Sveikatingumo klubai prašo valdžios kompensuoti pusės metų apyvartą
Dėl kompensacijų paketo sukūrimo LSKA kreipėsi į Aušinę Armonaitę, ekonomikos ir inovacijų ministrę, viceministrą Vincą Jurgutį ir Jurgitą Šiugždinienę, švietimo, mokslo ir sporto ministrę.
„Vis dar susiduriam su Lietuvos valdžios nesuvokimu, jog sveikatingumas ir sportas pasaulyje yra milžiniška industrija, kurianti visuomeninę naudą ir mažinanti finansinį spaudimą sveikatos apsaugos sektoriui senstančioje visuomenėje. Lietuvoje šis sektorius per pastarąjį dešimtmetį taip pat reikšmingai augo ir įnešė savo indėlį į ekonomiką“, – pranešime teigia Vidmantas Šiugždinis, LSKA prezidentas.
LSKA skaičiavimais, Lietuvos sveikatingumo segmentas iki pandemijos sudarė 7,8% Lietuvos paslaugų įmonių apyvartos ir augo apie 15% per metus.
„Nuo 2020 m. lapkričio 7 dienos esame uždaryti. Per paskutinius 12 mėnesių paslaugos nebuvo teikiamos jau pusę metų, o visą likusį laikotarpį paslaugos buvo apribotos. Be to, sektoriaus veikla yra labai sezoniška ir pagrindiniai metų pardavimai vykdomi spalio-kovo mėnesiais. 2021 m. nei lankytojų, nei pajamų srautas atsistatyti dar negalės, nepriklausomai nuo klubų atidarymo datos – anksčiausiai į vėžes galima planuoti sugrįžti 2022 m. pabaigoje, bet iki tol reikia išgyventi“, – pasakoja V. Šiugždinis.
Reikalauja trečio pagalbos paketo
LSKA sako teigiamai vertinanti 2021 m. valstybės pastangas teikti pagalbos priemones antruoju pagalbos paketu kompensuojant GPM arba sąnaudas verslams, praradusiems daugiau kaip 60% pajamų, tačiau tvirtina, kad jau būtinas skubus trečias paramos paketas dar labiau nukentėjusiems verslams.
Pasak V. Šiugždinio, sveikatingumo ir sporto klubų pajamos karantinų metu krito 90–100%, o GPM subsidija nėra pilnai tinkamas sektoriaus finansavimo būdas, nes didelei daliai trenerių dirbant individualios veiklos principu, būtent nuomos bei komunaliniai mokesčiai yra reikšmingiausi kašai.
„Nesuprantame, kodėl siūlomas nuomos arba komunalinių kaštų padengimas apsiriboja 2021 m. vasario-balandžio mėnesiais – sporto klubai uždaryti jau nuo lapkričio. O vertinant pirmąjį karantiną bei ypatingą verslo sezoniškumą, vienintelis būdas išsaugoti sektorių yra kompensuoti negautas pajamas. Tik tokiu būdu bus galima finansuoti veiklą per nuostolingą vasaros sezoną ir tęsti ją rudenį“, – tvirtino asociacijos vadovas.
Apklausoje, kurią 2021 m. sausį atliko asociacija, 90% apklaustųjų rinkos dalyvių nurodė, kad nesulaukus skubios pagalbos jiems gresia bankrotas.
Ko nori sektorius
LSKA Vyriausybei siūlo savą sektoriaus gelbėjimo planą. Jame siūloma sveikatingumo klubums kompensuoti 6 mėn. apyvartą, pagal vidutines 2019 m. pajamas, skiriant vienkartinę išmoką veiklą tęsiančioms įmonėms.
Taip pat norima, kad valstybė iš sveikatingumo sektoriaus įsigytų paslaugų, skirtų socialinių sektorių darbuotojams. Po klubų atidarymo paslaugomis galima būtų pasinaudoti 12 mėn. laikotarpiu, stiprinant sveikatą bei atsistatant po neigiamų karantinų ir koronaviruso pasekmių.
Asociacijos siūloma suma paslaugoms vienam asmeniui – iki 200 Eur. Viso priemonei turėtų būti skirta ne mažiau kaip 20 mln. Eur.
Taip pat siūloma taikyti 5% lengvatinį PVM tarifą sporto bei sveikatingumo paslaugoms, kaip vienam valstybės esminių prioritetų.
Leisti įtraukti sporto bei sveikatingumo paslaugas į įmonių sąnaudas, tokiu būdu skatinant darbdavius patiems investuoti į darbuotojų sveikatą ir taupyti valstybės lėšas sveikatingumui.
Pasak LSKA, 2018 m. tyrimas, kurį atliko Pasaulinis sveikatingumo institutas, atskleidė, kad Lietuvoje vidutinės metinės išlaidos, tenkančios vienam sveikatingumo sektoriaus dalyviui, yra 330 Eur.
Asociacijos skaičiavimais, sveikatingumo sektorius Lietuvoje iki pandemijos sudarė 93 mln. Eur, jame dalyvavo apie 270.000 žmonių.
