ES skaitmeninių paslaugų aktas: EP siekia neapkrauti smulkių įmonių ir apsaugoti vartotojus

Internetinės platformos – paieškos sistemos, socialinė medija ar e-prekybos platformos vaidina itin svarbų vaidmenį šiandieniniame socialiniame ir ekonominiame gyvenime. Tačiau ES taisyklės praktiškai nepasikeitę nuo 2000 metais priimtos e-prekybos direktyvos. Kai kurios didelės platformos vis dažniau vertinamos kaip vartai tarp įmonių ir vartotojų – jos turi ekonominę galią ir kontroliuoja didžiules skaitmenines ekosistemas, todėl konkurentams ir naujiems rinkos dalyviams itin sunku konkuruoti, o prižiūrinčioms institucijoms – tinkamai ir laiku įsikišti.

Skaitmeninių paslaugų aktu (SPA) Europos Komisija teigia siekianti užtikrinti, kad internete būtų kuo mažiau nelegalaus turinio, prekių ir paslaugų. Tam siūlomi 22 įpareigojimai tarpinių skaitmeninių paslaugų tiekėjams, tokiems kaip paieškos sistemos, programėlių parduotuvės ar debesijos paslaugos. Pareigos apima dalijimąsi informacija apie pašalintą neteisėtą turinį, skaidrumo ataskaitų rengimą, kontaktinio centro įsteigimą ir pan. Už šių nuostatų nesilaikymą numatomos baudos iki 6 proc. metinės apyvartos.

Europos Parlamento (EP) Pramonės, energetikos ir mokslinių tyrimų komiteto pranešėja Henna Virkkunen sako, kad vienas pagrindinių Parlamento tikslų – apsaugoti smulkiuosius rinkos žaidėjus, todėl komiteto siūlymais daugiausiai siekiama, kad mažoms ir mikro įmonėms naujieji reikalavimai nebūtų taikomi.

„Apribojome daug reikalavimų, kad jie galiotų tik itin stambioms internetinėms platformoms ir labai atidžiai žiūrėjome, kad neužkrautume naštos mažoms ir mikro įmonėms. Tad siūlome išimtis daugelyje straipsnių, kurie mažoms įmonėms negalios, taip pat jos turės ilgesnius perėjimo laikotarpius kai kuriems įsipareigojimams prisiimti”, – teigia H. Virkkunen.

EP Pramonės komiteto nuomone, mažoms įmonėms taip pat svarbu, kad būtų užtikrintos vienodos sąlygos rinkoje, nes dabar egzistuoja nesąžiningos žaidimo taisyklės, kai dideli žaidėjai iš už ES ribų pardavinėja nelegalius produktus – nesaugią elektroninę įrangą, žaislus, drabužius, kurių gamyboje naudojami pavojingi chemikalai. Vartotojas, nusipirkęs tokias prekes, dažnai neturi kur kreiptis, todėl numatytas reikalavimas sukurti  pranešimų sistemą ir imtis veiksmų prieš tokią veiklą. EP komitetas siekia palengvinti sąlygas ir tokioms prekybos platformoms, kur pardavėjas žino, ką parduoda, ir yra visiškai atsakingas už šiuos produktus.

„Reikia vienodų žaidimo taisyklių mūsų įmonėms Europoje, tačiau tuo pat metu turime saugotis, kad nesureguliuotume per daug. Turime mažinti administracinę naštą ir drauge turime skatinti įmones investuoti ir kurti inovacijas Europoje”, – sako Europos liaudies partijos atstovė H. Virkkunen.

Ji pabrėžia, kad skaitmeninę rinką itin sudėtinga reguliuoti, nes ji vystosi itin greit, o įstatymų leidybos procesas lėtas, todėl nuolat vejamasi iš paskos. Europarlamentarės manymu, nors politikai dažnai akcentuoja vartotojų apsaugą, tačiau svarbiau yra gerinti vartotojų įgūdžius ir juos ugdyti.

 „Svarbu, kad turėtume labai ilgalaikę perspektyvą ir technologiškai neutralų požiūrį, nes nežinome kokios paslaugos bus ateityje. Manau, kad mes negalime apsaugoti žmonių nuo visko ir turime skatinti, kad jie patys turėtų skaitmeninio pasaulio supratimą ir įgūdžius. Turime investuoti į tai, kad jiems būtų lengviau būti šio internetinio pasaulio dalimi“, – sako H. Virkkunen.

EP Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešėjas, europarlamentaras Patrick Breyer teigia, kad dauguma jo komiteto rekomendacijų susiję su privatumo ir išraiškos laisvės apsauga internete.

„Kiekvienas turi turėti teisę naudotis skaitmeninėmis paslaugomis anonimiškai, kad būtų apsaugotas nuo duomenų nutekėjimo, kaip nutiko „Facebook“ atveju. Tai ypač svarbu pažeidžiamoms grupėms, tokioms kaip moterys ar vaikai”, – sako Žaliųjų frakcijos narys.

Kitas šio komiteto siūlymas – drausti asmeninių duomenų naudojimą reklamai politiniais tikslais, taip pat riboti vaikams skirtą reklamą arbai kai naudojami tokie jautrūs kriterijai, kaip religija ar seksualinės sveikatos asmens duomenys. Pasak P. Breyerio, svarbu, jog būtų teisė pasirinkti ir kad pasirinkimas „ne“ nebūtų sudėtingesnis nei „taip“, kaip dažnai nutinka dabar.

Kita problema, kurią akcentuoja pranešėjas – turinio blokavimas. Anot jo, jau dabar per dažnai blokuojamas ir legalus turinys ir jo vartotojai, kai platformų naudojami filtrai daro neteisingus sprendimus, nesuvokdami konteksto.

„Filtrai daro neteisingus sprendimus, nes paprasčiausiai nesugeba atskirti teisingo nuo neteisingo, nes nesupranta žinutės konteksto ir klaidingai priskiria turinį nelegaliam. Teroristinio pobūdžio turiniui būtų priskirtas ir panašus turinys spaudos pranešime arba naudojamas moksliniais tikslais, todėl tai nepatikima“, – tikina europarlamentaras.

Dar viena priežastis, kodėl kontrolė yra netinkama, ar blokuojamas legalus turinys – platformų samdomi moderatoriai, kuriems mažai mokama, jie turi per mažai laiko ir neturi teisinių žinių, sako europarlamentaras. Komitetas siūlo filtravimo sistemas taikyti tik tokiam turiniui, kuris nekelia abejonių ir nepriklauso nuo konteksto. Tačiau net ir toks turinys turėtų būti automatiškai šalinamas tik laikinai, kol žmogus jį peržiūrės. Be to, siūloma, kad dėl turinio legalumo turėtų pasisakyti teismas, o ne nuo valdžios ar pačių platformų priklausomos institucijos, išskyrus atvejus, kai turinys akivaizdžiai nelegalus.

Anot europarlamentaro, kai kurios Europos Komisijos siūlomos nuostatos gali būti pavojingos, pavyzdžiui, įpareigojimas blokuoti vartotojus, jei jie pakartotinai publikuoja nelegalų turinį. Tai būtų naujas sankcijų tipas, kuris būtų įteikiamas platformoms, o ne viešosios valdžios institucijoms, ar teismui. Tokiu atveju atsiranda rizika, kad platformos gali dar dažniau naudoti filtruojančius algoritmus, nes kartu siūloma apsauga korporacijoms, kurios savanoriškai ieškos nelegalaus turinio, sako P. Breyer.

„Tai didelė problema, nes taikyti ir vykdyti įstatymus nėra privačių korporacijų tikslas. Įstatymo vykdymas turi būti viešų, nepriklausomų ir gerai apmokytų institucijų užduotis“, – pradinio pasiūlymo trūkumus pabrėžia vokiečių europarlamentaras.

Dar vienas jo minimas pavyzdys yra nuostata, nukreipta į taip vadinamą neautorizuotą paslaugų vartojimą, kai ir anoniminis vartotojas gali būti priskiriamas prie neautorizuoto vartotojo, nors tai visiškai legalu. Tai itin svarbu pranešėjams, aktyvistams bei pažeidžiamoms visuomenės grupėms, kurie nori naudotis internetu anonimiškai ir būti tikri, kad jų duomenys nebus nutekinti.

Anot P. Breyer, anonimiškumo principas svarbus, tačiau jeigu yra priežastis ir įtarimas, kad daroma neteisėta veikla, tuomet pagal IP adresą galima atsekti vartotoją. Itin svarbu, kad nekeliantis jokių įtarimų vartotojas internete naršyti galėtų ir anonimiškai.

Europos Parlamente Skaitmeninių paslaugų aktą svarsto būrys komitetų – nuo vartotojų apsaugos ir pramonės iki piliečių laisvių bei kovos su dezinformacija. Pataisų kiekis komitetuose Komisijos pasiūlytam teisės aktui taip pat įspūdingas ir skaičiuojamas tūkstančiais. Diskusijos tiek EP, tiek ir šalyse narėse dėl skaitmeninių rinkų reguliavimo dar tęsis ne vieną mėnesį. Tikimasi, kad susitarimas dėl SPA gali būti pasiektas iki kito pavasario, o jis įsigaliotų nuo 2023 m.