Žiedinės ekonomikos startui pasiruošta: įtvirtinti tikslai ir taisyklės

Publikuota: 2018-05-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
svg svg
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

ES valstybės narės antradienį pritarė naujoms taisyklėms, kurios padės įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius. Tikimasi, kad tai teigiamai paveiks bendrijos šalių ekonomikas ir sudarys galimybes ES tapti pasauline atliekų tvarkymo bei perdirbimo lydere.

„Galutinis naujųjų ES atliekų taisyklių patvirtinimas Taryboje – svarbus žiedinės ekonomikos Europoje momentas. Iškelti nauji perdirbimo ir šalinimo sąvartynuose plataus užmojo tikslai didina siekių geriau tvarkyti atliekas Europoje patikimumą. Dabar mūsų pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad šiame atliekoms skirtame rinkinyje duoti pažadai vien jais neliktų. Komisija darys viską, kad padėtų valstybėms narėms ir kad naujieji teisės aktai būtų įgyvendinti,“ – Europos Komisijos (EK) pranešime spaudai cituojamas Karmenu Vella, už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Naujosios taisyklės grindžiamos 2015 m. pateikto Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio bei EK pasiūlymais.

Žiedinės ekonomikos dokumentai numato, kaip ES verslui ir visuomenei pereiti nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio, paremto principu „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“, prie uždaro produktų gyvavimo ciklo ekonomikos, kai pridėtinė gaminių vertė išlaikoma kuo ilgiau, medžiagos daug kartų perdirbamos ir naudojamos pakartotinai.

Taisyklėse numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbama 55% komunalinių atliekų, 2030 m. šis tikslas didėja iki 60%, o iki 2035 m. reikės pasiekti 65% perdirbtų komunalinių atliekų tikslą. EK pažymi, kad greta to bus taikomos griežtesnės perdirbimo dalies apskaičiavimo taisyklės, kurios leis geriau stebėti realią pažangą siekiant žiedinės ekonomikos.

„Atliekų šalinimas sąvartynuose yra nesuderinamas su žiedine ekonomika, be to, tai darant gali būti teršiamas vanduo, dirvožemis ir oras. Iki 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis turi būti sumažintas iki 10% ar dar mažesnio viso susidariusių komunalinių atliekų kiekio“, – nurodo EK.

Taip pat numatyta, kad iki 2030 m. turi būt perdirbta 70% į rinką išleidžiamų pakuočių. Plastiko pakuotėms numatytas 55% perdirbimo tikslas, popieriui ir kartonui – 85%, stiklui – 75%, aliuminiui – 60% ir t.t. Naujosios taisyklės įsigalios po 20 dienų nuo jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“977c77fa-befa-41fe-8490-89ba278def02“ prefix=“3yu“ format=“interactive“ title=“Žiedinės ekonimikos pakuočių atliekų perdirbimo tikslai „]

Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. Lietuvoje susidarė 1,27 mln. t komunalinių atliekų, beveik 30% jų buvo pašalinta sąvartynuose. 24,6% komunalinių atliekų buvo perdirbta ir eksportuota, 17,4% – panaudota energijos gamybai, 23,5% - kompostuota.

Vis tik tai didelis teigiamas poslinkis, palyginti su ankstesniais metais – 2015 m. į sąvartynus iškeliavo 54%, 2014 m. – 60% komunalinių atliekų srauto.

„Akivaizdžiai matyti, kad mechaninio-biolologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, dėl kurių naudos buvo tiek audringų diskusijų, vis dėlto davė naudos – didžiulis kiekis komunalinių atliekų nebepateko į sąvartynus“, – VŽ yra sakęs Algirdas Reipas, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.

Biologinės atliekos – atskirai

Pagal naująsias taisykles, pavojingos buitinės atliekos atskirai turės būti pradėtos rinkti iki 2022 m., biologinės atliekos – iki 2023 m., o tekstilė – iki 2025 m.

Be to, gamintojai ir importuotojai taps atsakingi už savo produktus šiems tapus atliekomis. Iki 2024 m. turi būti nustatytos privalomos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos visoms pakuotėms.

Pirmuosius naujųjų atliekų taisyklių pasiūlymus EK buvo pateikusi dar 2014 m. Vėliau jie buvo atsiimti ir 2015 m. gruodį pakeisti geriau parengtais, platesniais siūlymais, kuriais labiau prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir kurie yra J.-C. Junckerio

Komisijos žiedinės ekonomikos darbotvarkės dalis. Tie pasiūlymai buvo priimti ir dabar priklauso ES taisyklių sąvadui.

Pokyčiai neišvengiami

Per pastaruosius du dešimtmečius daug valstybių narių laipsniškai gerino atliekų tvarkymą, laikydamosi ES atliekų hierarchijos principo. 1995 m. ES sąvartynuose pašalinta vidutiniškai 64% komunalinių atliekų. 2000 m. šis vidurkis sumažėjo iki 55%, o perdirbimo vidurkis siekė 25%. 2016 m. buitinių atliekų šalinimas sąvartynuose visoje ES sumažėjo iki 24%, o perdirbimas išaugo iki 46%.

Vis dėlto problemų tebelieka, kaip ir didelių ES šalių skirtumų, pabrėžia EK. 2016 m. dešimt valstybių narių vis dar sąvartynuose šalino per 50% buitinių atliekų, o šešios iš jų degino 40% arba daugiau.

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų ES pramonei teks investuoti į naujas technologijas ir sprendimus, peržiūrėti visą žaliavų tiekimo grandinę. Anksčiau skelbta, kad perėjimui prie žiedinės ekonomikos stimuliuoti EK numato daugiau kaip 650 mln. Eur finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, nukreiptą į inovatyvių technologijų kūrimą, bei 5,5 mlrd. Eur finansavimą iš ES struktūrinių fondų, kuriuo galės pasinaudoti ES šalių narių verslininkai.

EK tvirtina, kad pokyčiai neišvengiami: augant gamybos ir vartojimo mastams, akivaizdu, kad linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui. Anksčiau komisija yra skaičiavusi, kad padidinus išteklių našumą visoje vertės kūrimo grandinėje medžiagų sąnaudų poreikis ES šalyse iki 2030 m. sumažėtų 17–24%, o Europos pramonė sutaupytų apie 630 mlrd. Eur per metus. Sumažinus pirminių medžiagų sąnaudas, ES šalių BVP padidėtų 3,9%, nes atsirastų naujų verslo nišų ir naujų inovatyvių gaminių, būtų sukurta bent 400.000 naujų darbo vietų.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Tema „Pramonė“

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Aukščiausią gerosios valdysenos įvertinimą pelniusi “Toksika”: viskas prasideda nuo veiklos skaidrumo Verslo tribūna

Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė “Toksika” šiemet antrą kartą pelnė aukščiausią A+...

Pramonė
05:00
Gofruoto kartono pakuočių rinkoje – naujas žaidėjas „Macarbox“ Verslo tribūna

Didžiulis pastarojo laikotarpio e-prekybos pakilimas nulėmė itin spartų augimo pagreitį gofruoto kartono...

Pramonė
05:00
Seimas priėmė svarstyti siūlymą apmokestinti ploniausius plastiko maišelius

Seimas antradienį priėmė svarstyti siūlymą apmokestinti pačius ploniausius plastiko maišelius – jų...

Verslo aplinka
2021.12.07
„Naujoji Ringuva“ nusipirko Latvijos „Spodriba“

Gruodžio 7 d. buvo užbaigtas dviejų valymo priemonių gamintojų – Latvijoje registruotos „Spodriba“ ir...

Pramonė
2021.12.07
Grūdų eksportuotojai: Taivano rinka įdomi, bet kol kas daug nežinomųjų

Taivanui leidus Lietuvai eksportuoti kai kuriuos lietuviškus grūdus, jais prekiaujantys verslininkai sako,...

Pramonė
2021.12.07
ESO numato iki 2030 m. investicijoms skirti 1,9 mlrd. Eur

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) investuos į elektros ir dujų skirstomojo tinklo patikimumo...

Pramonė
2021.12.07
„Klaipėdos naftos“ perspektyvos: dividendai, plėtra ir naujos veiklos Premium

Baltarusiškų krovinių netekusi AB „Klaipėdos nafta“ (KN) skaičiuoja rekordinius nuostolius. „Tobulą neigiamų...

Rinkos
2021.12.07
Taivano rinka atverta lietuviškiems grūdams 21

Lietuvos žemdirbiai gali eksportuoti kai kuriuos grūdus į Taivaną.

Pramonė
2021.12.07
„Light Conversion“ valdyboje – nauji nariai

Femtosekundinius lazerius ir parametrinius optinius generatorius gaminančios UAB „Light Conversion“ valdybą...

Inovacijos
2021.12.07
„Klaipėdos naftos“ pajamos šiemet smuko 25%, lapkritį – 20%

Valstybės valdoma naftos ir suskystintų gamtinių dujų (SkGD) terminalų operatorė „Klaipėdos nafta“ per 11...

Pramonė
2021.12.07
„Livonia Partners“ fondas perka kompozitinių konstrukcijų gamintojos CSUB kontrolinį paketą

Privataus kapitalo investicijų valdytojos „Livonia Partners“ fondas sutarė įsigyti bendrovės CSUB AS...

Rinkos
2021.12.07
Pirmoji saulės modulių gamykla Lietuvoje laikinai nutraukia gamybą Premium 15

Tomui Barakauskui priklausanti UAB „Solet“ laikinai stabdo saulės modulių gamybą. Užsakymus jai teikusi...

Pramonė
2021.12.07
„Ignitis grupės“ Pomeranijos vėjo elektrinių parkas pradėjo komercinę veiklą 2

Lenkijos energetikos reguliuotojas šių metų gruodžio 6 d. „Ignitis grupės“ bendrovei „Pomerania Wind Farm“...

Rinkos
2021.12.07
ES antidempingo muitai Kinijai kels sumaištį ir kainas Premium 9

Po poros mėnesių Europos Sąjunga (ES) iš Kinijos įvežamoms geležinėms bei plieninėms tvirtinimo detalėms...

Pramonė
2021.12.07
Biokuro rinkoje – jo kilmės atsekamumo įrankis

Biokuro rinkoje pradėjo veikti jo kilmės ir žaliavos atsekamumo įrankis (angl. Baltpool Tracebility Tool),...

Pramonė
2021.12.06
Lietuvos ir Lenkijos tinklai pirmą kartą veikė sinchroniškai 1

Lietuvos ir Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatorės „Litgrid“ ir PSE praėjusį šeštadienį atliko...

Pramonė
2021.12.06
Kiniją pakeisti naujomis rinkomis Lietuvai gali užtrukti nuo 3 iki 5 metų 5

Kai kurioms Lietuvos įmonėms nebegalint išmuitinti prekių Kinijoje, verslininkai stebi situaciją ir sako, kad...

Logistika
2021.12.06
Lietuvoje pradedamas įgyvendinti vienas didžiausių Europoje baterijų projektas 2

Daugiau kaip 100 mln. Eur vertės energijos kaupikliai Lietuvoje bus pradėti įrengti kitų metų birželį, o...

Pramonė
2021.12.06
Seimo Ekonomikos komitetas siūlo lengvinti sąlygas alkoholio gamintojams 1

Seime skinasi kelią valdančiųjų siūlymas sušvelninti sąlygas įmonėms, siekiančioms gaminti alkoholį.

Pramonė
2021.12.06
Po Saudo Arabijos pareiškimo nafta brangsta

Naftos kainos pirmadienį kyla, Saudo Arabijai pranešus, kad sausį ji padidins visų rūšių naftos,...

Pramonė
2021.12.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku