Žiedinės ekonomikos startui pasiruošta: įtvirtinti tikslai ir taisyklės

„Galutinis naujųjų ES atliekų taisyklių patvirtinimas Taryboje – svarbus žiedinės ekonomikos Europoje momentas. Iškelti nauji perdirbimo ir šalinimo sąvartynuose plataus užmojo tikslai didina siekių geriau tvarkyti atliekas Europoje patikimumą. Dabar mūsų pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad šiame atliekoms skirtame rinkinyje duoti pažadai vien jais neliktų. Komisija darys viską, kad padėtų valstybėms narėms ir kad naujieji teisės aktai būtų įgyvendinti,“ – Europos Komisijos (EK) pranešime spaudai cituojamas Karmenu Vella, už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Naujosios taisyklės grindžiamos 2015 m. pateikto Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio bei EK pasiūlymais.

Žiedinės ekonomikos dokumentai numato, kaip ES verslui ir visuomenei pereiti nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio, paremto principu „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“, prie uždaro produktų gyvavimo ciklo ekonomikos, kai pridėtinė gaminių vertė išlaikoma kuo ilgiau, medžiagos daug kartų perdirbamos ir naudojamos pakartotinai.

Taisyklėse numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbama 55% komunalinių atliekų, 2030 m. šis tikslas didėja iki 60%, o iki 2035 m. reikės pasiekti 65% perdirbtų komunalinių atliekų tikslą. EK pažymi, kad greta to bus taikomos griežtesnės perdirbimo dalies apskaičiavimo taisyklės, kurios leis geriau stebėti realią pažangą siekiant žiedinės ekonomikos.

„Atliekų šalinimas sąvartynuose yra nesuderinamas su žiedine ekonomika, be to, tai darant gali būti teršiamas vanduo, dirvožemis ir oras. Iki 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis turi būti sumažintas iki 10% ar dar mažesnio viso susidariusių komunalinių atliekų kiekio“, – nurodo EK.

Taip pat numatyta, kad iki 2030 m. turi būt perdirbta 70% į rinką išleidžiamų pakuočių. Plastiko pakuotėms numatytas 55% perdirbimo tikslas, popieriui ir kartonui – 85%, stiklui – 75%, aliuminiui – 60% ir t.t. Naujosios taisyklės įsigalios po 20 dienų nuo jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“977c77fa-befa-41fe-8490-89ba278def02“ prefix=“3yu“ format=“interactive“ title=“Žiedinės ekonimikos pakuočių atliekų perdirbimo tikslai „]

Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. Lietuvoje susidarė 1,27 mln. t komunalinių atliekų, beveik 30% jų buvo pašalinta sąvartynuose. 24,6% komunalinių atliekų buvo perdirbta ir eksportuota, 17,4% – panaudota energijos gamybai, 23,5% - kompostuota.

Vis tik tai didelis teigiamas poslinkis, palyginti su ankstesniais metais – 2015 m. į sąvartynus iškeliavo 54%, 2014 m. – 60% komunalinių atliekų srauto.

„Akivaizdžiai matyti, kad mechaninio-biolologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, dėl kurių naudos buvo tiek audringų diskusijų, vis dėlto davė naudos – didžiulis kiekis komunalinių atliekų nebepateko į sąvartynus“, – VŽ yra sakęs Algirdas Reipas, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.

Biologinės atliekos – atskirai

Pagal naująsias taisykles, pavojingos buitinės atliekos atskirai turės būti pradėtos rinkti iki 2022 m., biologinės atliekos – iki 2023 m., o tekstilė – iki 2025 m.

Be to, gamintojai ir importuotojai taps atsakingi už savo produktus šiems tapus atliekomis. Iki 2024 m. turi būti nustatytos privalomos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos visoms pakuotėms.

Pirmuosius naujųjų atliekų taisyklių pasiūlymus EK buvo pateikusi dar 2014 m. Vėliau jie buvo atsiimti ir 2015 m. gruodį pakeisti geriau parengtais, platesniais siūlymais, kuriais labiau prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir kurie yra J.-C. Junckerio

Komisijos žiedinės ekonomikos darbotvarkės dalis. Tie pasiūlymai buvo priimti ir dabar priklauso ES taisyklių sąvadui.

Pokyčiai neišvengiami

Per pastaruosius du dešimtmečius daug valstybių narių laipsniškai gerino atliekų tvarkymą, laikydamosi ES atliekų hierarchijos principo. 1995 m. ES sąvartynuose pašalinta vidutiniškai 64% komunalinių atliekų. 2000 m. šis vidurkis sumažėjo iki 55%, o perdirbimo vidurkis siekė 25%. 2016 m. buitinių atliekų šalinimas sąvartynuose visoje ES sumažėjo iki 24%, o perdirbimas išaugo iki 46%.

Vis dėlto problemų tebelieka, kaip ir didelių ES šalių skirtumų, pabrėžia EK. 2016 m. dešimt valstybių narių vis dar sąvartynuose šalino per 50% buitinių atliekų, o šešios iš jų degino 40% arba daugiau.

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų ES pramonei teks investuoti į naujas technologijas ir sprendimus, peržiūrėti visą žaliavų tiekimo grandinę. Anksčiau skelbta, kad perėjimui prie žiedinės ekonomikos stimuliuoti EK numato daugiau kaip 650 mln. Eur finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, nukreiptą į inovatyvių technologijų kūrimą, bei 5,5 mlrd. Eur finansavimą iš ES struktūrinių fondų, kuriuo galės pasinaudoti ES šalių narių verslininkai.

EK tvirtina, kad pokyčiai neišvengiami: augant gamybos ir vartojimo mastams, akivaizdu, kad linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui. Anksčiau komisija yra skaičiavusi, kad padidinus išteklių našumą visoje vertės kūrimo grandinėje medžiagų sąnaudų poreikis ES šalyse iki 2030 m. sumažėtų 17–24%, o Europos pramonė sutaupytų apie 630 mlrd. Eur per metus. Sumažinus pirminių medžiagų sąnaudas, ES šalių BVP padidėtų 3,9%, nes atsirastų naujų verslo nišų ir naujų inovatyvių gaminių, būtų sukurta bent 400.000 naujų darbo vietų.