Užsieniečių įdarbinimas: lenkai nuogąstauja, kad imigrantus iš Ukrainos nuvilios

Lenkijoje sudarytame reitinge imigrantai iš Ukrainos pagal įtaką nusileido tik Mateuszui Morawieckiui, Lenkijos vyriausybės vadovui.

„Tai kolektyvinis lenkiškos ekonomikos herojus ir, akivaizdu, svarbus ir ryškus faktorius mūsų darbo rinkoje. Po Rusijos agresijos Kryme ir karinio konflikto Donbase, ukrainiečius pradėjome pastebėti ne tik mūsų žemės ūkyje arba sodininkystėje, bet ir kitose ūkio šakose“, – rašoma leidinyje.

Darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. Lenkijos verslininkai išsakė ketinimą pasiūlyti darbą 1,7 mln. ukrainiečių. Imigrantų antplūdis iš Ukrainos teigiamai paveikė Lenkijos socialinio draudimo sistemą, kadangi įsidarbinusieji moka mokesčius. Ukrainiečiai padeda spręsti demografines problemas ir stabdo visuomenės senėjimą, kurį sąlygoja pernelyg mažas gimstamumas.

„Gazeta Prawna“, kurį cituoja portalas „tut.by“, išsakomas nuogąstavimas, kad turtingesnės Vakarų Europos šalys po kurio laiko gali pervilioti didžiausią ukrainiečių migrantų srautą, nes Lenkijoje nėra integracijos į visuomenę sąlygų.

Reitingo lyderiui, Lenkijos premjerui, priskirti „įspūdingi“ mokesčių įplaukų augimo nuopelnai, ilgą laiką išlaikytas biudžeto perteklius, spartus ekonomikos augimo tempas, valstybės skolos mažinimas ir konstruktyvus požiūris į svarbiausius sprendimus, kurie lemia Lenkijos ekonomikos politiką.

Leidinys primena, kad 2017 m. gruodį, neakivaizdžiai diskutuodamas su Morawieckiu, Pavelas Klimkinas, Ukrainos URM vadovas pareiškė, kad atvykusieji uždarbiauti ukrainiečiai kelia Lenkijos ekonomiką.

„Mes realiai gelbstime Lenkijos ekonomiką, nes ten dirba ukrainiečiai. Žinau atvejų, kai ukrainiečiams siūlomas didesnis uždarbis, nes jie lankstesni ir susikoncentravę į tai, ką atlieka“, – sakė tuomet ministras.

Pono Klimkino duomenimis, 2017 m. gruodį Lenkijoje darbavosi 1 mln. ukrainiečių.

2017 metais Lenkijos ekonomika augo 3,8%, metais anksčiau – 2,6%, 2015 m. metais lenkiškos ekonomikos augimas sudarė 3,9%. 2017 metais vienam gyventojui teko 29.300 JAV dolerių BVP.

Apriboti kvotomis

Kitos Lietuvos kaimynės Estijos darbdaviai savo valdžios sprendimais dėl darbo imigrantų iš trečiųjų šalių nėra patenkinti. Nors estų Vyriausybė šiemet kiek nuleido kartelę, kvotos imigrantams šalyje paliktos. Galiojantys teisės aktai numato, kad trečiųjų šalių piliečių skaičius šalyje negali viršyti 0,1% viso gyventojų skaičiaus.

Per šiuos metus Estija yra pasirengusi įdarbinti 1.315 kitų šalių piliečių. Bet problema ta, kad prašymų dėl laikino gyvenimo šalyje su migracijos kvota kiekis auga kaip ant mielių ir paprastai jau vidurvasarį kvota būna išnaudota.

Vyriausybė yra pareiškusi, kad didinti kvotos neketinama. Bet pažadėjo įteisinti keletą pokyčių, kurie, jei nepakeistų iš esmės, tai bent jau stabilizuotų padėti. Pavyzdžiui, laikino įdarbinimo terminas pailgės nuo 9 mėnesių iki metų. Didelę paklausą turintys specialistai, kuriems darbdaviai moka daugiau nei du vidutinius šalies darbo užmokesčius, o tai šiuo metu apie 2.500 Eur, nebebus įtraukiami į kvotą.

Bet darbdaviai įsitikinę, kad tokių priemonių nepakanka.

Toomas Tamsaras, Centrinės darbdavių sąjungos vadovas, nepatenkintas, kad vyriausybė neatsižvelgė į ekspertų siūlymus, leisti vidutinį darbo užmokestį gaunantiems imigrantams šalyje dirbti dvejus metus.

„Tai būtų teisingiausias kelias, sprendžiant Estijai reikalingų specialistų problemą. Aš pasakyčiau taip, kad vyriausybė nesiryžo priimti svarbaus sprendimo, todėl sakau, kad ji užsiima tik fasado padažymu, o ne realiu darbu“, – p. Tamsaro žodžius cituoja portalas „err.ee.“.

Latviai skaičiuoja, kad iki 2030 metų, palyginti su 2015 metais, darbo rinkoje pritrūks maždaug 85.000 darbo rankų. Didžiausias stygius prognozuojamas apdirbamojoje pramonėje ir prekyboje, o kalbant apie specialistus – visų lygių inžinierių bei IT specialistų.

Tad, darbdavių nuomone, svarbiausia yra supaprastinti administracines procedūras, įsivežant darbuotoją iš užsienio.

Pavyzdžiui, šiuo metu, norėdamas įdarbinti užsienietį, darbdavys turi pranešti apie neužimtą darbo vietą Valstybinei užimtumo tarnybai ir laukti vietos pretendentų.

Jeigu tokių neatsiras – galima įdarbinti užsienietį su sąlyga, kad jis bus aprūpintas darbu ne trumpiau kaip 2 metus. Tiesa, žadama iš atvykėlių nebeatimti teisės laikinai gyventi šalyje, jei jie nori keisti darbą, bet jie tai turės padaryti gana sparčiai, per 2 mėnesius. Valstybinė užimtumo tarnyba ketina skelbti norinčių Latvijoje dirbti užsieniečių CV, praneša portalas „db.lv“.

Diskusijos dėl užsieniečių įdarbinimo Latvijoje tęsiasi.