbo vietos.

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius.

Aktyviai diskutavęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Mindaugas Sinkevičius pastebėjo, kad BVP Lietuvoje per dešimt metų vienam gyventojui ūgtelėjo daugiau nei dvigubai, tačiau atotrūkis tarp didžiųjų miestų ir regionų nepasikeitė, visi augo kartu. Jis teigė, kad regionai turi ne vieną privalumą ir gali būti patrauklūs naujakuriams išvystytomis viešosiomis paslaugomis, formalaus ir neformalaus ugdymo kokybe, sveikatos paslaugomis, viešąja infrastruktūra ir, žinoma, gerai apmokamomis darbo vietomis. Vis dėlto, anot jo, yra reikalinga diskusija, kas turi įvykti pirmiau: atvykti naujakuriai ar plėtojama infrastruktūra. M. Sinkevičiaus teigimu, daugelis savivaldybių yra pasirengusios tokioms iniciatyvoms kaip išmanusis miestas ar kaimas. Tokios Europoje vykstančios iniciatyvos jiems nėra nežinomos, tačiau esant daugybei iniciatyvų trūksta bendro suvokimo valstybės mastu, kaip turėtų atrodyti bendras paveikslas. „Kartais atrodo, kad norime konkuruoti, bet kam mums to reikia. Turime turėti bendrą situacijos suvokimą. Dažnai atrodo, kad norime labai greitai visus vytis ir praleidžiam vietas, kur turėtume daugiau padiskutuoti, padaryti paruošiamojo darbo“, – teigė Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M. Sinkevičius. 

Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos pirmininkė Edita Gudišauskienė pritarė M. Sinkevičiui, kad abi kryptys – infrastruktūra ir žmonių pritraukimas – turi vykti lygiagrečiai. Vis dėlto, ji pastebėjo, kad daugeliui esamų programų trūksta finansavimo arba keliami reikalavimai yra nepatrauklūs. E. Gudišauskienė atkreipė dėmesį į tai, kad sumanių kaimų programai skiriama suma leistų pamėginti šias idėjas įgyvendinti tik kas antroje savivaldybėje. Dzūkijos kaimo plėtros partnerių asociacijos pirmininkė išreiškė nusivylimą dėl efektyvaus kalbėjimosi ir bendradarbiavimo trūkumo. Vietos veiklos grupės jaučia nusivylimą tada, kai į jų teikiamus siūlymus nėra atsižvelgiama. 

VDU mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.
VDU mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Išmaniojo kaimo koncepcijos tyrimą pristačiusi VDU mokslininkė prof. dr. Vilma Atkočiūnienė atkreipė dėmesį į kompetencijų stoką, mažą dėmesį socialinei infrastruktūrai ir pernelyg mažą mokslininkų kalbėjimąsi su savivaldybių ir seniūnijų specialistais. Anot jos, siekiant regionus paversti patraukliomis vietomis kurtis jaunimui, būtina įveiklinti jau esančią infrastruktūrą, siekti daugiafunkciškumo ir negalvoti, kad mokyklos tikslas yra tik ugdyti vaikus ar kurti tik logistikos centrą su viena funkcija. Be to, būtina siekti to, kad viešosios paslaugos būtų vietoje ir vaikai matytų patogų ir gyvą kaimą, o ne tik tokį, kur važinėja geltonieji autobusiukai. Apibendrindama diskusiją mokslininkė pažymėjo, kad visos suinteresuotos pusės turi tarpusavyje kalbėtis ir mokytis bei galvoti ne apie plėtrą, o vystymąsi ir bendrą visuomenės suvokimo didinimą. Mokslininkė mano, jog turi būti siekiama kaip įmanoma labiau bendradarbiauti ir integruoti kuo daugiau veikėjų bei visada galvoti, kas yra tikslas, o kas yra tik priemonės, nes to dabartiniame planavime mokslininkė pasigenda.  

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Pramonė“
Rašyti komentarą 0
Kovą pradėti ir baigti NT projektai Premium

Vilniuje pradėtos biurų pastato statybos, Misionierių vienuolyno statinių ansamblio rekonstrukcija. Sostinėje...

Statyba ir NT
2022.03.31
Metalo laužo kainos – rekordinėse aukštumose 1

Toomas Kollamaa, metalo laužo perdirbimo bendrovės „Kuusakoski“ valdybos narys ir pardavimų direktorius,...

Pramonė
2022.03.31
JAV ketina atverti strateginį rezervą ir paduoti į rinką rekordinį kiekį naftos

Baltųjų Rūmų ketvirtadienį išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad kiek vėliau šiandien JAV prezidentas...

Pramonė
2022.03.31
SkGD saugumo dedamoji Lietuvos dujų vartotojams mažės beveik 60%

Visi Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo naudotojai nuo gegužės už paslaugas mokės vienodą...

Pramonė
2022.03.31
„Orlen Lietuva“ pasiruošusi atsisakyti rusiškos naftos, uždirbo 78 mln. Eur pelno

Michalas Rudnickis, Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdomos Lietuvos naftos importo ir perdirbimo bendrovės...

Pramonė
2022.03.31
Kremlius nuo penktadienio reikalaus už dujas mokėti rubliais, grasina kontraktų nutraukimu 6

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dekretą, kuriuo nurodoma, kad už dujų sandorius su šalies...

Pramonė
2022.03.31
„Lifosos“ sprendimas dėl darbuotojų prastovų po balandžio 10 d.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų netiesioginiam savininkui Andrejui Melničenkai veiklą balandžio 10-ąją...

Pramonė
2022.03.31
Japonija palaiko sankcijas Rusijai, bet iš bendro naftos ir dujų projekto nesitraukia

Japonija neketina stabdyti savo dalyvavimo bendrame su Rusija naftos ir dujų projekte, nors ir prisijungė...

Pramonė
2022.03.31
ES pasiruošusi organizuoti greitojo tiekimo prekybos kelius į Ukrainą 1

Europos Komisija (EK) yra pasiruošusi suformuoti specialius prekybos kelius tarp Lenkijos ir Ukrainos, kurie...

Logistika
2022.03.31
Seimas leido prie buitinių priskirti nuotekas, susidarančias naudojant vandenį verslo darbuotojų poreikiams

Nuo šių metų gegužės griežtinamas nuotekų su pavojingais teršalais išleidimas į aplinką. Seimas priėmė tai...

Pramonė
2022.03.31
Rusija mokėjimus už dujas kreipia į „Gazprombank“ 1

Rusijos planas keisti atsiskaitymų už dujas valiutą, regis, bus vykdomas šalies viduje. Europos dujų pirkėjų...

Rinkos
2022.03.31
V. Zelenskis ragina Nyderlandus boikotuoti rusišką energiją 1

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, ketvirtadienį sakydamas dar vieną kalbą užsienio valstybių...

Verslo aplinka
2022.03.31
„Hella“ ir „Continental“ nekeičia planų Lietuvoje

Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios Vokietijos automobilių komponentų gamintojos „Hella“ ir...

Pramonė
2022.03.31
Premjerė: Klaipėdos SkGD terminalo nepakanka visoms Baltijos šalims 12

Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SkGD) terminalo nepakanka patenkinti visų Baltijos šalių dujų...

Pramonė
2022.03.31
„Gren“ įsigijo „Energia Verde“ Latvijoje

Baltijos šalyse šilumos energiją gaminanti bendrovė „Gren“ užbaigė įsigijimo sandorį, pagal kurį iš „BaltCap...

Rinkos
2022.03.31
EIB skolina 43 mln. Eur Vilniaus šilumos tinklų modernizavimui

Europos investicijų bankas (EIB) bendrovei Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) skolina iki 43 mln. Eur. Bankas ir...

Pramonė
2022.03.31
Vyriausybė balandį planuoja siūlymus dėl vėjo ir saulės parkų sausumoje plėtros 2

Ingrida Šimonytė, ministrė pirmininkė, teigia, jog atsinaujinančių energetikos išteklių plėtra yra vienas...

Pramonė
2022.03.31
G. Nausėda: elektros tinklus nuo Rusijos turime atjungti nelaukiant 2025 m. 1

Lietuva nuo elektros tinklų su Rusija turi atsijungti kuo greičiau, nelaukiant 2025 metų, kai bus baigtas...

Pramonė
2022.03.31
„Gazprom“ įmonių biuruose Vokietijoje atliktos kratos

Europos Sąjungos antimonopolinės tarnybos trečiadienį atliko kratas Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“...

Rinkos
2022.03.31
Dėl karo Lietuva neplanuoja mažinti grūdų eksporto

Dėl karo Ukrainoje gresiant dideliam grūdų pasiūlos stygiui pasaulinėse rinkose, Lietuva nemažins grūdų...

Pramonė
2022.03.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku