Pramonės ketvirtis: rodikliai geri, bet džiaugtis dar anksti

2019 m. sausio–balandžio mėn. visa pramonės produkcija sudarė 7,6 mlrd. Eur to meto kainomis ir, palyginti su tuo pačiu 2018 m. laikotarpiu, pašalinus darbo dienų skaičiaus įtaką, padidėjo 6,8% palyginamosiomis kainomis (nepašalinus – 7,1%).

Aleksandras Izgorodinas, „SME Finance“ patarėjas ekonomikai pozityviai vertina pramonės rezultatų metinį pokytį. Lyginant su 2018 m. balandžiu, apdirbamosios pramonės gamybos apimtys padidėjo 7,7%, o kontraktinės gamybos apimtys išaugo 9 proc. Toks rezultatas rodo, kad kol kas Lietuvos pramonė išlieka atspari sulėtėjusiam ekonomikos augimui euro zonoje – o šį teiginį patvirtina dešimtadaliu išaugę lietuviškos kilmės prekių eksporto apimtys 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

[infogram id="5a7ae86a-ebed-48a4-85b1-c35d698d5cec" prefix="jDJ" format="interactive" title="Pramonės produkcija, 2019 balandis"]

„Visgi, nepaisant to, kad balandį Lietuvos pramonė ir toliau demonstravo gana spartų augimo tempą, kol kas nebūčiau linkęs šių rezultatų vertinti pernelyg optimistiškai, kadangi ekonominiai pokyčiai euro zonoje Lietuvos pramonės rodikliuose pasireiškia su tam tikru vėlavimu“, — teigia p. Izgorodinas.

Jo teigimu, kartu su lėta euro zonos BVP plėtra, prie pagrindinių rizikų Lietuvos pramonės rodikliams taip pat būtų galima priskirti blogėjančius Vokietijos ir Švedijos pramonės rezultatus. Eurostat duomenys rodo, kad dėl nusilpusios pasaulinės prekybos Vokietijos pramonė kol kas neišbrido iš nuosmukio zonos: 2018 m. ketvirtą ketvirtį ir pirmąjį 2019 m. ketvirtį gamybos apimtys Vokietijos pramonėje mažėjo atitinkamai 2,1 ir 2,2%. Savo ruožtu, net ir šiemet 5% atpigusi Švedijos krona nesugebėjo išjudinti Švedijos pramonės rezultatų: gamybos augimo tempas švedų pramonėje sulėtėjo nuo 1,6% 2018 m. pabaigoje iki vos 0,1% 2019 m. pirmąjį ketvirtį.

„Vokietija ir Švedija yra dvi didžiausios Lietuvos eksporto partnerės, o Lietuvos pramonė turi nemažą priklausomybę nuo minėtų valstybių per kontraktinės gamybos prizmę. Todėl bus išties įdomu sulaukti trečiojo ketvirčio Lietuvos pramonės rodiklių – kadangi šie rodikliai jau galės parodyti realią situaciją Lietuvos pramonės sektoriuje“, — įsitikinęs ekonomistas.

Per balandžio mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 18,2% (nepašalinus – 19,3%), variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamybos produkcija – 8,2% (nepašalinus – 4,2%), kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamybos produkcija – 6,7% (nepašalinus – 13%), chemikalų ir chemijos produktų gamybos produkcija – 4% (nepašalinus – 11%).