Žiedinės ekonomikos startui pasiruošta: įtvirtinti tikslai ir taisyklės

Publikuota: 2018-05-22
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

ES valstybės narės antradienį pritarė naujoms taisyklėms, kurios padės įgyvendinti žiedinės ekonomikos siekius. Tikimasi, kad tai teigiamai paveiks bendrijos šalių ekonomikas ir sudarys galimybes ES tapti pasauline atliekų tvarkymo bei perdirbimo lydere.

„Galutinis naujųjų ES atliekų taisyklių patvirtinimas Taryboje – svarbus žiedinės ekonomikos Europoje momentas. Iškelti nauji perdirbimo ir šalinimo sąvartynuose plataus užmojo tikslai didina siekių geriau tvarkyti atliekas Europoje patikimumą. Dabar mūsų pagrindinis uždavinys yra užtikrinti, kad šiame atliekoms skirtame rinkinyje duoti pažadai vien jais neliktų. Komisija darys viską, kad padėtų valstybėms narėms ir kad naujieji teisės aktai būtų įgyvendinti,“ – Europos Komisijos (EK) pranešime spaudai cituojamas Karmenu Vella, už aplinką, jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas EK narys.

Naujosios taisyklės grindžiamos 2015 m. pateikto Žiedinės ekonomikos dokumentų rinkinio bei EK pasiūlymais.

Žiedinės ekonomikos dokumentai numato, kaip ES verslui ir visuomenei pereiti nuo dabartinio vadinamojo linijinio ekonomikos modelio, paremto principu „imti, gaminti, vartoti ir išmesti“, prie uždaro produktų gyvavimo ciklo ekonomikos, kai pridėtinė gaminių vertė išlaikoma kuo ilgiau, medžiagos daug kartų perdirbamos ir naudojamos pakartotinai.

Taisyklėse numatyta, kad iki 2025 m. turi būti perdirbama 55% komunalinių atliekų, 2030 m. šis tikslas didėja iki 60%, o iki 2035 m. reikės pasiekti 65% perdirbtų komunalinių atliekų tikslą. EK pažymi, kad greta to bus taikomos griežtesnės perdirbimo dalies apskaičiavimo taisyklės, kurios leis geriau stebėti realią pažangą siekiant žiedinės ekonomikos.

„Atliekų šalinimas sąvartynuose yra nesuderinamas su žiedine ekonomika, be to, tai darant gali būti teršiamas vanduo, dirvožemis ir oras. Iki 2035 m. sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų kiekis turi būti sumažintas iki 10% ar dar mažesnio viso susidariusių komunalinių atliekų kiekio“, – nurodo EK.

Taip pat numatyta, kad iki 2030 m. turi būt perdirbta 70% į rinką išleidžiamų pakuočių. Plastiko pakuotėms numatytas 55% perdirbimo tikslas, popieriui ir kartonui – 85%, stiklui – 75%, aliuminiui – 60% ir t.t. Naujosios taisyklės įsigalios po 20 dienų nuo jų paskelbimo ES oficialiajame leidinyje.

Tęsinys po grafiku:

[infogram id=“977c77fa-befa-41fe-8490-89ba278def02“ prefix=“3yu“ format=“interactive“ title=“Žiedinės ekonimikos pakuočių atliekų perdirbimo tikslai „]

Naujausiais Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, 2016 m. Lietuvoje susidarė 1,27 mln. t komunalinių atliekų, beveik 30% jų buvo pašalinta sąvartynuose. 24,6% komunalinių atliekų buvo perdirbta ir eksportuota, 17,4% – panaudota energijos gamybai, 23,5% - kompostuota.

Vis tik tai didelis teigiamas poslinkis, palyginti su ankstesniais metais – 2015 m. į sąvartynus iškeliavo 54%, 2014 m. – 60% komunalinių atliekų srauto.

„Akivaizdžiai matyti, kad mechaninio-biolologinio apdorojimo (MBA) įrenginiai, dėl kurių naudos buvo tiek audringų diskusijų, vis dėlto davė naudos – didžiulis kiekis komunalinių atliekų nebepateko į sąvartynus“, – VŽ yra sakęs Algirdas Reipas, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos vadovas, Alytaus regioninio atliekų tvarkymo centro direktorius.

Biologinės atliekos – atskirai

Pagal naująsias taisykles, pavojingos buitinės atliekos atskirai turės būti pradėtos rinkti iki 2022 m., biologinės atliekos – iki 2023 m., o tekstilė – iki 2025 m.

Be to, gamintojai ir importuotojai taps atsakingi už savo produktus šiems tapus atliekomis. Iki 2024 m. turi būti nustatytos privalomos didesnės gamintojo atsakomybės sistemos visoms pakuotėms.

Pirmuosius naujųjų atliekų taisyklių pasiūlymus EK buvo pateikusi dar 2014 m. Vėliau jie buvo atsiimti ir 2015 m. gruodį pakeisti geriau parengtais, platesniais siūlymais, kuriais labiau prisidedama prie žiedinės ekonomikos ir kurie yra J.-C. Junckerio

Komisijos žiedinės ekonomikos darbotvarkės dalis. Tie pasiūlymai buvo priimti ir dabar priklauso ES taisyklių sąvadui.

Pokyčiai neišvengiami

Per pastaruosius du dešimtmečius daug valstybių narių laipsniškai gerino atliekų tvarkymą, laikydamosi ES atliekų hierarchijos principo. 1995 m. ES sąvartynuose pašalinta vidutiniškai 64% komunalinių atliekų. 2000 m. šis vidurkis sumažėjo iki 55%, o perdirbimo vidurkis siekė 25%. 2016 m. buitinių atliekų šalinimas sąvartynuose visoje ES sumažėjo iki 24%, o perdirbimas išaugo iki 46%.

Vis dėlto problemų tebelieka, kaip ir didelių ES šalių skirtumų, pabrėžia EK. 2016 m. dešimt valstybių narių vis dar sąvartynuose šalino per 50% buitinių atliekų, o šešios iš jų degino 40% arba daugiau.

Siekiant žiedinės ekonomikos tikslų ES pramonei teks investuoti į naujas technologijas ir sprendimus, peržiūrėti visą žaliavų tiekimo grandinę. Anksčiau skelbta, kad perėjimui prie žiedinės ekonomikos stimuliuoti EK numato daugiau kaip 650 mln. Eur finansavimą pagal programą „Horizontas 2020“, nukreiptą į inovatyvių technologijų kūrimą, bei 5,5 mlrd. Eur finansavimą iš ES struktūrinių fondų, kuriuo galės pasinaudoti ES šalių narių verslininkai.

EK tvirtina, kad pokyčiai neišvengiami: augant gamybos ir vartojimo mastams, akivaizdu, kad linijinės ekonomikos modelis išsikvėpė ir kelia grėsmę Europos konkurencingumui. Anksčiau komisija yra skaičiavusi, kad padidinus išteklių našumą visoje vertės kūrimo grandinėje medžiagų sąnaudų poreikis ES šalyse iki 2030 m. sumažėtų 17–24%, o Europos pramonė sutaupytų apie 630 mlrd. Eur per metus. Sumažinus pirminių medžiagų sąnaudas, ES šalių BVP padidėtų 3,9%, nes atsirastų naujų verslo nišų ir naujų inovatyvių gaminių, būtų sukurta bent 400.000 naujų darbo vietų.

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
Žalioji alternatyva Europai: graži kalėdinė pasaka, kuriai (ne)lemta išsipildyti?

Planai, kuriami dešimtmečiams į ateitį, balansuoja ties realybės ir fantazijos riba. Ypač, kai planuojami...

Aplinkosaugininkai Kėdainiuose veikiančią įmonę įtaria teršus bevardį upelį 1

Aplinkosaugininkai įtaria, kad Kėdainiuose veikianti bendrovė „Nordic sugar Kėdainiai“ nevalytomis nuotekomis...

Pramonė
10:14
Į Klaipėdą atplauks tanklaivis su norvegiška nafta Baltarusijai 

Trečiadienį Klaipėdos uoste laukiama pirmojo po trejų metų pertraukos Baltarusijai skirto naftos krovinio iš...

Pramonė
07:56
Paukščių gripas grasina ir mūsų paukštininkams: „Galime netekti visko“ Premium

Paukščių gripas plinta Europoje – ligai pasiekiant vis daugiau valstybių, Lietuvos Vyriausybė stiprina...

Pramonė
05:45
Sustabdyta mėsos perdirbimo įmonės „Eimasa“ veikla

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), dėl paukščių gripo grėsmės sustiprinusi paukštininkystės...

Pramonė
2020.01.21
„Vilniaus vandenys“ stabdo nuotekas iš „Ecso“ dėl įtariamos taršos plastiku

Bendrovė „Vilniaus vandenys“ antradienį užblokavo nuotekų patekimą iš sostinės įmonės „Ecso“ į miesto nuotekų...

Pramonė
2020.01.21
Skelbiama „Amber Grid“ vadovo atranka

Valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“ paskelbė naujo dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ vadovo...

Vadyba
2020.01.21
G. Pangonis pasitraukė iš asociacijos „Lietuvos mediena“ valdybos pirmininko pareigų 1

Popieriaus ir medienos pramonės grupės „Grigeo“, kurios įmonė „Grigeo Klaipėda“ leido į Kuršių marias...

Pramonė
2020.01.21
„Kauno baldų“ pardavimai, atsisakius užsakomosios gamybos, pašoko 21% 

AB „Kauno baldai“ pardavimai pernai, palyginti su ankstesniais metais, pašoko 21% ir kirto rekordinę įmonės...

Pramonė
2020.01.21
A. Šabūnas apie pasitraukimą iš „Utenos trikotažo“ ir naują veiklą  Premium 5

Iš koncerno SBA valdybos nario ir AB „Utenos trikotažas“ vadovo pareigų pasitraukęs bei šios bendrovės...

Pramonė
2020.01.21
Teisme sprendžia ginčą dėl „Arimex“ prekių ženklo „Studentų maistas“ Premium 2

Riešutais ir džiovintais vaisiais prekiaujanti UAB „Arimex“ kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl...

Rinkodara
2020.01.21
Tęsiantis ginčui su Rusija, Baltarusija importuos naftos per Lietuvą 1

Baltarusija importuos naftos iš Norvegijos per Klaipėdos uostą ir „Lietuvos geležinkelius“, tęsiantis Minsko...

Pramonė
2020.01.20
VMI: alkoholio akcizų pajamos pernai augo 5%

Alkoholio akcizų pajamos pernai išaugo 5%. Tai didžiąja dalimi lėmė vasario mėnuo, kai prieš stipraus...

Pramonė
2020.01.20
Efektyvų rinkodaros būdą išnaudoja dar ne visi – paprasčiausiai drovisi Premium

Kuo dažniau įmonės vadovas cituojamas spaudoje ar dalyvauja renginiuose, tuo daugiau vartotojų sužino apie...

Gazelė
2020.01.20
Veiklą pradeda „Lords LB“ fondo 45 mln. Eur vertės saulės parkų projektas Lenkijoje

„Lords LB Asset Management“ valdomas investicinis fondas „Energy and Infrastructure SME Fund“ (EIF) užbaigė...

Pramonė
2020.01.20
Žaliuoju kursu per durpių pramonę – spaus atsisakyti gavybos  Premium

Kova su klimato kaita privers atsisakyti durpių pramonės – Europos Komisijos (EK) parengtose priemonėse,...

Pramonė
2020.01.20
„Grigeo Klaipėda“ leista naudotis dalimi areštuoto turto 

Klaipėdos apygardos prokuratūra patenkino AB „Grigeo Klaipėdos“ pateiktą prašymą leisti naudoti dalį...

Pramonė
2020.01.20
Užbaigtas „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ pardavimo sandoris 

Turto bankas užbaigė „Dotnuvos eksperimentinio ūkio“ akcijų pardavimo sandorį. Valstybei 100% priklausiusį...

Pramonė
2020.01.20
„BIOK laboratorija“: šiemet naujos gamyklos statybų startas ir inovatyvūs produktai Premium 2

Per šiuos metus planuojanti pardavimus padidinti 15% kosmetikos UAB „BIOK laboratorija“ antroje metų pusėje...

Pramonė
2020.01.20
Vietoj tabako – natūralaus saldiklio plantacijos Premium

Stevija – natūralus ir vis labiau populiarėjantis saldiklis, įvardijamas kaip viena alternatyvų cukrui. Prieš...

Pramonė
2020.01.19

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau