Užsieniečių įdarbinimas: lenkai nuogąstauja, kad imigrantus iš Ukrainos nuvilios

Publikuota: 2018-02-20
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Reitinge „50 didžiausią įtaką Lenkijos ekonomikai padariusių žmonių“, kurį sudarė leidinys „Gazeta Prawna“, antrą vietą užėmė kolektyvas – imigrantai iš Ukrainos. Priimti sprendimus, mažinančius suvaržymus imigracijai, ragina ir Estijos bei Latvijos darbdaviai.

Lenkijoje sudarytame reitinge imigrantai iš Ukrainos pagal įtaką nusileido tik Mateuszui Morawieckiui, Lenkijos vyriausybės vadovui.

„Tai kolektyvinis lenkiškos ekonomikos herojus ir, akivaizdu, svarbus ir ryškus faktorius mūsų darbo rinkoje. Po Rusijos agresijos Kryme ir karinio konflikto Donbase, ukrainiečius pradėjome pastebėti ne tik mūsų žemės ūkyje arba sodininkystėje, bet ir kitose ūkio šakose“, – rašoma leidinyje.

Darbo ministerijos duomenimis, 2017 m. Lenkijos verslininkai išsakė ketinimą pasiūlyti darbą 1,7 mln. ukrainiečių. Imigrantų antplūdis iš Ukrainos teigiamai paveikė Lenkijos socialinio draudimo sistemą, kadangi įsidarbinusieji moka mokesčius. Ukrainiečiai padeda spręsti demografines problemas ir stabdo visuomenės senėjimą, kurį sąlygoja pernelyg mažas gimstamumas.

„Gazeta Prawna“, kurį cituoja portalas „tut.by“, išsakomas nuogąstavimas, kad turtingesnės Vakarų Europos šalys po kurio laiko gali pervilioti didžiausią ukrainiečių migrantų srautą, nes Lenkijoje nėra integracijos į visuomenę sąlygų.

Reitingo lyderiui, Lenkijos premjerui, priskirti „įspūdingi“ mokesčių įplaukų augimo nuopelnai, ilgą laiką išlaikytas biudžeto perteklius, spartus ekonomikos augimo tempas, valstybės skolos mažinimas ir konstruktyvus požiūris į svarbiausius sprendimus, kurie lemia Lenkijos ekonomikos politiką.

Leidinys primena, kad 2017 m. gruodį, neakivaizdžiai diskutuodamas su Morawieckiu, Pavelas Klimkinas, Ukrainos URM vadovas pareiškė, kad atvykusieji uždarbiauti ukrainiečiai kelia Lenkijos ekonomiką.

„Mes realiai gelbstime Lenkijos ekonomiką, nes ten dirba ukrainiečiai. Žinau atvejų, kai ukrainiečiams siūlomas didesnis uždarbis, nes jie lankstesni ir susikoncentravę į tai, ką atlieka“, – sakė tuomet ministras.

Pono Klimkino duomenimis, 2017 m. gruodį Lenkijoje darbavosi 1 mln. ukrainiečių.

2017 metais Lenkijos ekonomika augo 3,8%, metais anksčiau – 2,6%, 2015 m. metais lenkiškos ekonomikos augimas sudarė 3,9%. 2017 metais vienam gyventojui teko 29.300 JAV dolerių BVP.

Apriboti kvotomis

Kitos Lietuvos kaimynės Estijos darbdaviai savo valdžios sprendimais dėl darbo imigrantų iš trečiųjų šalių nėra patenkinti. Nors estų Vyriausybė šiemet kiek nuleido kartelę, kvotos imigrantams šalyje paliktos. Galiojantys teisės aktai numato, kad trečiųjų šalių piliečių skaičius šalyje negali viršyti 0,1% viso gyventojų skaičiaus.

Per šiuos metus Estija yra pasirengusi įdarbinti 1.315 kitų šalių piliečių. Bet problema ta, kad prašymų dėl laikino gyvenimo šalyje su migracijos kvota kiekis auga kaip ant mielių ir paprastai jau vidurvasarį kvota būna išnaudota.

Vyriausybė yra pareiškusi, kad didinti kvotos neketinama. Bet pažadėjo įteisinti keletą pokyčių, kurie, jei nepakeistų iš esmės, tai bent jau stabilizuotų padėti. Pavyzdžiui, laikino įdarbinimo terminas pailgės nuo 9 mėnesių iki metų. Didelę paklausą turintys specialistai, kuriems darbdaviai moka daugiau nei du vidutinius šalies darbo užmokesčius, o tai šiuo metu apie 2.500 Eur, nebebus įtraukiami į kvotą.

Bet darbdaviai įsitikinę, kad tokių priemonių nepakanka.

Toomas Tamsaras, Centrinės darbdavių sąjungos vadovas, nepatenkintas, kad vyriausybė neatsižvelgė į ekspertų siūlymus, leisti vidutinį darbo užmokestį gaunantiems imigrantams šalyje dirbti dvejus metus.

„Tai būtų teisingiausias kelias, sprendžiant Estijai reikalingų specialistų problemą. Aš pasakyčiau taip, kad vyriausybė nesiryžo priimti svarbaus sprendimo, todėl sakau, kad ji užsiima tik fasado padažymu, o ne realiu darbu“, – p. Tamsaro žodžius cituoja portalas „err.ee.“.

Latviai skaičiuoja, kad iki 2030 metų, palyginti su 2015 metais, darbo rinkoje pritrūks maždaug 85.000 darbo rankų. Didžiausias stygius prognozuojamas apdirbamojoje pramonėje ir prekyboje, o kalbant apie specialistus – visų lygių inžinierių bei IT specialistų.

Tad, darbdavių nuomone, svarbiausia yra supaprastinti administracines procedūras, įsivežant darbuotoją iš užsienio.

Pavyzdžiui, šiuo metu, norėdamas įdarbinti užsienietį, darbdavys turi pranešti apie neužimtą darbo vietą Valstybinei užimtumo tarnybai ir laukti vietos pretendentų.

Jeigu tokių neatsiras – galima įdarbinti užsienietį su sąlyga, kad jis bus aprūpintas darbu ne trumpiau kaip 2 metus. Tiesa, žadama iš atvykėlių nebeatimti teisės laikinai gyventi šalyje, jei jie nori keisti darbą, bet jie tai turės padaryti gana sparčiai, per 2 mėnesius. Valstybinė užimtumo tarnyba ketina skelbti norinčių Latvijoje dirbti užsieniečių CV, praneša portalas „db.lv“.

Diskusijos dėl užsieniečių įdarbinimo Latvijoje tęsiasi.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą PRAMONĖS savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Ministerijos verdikto dėl „Metrail“ laukia šiandien Premium

Gamintojai ir importuotojai Aplinkos ministerijai vakar pateikė naują taikos sutarties ginče dėl „Metrail“...

„Snaigė“ pernai patyrė 12,6 mln. Eur nuostolių 2

Rusijos grupės „Polair“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse šaldytuvų gamintoja „Snaigė“ pernai patyrė 12,616...

Pramonė
2018.04.19
Ekspertas S. Obara: kodėl „Lean“ veikia „Toyotoje“, o kitiems nepavyksta Premium 3

Jei didelės ir sėkmingos kompanijos vadovui atrodo, kad nebėra reikalo skrupulingai taupyti, vadinasi, „Lean“...

Pramonė
2018.04.19
„Fiskars“, „Karcher“ ar „Husqvarna“– iš lietuviškų detalių Premium 5

Plastiko bendrovės didina pardavimą tarptautinėms kompanijoms „Fiskars“, „Alfred Karcher“, „Husqvarna“, ABB...

Pramonė
2018.04.19
„Focus Fabrication Group“: 250 darbuotojų, trys plėtros etapai

Metalo apdirbimo UAB „Focus Fabrication Group“ neapsiribos 40 darbuotojų ir pirmuoju plėtros etapu –...

Pramonė
2018.04.19
Derybos dėl „Metrail“: ministerija laukia taikos sutarties projekto Premium

Terminas 2.000 įmonių sumokėti taršos mokestį valstybei visai čia pat, tačiau taikos sutartis, kuri leistų...

Metai elektros biržoje prasidėjo kainų augimu 2

Pirmąjį metų ketvirtį Lietuvoje užfiksuotas 22% siekęs elektros energijos kainos šuolis buvo mažesnis nei...

Energetika
2018.04.18
Nesėkmės visąlaik kainuoja: Andrius Janukonis apie avantiūrą JAV, bankrotą Ispanijoje ir kanapes Premium 12

Prieš trejus metus Andrius Janukonis, „Icor“ grupės vadovas ir vienas iš trijų akcininkų, pasakojo apie bene...

Statyba ir NT
2018.04.18
Klaipėdos LEZ kuriasi Vokietijos elektros laidų rinkinių gamintoja 5

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) universaliame gamybos pastate „FlexStart“ nuo liepos įsikurs...

Pramonė
2018.04.17
Sklypų Marijampolės LEZ laukia dar du investuotojai Premium 2

Marijampolės LEZ, išnuomojusi 84% teritorijos Danijos langų ir durų gamybos milžinei „Dovista A/S“, skubiai...

Pramonė
2018.04.17
Vokietijos įmonėms darbo užmokesčio augimas Lietuvoje rankų nesuriša Premium 5

Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų (AHK) kasmetinė investuotojų apklausa parodė, kad vokiečių...

Verslo aplinka
2018.04.17
„CEBIT 2018“: kokius skaitmeninius sprendimus pasitelkiam šiandien ir kokius – rytoj? Rėmėjo turinys

Birželio 11–15 d. Hanoveryje vyksiantis kasmetinis skaitmeninių technologijų entuziastus iš viso pasaulio...

Technologijos
2018.04.16
Pradėjo fabriko statybas Kėdainių LEZ 1

UAB „Natūralus pluoštas“ pradėjo kanapių stiebelių perdirbimo fabriko statybos darbus Kėdainių laisvojoje...

Statyba ir NT
2018.04.16
Kaliningradas prašosi tapti paralelinio importo eksperimento aikštele

Kaliningrado srities gubernatorius Antonas Alichanovas siūlo Rusijos Vyriausybei eksperimentą: sritis galėtų...

Pramonė
2018.04.16
Uspaskichų agrofirmai ieškoma naujų savininkų Premium 1

Vienai didžiausių Lietuvos mėsos perdirbimo įmonių Krekenavos agrofirmai, kurią valdo Uspaskichų šeimos...

Rinkos
2018.04.16
„Horeca sprendimai“: iš maisto atliekų – granulės biodujų jėgainėms

Maisto produktų atliekas iš viešojo maitinimo įstaigų, kavinių, restoranų, darželių, mokyklų, ligoninių ir...

Pramonė
2018.04.16
100 mln. Eur ABB investicijos – į „Pramonės 4.0“ inovacijas

Didžiausia Europos pramoninių robotų gamintoja ABB investuoja 100 mln. Eur į inovacijų ir mokymo centrą...

Pramonė
2018.04.15
Latviai sukūrė įrenginį, leidžiantį pripildyti automobilio dujų talpą namuose 3

Latvijos įmonė „Hygen“ šiemet pradeda gaminti įrenginį, kuriuo naudojantis pripildyti automobilių dujų talpą,...

Pramonė
2018.04.14
Eksportas kitaip: net smulkiajam verslui verta steigti įmonę užsienye Premium 1

Kai įmonė ar jos filialas yra kitoje šalyje, ne tik lengviau pasiekti tenykštį pirkėją, pažinti jo poreikius,...

Mano verslas
2018.04.13
Po nuosmukio – granulių paklausa Premium

Medienos ir šiaudų granulių gamybos įmonės, prieš ketverius metus dėl smukusios paklausos konservavusios...

Pramonė
2018.04.13

Verslo žinių pasiūlymai

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo kokybę, statistiniais ir rinkodaros tikslais šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“), kuriuos galite bet kada atšaukti.
Sutinku Plačiau