Idėjų mugėje – realios istorijos, kaip Vilniaus įmonės motyvuoja į darbą judėti darniau

Reklama publikuota: 2020-12-10

Pasidalinti patirtimi ir įkvėpti vieni kitus – tokiu tikslu jau antrus metus Vilniuje vyksta idėjų mugė „Verslas juda. Darni patirtis“. „Susisiekimo paslaugos“ organizuotas renginys šiemet dėl pandemijos vyko virtualiai, tačiau tai nesutrukdė jo dalyviams papasakoti apie realius įmonių įgyvendintus sprendimus judumo įpročių keitimui. Sėkmės istorijomis dalinosi bendrovės „Wix.com“, „Walk15“, „Danske Bank A/S“, „DpD Lietuva“, o apie pokyčius miesto vystymo vizijoje ir veiksmuose pasakojo Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, „DO Architects“ atstovai.

Esminis ir bendras visų tikslas, kad Vilnius taptų dar draugiškesniu ir patogesniu miestu gyventi bei keliauti nepaisant to, kaip judėsite – viešuoju transportu, dviračiu, pėsčiomis automobiliu ar kitaip.

videoklipas::1

Didžiausi iššūkiai – centrinėje miesto dalyje

„Pagrindinės kasdieninės kelionės Vilniuje įprastai, ne pandemijos aplinkybėmis, yra į darbą ir iš jo. Todėl ypač svarbu bendradarbiauti su įmonėmis, kad kartu galėtume rasti geriausius judumo sprendimus“, – sakė „Susisiekimo paslaugos“ direktorė Modesta Gusarovienė. Jau ketvirtus metus vykdome apklausas miesto įmonėse, kurios atskleidžia realius poreikius vilniečių kelionėms į darbą ir iš jo. „2019-2020 m. apklausėme daugiau nei 6,5 tūkst. darbuotojų iš 221 įmonių, įvairiuose miesto rajonuose. Vis dėlto daugiausia bendrovių veikia centrinėje miesto dalyje. Dėl to čia kyla didžiausi iššūkiai judumo paslaugų teikimui. Atlikę apklausas, įmonėms pateikiame rezultatus ir pasiūlome idėjų naujoms motyvacinėms priemonėms – galbūt kompensuoti savo darbuotojų ilgalaikius viešojo transporto bilietus, gal įrengti daugiau dviračių stovų ar kitų“, – sakė M. Gusarovienė.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Tyrimas rodo, kad naujausia ir ryški tendencija – vis daugiau vilniečių kelionėms į darbą renkasi dviračius ir elektrinius paspirtukus. Jie jau tapo ne pramoga, bet kasdienai skirtu transportu.  „Apskritai kelionės laiką labai lemia darbo pradžia. Todėl įmones skatiname, kad darbo grafikas būtų lankstesnis – nebūtinai nuo 8 val. Dauguma įstaigų centrinėje Vilniaus dalyje darbą pradeda būtent šiuo metu, žmonės įstringa kamščiuose. Žinoma, pandemija tvarką pakeitė, tačiau pokyčiai bus svarbūs ir jai pasibaigus“, – atkreipė dėmesį „Susisiekimo paslaugos“ vadovė.

Lūkesčiai viešajam transportui vis didesni

M. Gusarovienė atkreipė dėmesį, kad viešajam transportui keliami lūkesčiai auga: jei prieš keletą metų svarbiausia buvo autobuso ar troleibuso švara, dabar jau svarbu ir tai, ar jame yra wifi ryšys, galimybė pasikrauti išmaniuosius įrenginius, keleiviams rūpi ir ekologija. Anot pašnekovės, labai svarbu, kad įmonės skatintų ir sudarytų galimybes savo darbuotojams keliauti viešuoju transportu – minėta apklausa parodė, kad virš 30 proc. jos dalyvių dažniau judėtų viešuoju transportu, jei darbdaviai juos motyvuotų. Keičiant judumo įpročius svarbūs ir kiti dalykai: susisiekimo greitis, patogūs atsiskaitymo už kelionę būdai bei tinkamas informavimas. Kuo čia galėtų prisidėti verslo įmonės? Anot M. Gusarovienės, galima pasirūpinti, jog įmonėje ar netoli jos atsirastų ekranai, kuriuose matytųsi informacija apie viešojo transporto atvykimo ir išvykimo laikus, taip pat pasiūlyti darbuotojams dirbti lanksčiu darbo grafiku. Žinoma, ir apmokėti keliones, kompensuojant jų išlaidas viešojo transporto bilietams.

Iš automobilio – į autobusą? (Ne)įmanoma

Būtent šioje srityje – skatinant darbuotojus dažniau rinktis keliavimą į darbą ir iš jo viešuoju transportu – turėjo ką papasakoti kita idėjų mugės dalyvė — bendrovės „Wix.com“ darbuotojų patirčių specialistė Indrė Grigaliūtė. Įmonė įsikūrusi Vilniaus senamiestyje, tad natūralu, jog vienas pagrindinių klausimų darbuotojams atėjus į darbo pokalbį būdavo: „ar bus kur parkuoti automobilį?“. „Toks klausimas Dubline, San Franciske, kur „Wix.com“ taip pat turi biurus, net nekyla. Ten įprasta į darbą vykti viešuoju transportu. Vilniuje, deja, ne visada“, – sakė įmonės atstovė. Šiuo metu „Wix.com“ biure Vilniuje dirba 200 darbuotojų. Darniau judėti juos skatina pati bendrovė, siūlanti darbuotojams rinktis vieną iš 7 motyvacinių paketų. Tarp jų yra ir kelionių viešuoju transportu kompensavimas. Visi „paketai“ sukurti išanalizavus darbuotojų keliavimo įpročius ir poreikius. Tokią praktiką įmonė taiko ne vienus metus. Pasak jos, nors kol kas kelionės į darbą viešuoju transportu tarp įmonės darbuotojų nėra populiariausios, nemažai darbuotojų iki karantino jas derindavo kartu su kitais keliavimo būdais. Vis dėlto iš 200 darbuotojų jokios alternatyvos keliavimui automobiliu nėra pasirinkę vos keli procentai – visi kiti atrado sau tinkamus būdus. Pasikeisti „motyvacinį“ judumo į darbą planą darbuotojai gali kas mėnesį. Taigi, ir išbandyti vis naujas judumo alternatyvas.

Mieste kuria balansą

Pasak „Susisiekimo paslaugos“ tvaraus susisiekimo skyriaus vadovo Anton Nikitin, net 75 proc. vilniečių gyvena pakankamai arti darbo vietos. Tad jie tikrai turi galimybę pakeisti judumo įpročius į darnesnius. „Gatvės, kaip ir pusryčiai, geros tada, kai yra subalansuotos – ir skanu, ir sveika. To ir siekiame – balanso“, – teigė A. Nikitin, pridūręs, kad vienas naujausių gatvių balanso pavyzdžių yra Giedraičių gatvė, kurioje pakeista infrastruktūra leidžia kurti humanizuotą aplinką.

nuotrauka::1 right

„Kartais mums sako: „paplatinkite gatvę, bus visiems patogiau keliauti“. Bet tyrimai rodo, kad tos erdvės iškart užsipildo naujais automobiliais. Todėl Vilnius renkasi kitą kelią: kuriame ramias gatves“, – idėjų mugėje kalbėjo pranešėjas. Apie jas, anot pašnekovo, ateinančiais metais Vilniuje bus kalbama vis daugiau.

„Galima ginčytis, tačiau tyrimai rodo, kad siauresnės gatvės retai lemia laiko praradimus kelionėje. Priešingai – ramesnėse gatvėse fiksuojamas sklandesnis eismas, lėčiau judančios mašinos geriau įsilieja į srautą ir galutinėje sumoje net išlošiama, — sakė „Susisiekimo paslaugos“ atstovas. — Laikomės linijos, kad gatvėse asfalto turi būti tik tiek, kiek reikia. Maždaug metru platesnės gatvės – sovietinių laikų palikimas. Susiaurinus jas judėjimas automobiliu nesikeičia, o dviračiams, pėstiesiems pridėjus metrą įvyksta reikšmingas pokytis“. Jis džiaugėsi, kad vilniečiai pastebi pokyčius – apklausa rodo, kad net 66 proc. Vilniaus gyventojų mato infrastruktūros gerėjimą.  „Jeigu miestą planuosime transportui, jame bus daugiau automobilių. Jeigu planuosime žmonėms, bus daugiau žmonių ir erdvių jų veikloms“, – įsitikinęs jis.

Vilnius – tai trys skirtingi miestai su skirtingais iššūkiais

Skirtinga, bet draugiška aplinkai ir darni viso Vilniaus plėtra, siekiant išsaugoti jau esamus kvartalus centrinėje miesto dalyje ir atrasti bei naujam gyvenimui prikelti pramoninius miegamuosius rajonus. Apie tai kalbėjęs Vilniaus miesto vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis akcentavo, kad planuojant plėtrą atsižvelgiama į daug dalykų. Dauguma jų pakankamai detaliai surašyti Darnaus judumo plane, taip pat ir patvirtinimo laukiančiame Bendrajame detaliajame Vilniaus miesto plane. Jo teigimu, Vilniuje telpa trys skirtingi miestai, tad ir kylantys plėtros iššūkiai – skirtingi. Esminiai dalykai, kurie svarbūs kiekvienam gyvenančiam Vilniuje, nepriklausomai nuo to, ar namai Naujamiestyje, ar Naujojoje Vilnioje, yra patogus susisiekimas, būsto kaina, švarus oras, turtingas laisvalaikis.

nuotrauka::2 left

„Norime, kad centro pojūtis plėstųsi ir į Žirmūnus, Naujininkus, Šnipiškes. Siekiame mažinti miesto susiskaidymą: gyvename vienoje zonoje, dirbame – kitoje. Kol kas trūksta paslaugų ir darbo vietų gyvenamuosiuose rajonuose, o centre – būsto. Tai skatiname įvairiais būdais – ir infrastruktūros, ir kitais projektais", – kalbėjo vyriausiasis Vilniaus miesto architektas. Kaip sėkmingą konversijos pavyzdį jis paminėjo „Paupio“ projektą. Pasak architekto, tai efektyviau nei statyti naujus rajonus – geriau prikelti pramonines ir humanizuoti jas.

NT atstovai: „Verslas tikrai neina prieš srovę“

Darnaus judumo temai vis daugiau dėmesio skiria ir nekilnojamojo turto vystytojai bei architektai. Pastarieji džiaugiasi, kad keičiasi užsakovų požiūris – vis daugiau klientų, kuriems kaina nebėra svarbiausias motyvas. „Lūžis įvyko, kai pradėjome suprasti, kad žmones traukia žmonės ir tam, kad erdvė būtų gyvybinga, reikia kurti pastatą ir aplinką taip, kad mums patiems ten būtų malonu“, – sakė Vadim Babij, bendrovės „DO Architects" architektas, pateikęs ir konkrečius pavyzdžius, kuriuose pavyko suderinti užsakovų, būsimų nuomininkų ir kitų miesto gyventojų poreikius. Tai – Naugarduko g. esantis „Uptown Park“. Šio verslo centro užsakovai norėjo, kad būtų suprojektuotas ne tik pastatas, bet ir jo prieigos – kad pats objektas taptų įdomesnis, pritrauktų ateities nuomininkus, taptų rajono pažiba. Architektai pasiūlė maždaug 1,5 km gatvės paversti viena didele vieša erdve. Pasak V. Babij, idėja kilo dėl to, kad pati gatvė buvo labai aktyvi – joje įsikūrusios ugdymo įstaigos, kavinės. „Tačiau trūko kokybiškos ir žalios viešosios erdvės, kur galėtum pasivaikščioti, pavedžioti šunį, atsigerti kavos. Todėl mūsų sprendimas buvo sukurti čia promenadą – su apšvietimu, medžiais, suoliukais, dviračių stovais, kur skubantis žmogus galėtų prisėsti ir nurimti“, – pasakojo architektas. Jis džiaugėsi, kad architektai šiame projekte turėjo ne tik užsakovų, bet ir miesto atstovų palaikymą. Tai padėjo idėjoms virsti realybe. „Turint vienodai mąstančią komandą gatvė pavirto tuo, ką matote dabar. Ji tapo vieša erdve, kuri gali būti naudojama žmonių. Ji gali tapti bendruomenės švenčių, turgaus vieta. Kelių žmonių pasisėdėjimo vieta“, – sakė V.Babij, svajojęs, kad Vilniuje atsirasti daugiau daugiasluoksnių viešųjų vietų ir gatvių.

Visos tendencijos rodo, kad ateityje darnaus judumo temai, vystant naujus objektus, bus skiriama daug dėmesio. Todėl atsiras įvairių idėjų poreikis, sako Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius. Kai kurios iniciatyvos jau sėkmingai veikia. Pavyzdžiui, verslo centre „Quadrum“ įrengti 36 elektromobilių krovimo taškai. „Kiti seka tuo keliu, matosi teigiamos tendencijos“, – tikino pašnekovas. Kai kurias idėjas pristabdė pandemija. Pavyzdžiui, Pilaitės mikrorajone gyvenantiems vilniečiams sukurta „Carpooling'o“ programėlė „Vykime drauge“. Tai – vieno mikrorajono gyventojams pasiūlyta platforma, skatinanti gyventojus kooperuotis vykti drauge į darbą, mokyklą, būrelius. Pilaitėje išbandyta ir kita iniciatyva, kuri suveikė, – skirtinga darbo laiko pradžia. „Fokusavomės į Pilaitę ir Viršuliškes, nes čia matyti eismo srautų problemos. Verslo asociacijos nariai pasiūlė pradėti darbą įmonėms skirtingu metu: nuo 6.30 iki 9.30 val. Po metų atlikus monitoringą, pamatėme, kad sumažėjo trečdalis srauto. Žinoma, dabar, kai didžioji dalis dirba nuotoliniu būdu, sumažėjo poreikis vykti į ofisą, tai ir problema mažesnė. Tačiau ateičiai, manau, ši priemonė tikrai galėtų būti vėl veiksminga“, – kalbėjo pranešėjas.

Jis paminėjo ir kitas iniciatyvas, padedančias spręsti parkavimo vietų centre problemas, kurias taiko Vilniuje esančių NT objektų valdytojai ir vystytojai. Viena jų – kompensacija už nesinaudojimą parkavimo vieta (mokama didesnė suma – apie 150 Eur/mėn., kad parkavimo vieta nebūtų naudojamasi). Dar viena priemonė – didesniuose verslo miesteliuose bandyti keistis parkavimo vietomis tam tikru metu su gyventojais. Jis priminė, kad NT verslas darnaus judumo ir miesto plėtros iniciatyvas remia finansiškai. Tai siūlo Darnių iniciatyvų paramos fondas, remiantis sveikas meno kultūros iniciatyvas, inovatyvių erdvių radimo ir pritaikymo miesto gyvenimui projektus.

„Matosi vis didesnis spaudimas iš darbuotojų turėti darbo vietą, į kurią galima atvykti daugeliu judumo būdų. Sporto inventorius, žaidimų kambariai – jau praeitis. Patogus darbo pasiekiamumas – praktinis dalykas, kuris tampa būtinybe“, — sakė M. Stasiulevičius.

Į žingsniavimo iššūkius įsitraukė šimtai darbuotojų

Visi „Verslas juda. Darni patirtis“ pranešėjai neišvengė pandemijos temos. Vis dėlto daugelis pabrėžė, kad pasikeitusi situacija nesustabdė visų darnaus judumo iniciatyvų, gyvavusių įmonėse iki karantino. Pačios iniciatyvos – labai įvairios. Štai, pavyzdžiui, „Danske Bank A/S“ jau keletą metų veikia dviračių klubas, vienijantis daug šios judumo priemonės gerbėjų. Kaip pasakojo šio klubo narė Rasa Pocytė, įmonė skatina darbuotojus važiuoti dviračiais ir paspirtukais ne tik laisvalaikiu, bet ir į darbą. Visuose banko pastatuose Vilniuje yra įrengtos parkavimo vietos ir dviračių gardai daiktams, elektriniams paspirtukams ir dviračiams. Įrengti dušai, persirengimo kambariai su spintelėmis, veikia dviračių dirbtuvės. Tuo metu Vlada Musvydaitė, bendrovės „Walk15“ vadovė, pasidalino patirtimi, kaip jų sukurta programėlė #walk15  padėjo įvairioms įmonėms Vilniuje ir kituose šalies miestuose paskatinti savo darbuotojus kasdien daugiau vaikščioti. Prie asmeninių ar įmonės vaikščiojimo iššūkių prisijungė darbuotojai iš tokių įmonių kaip „Vakarų medienos grupė“, „Palink“, „Drogas“ ir kt. O „Šiaulių bankas“ šiemet nusprendė nedaryti tradicinės vasaros šventės – vietoje jos organizavo vaikščiojimo iššūkį. Panašų renginį jau suplanavo ir vietoje įprasto kalėdinio įmonės vakarėlio. Anot V. Musvydaitės, svarbiausia, kad pradėję žingsniuoti dėl iššūkio, darbuotojai ir vėliau jau savarankiškai daugiau vaikšto, nes susiformuoja naujas sveikesnis įprotis.

Kiek kainuoja būti tvariam ar ekologiškam?

„Pagrindinis iššūkis – sprendimas įmonės viduje, nes tai visuomet yra susiję su pinigais“, – sakė bendrovės „DPD Lietuva“ komunikacijos vadovas Tomas Vaišvila, pristatęs savo įmonės patirtį, skatinant darnaus judumo idėjas. Tarp jų buvo visko: 2013-2014 m. Palangoje ir Vilniuje vasarą siuntas kurjeriai pristatė riedžiais, kurie tuomet buvo naujovė, 2018-2019 m. Vilniuje Naujamiestyje buvo atidarytas mikrodepas. Tais metais, anot pranešėjo, išbandytos kelios „švaresnės“ priemonės. „Prigijo tik paspirtukai“, – teigė įmonės atstovas. Šie metai, nepaisant pandemijos, bendrovei buvo išskirtiniai: išbandytas elektrinis triratis, tačiau didžiausias postūmis ir taip pat investicija buvo paštomatai. „Paštomatai – daugiausia miestą švarinantis siuntų pristatymo būdas. Kurjeriui užtenka vienu nuvežimu nuvežti keliasdešimt siuntų ir tiek pat paimti. Jeigu kalbėtume skaičiais, tai paštomatų plėtrai šiemet buvo išleista beveik 3 mln. Eur. Už juos buvo įrengtas 271 paštomatas. Daugiausia – didmiesčiuose“, – sakė T. Vaišvila. Planuojama, kad nuo kitų metų Vilniuje įmonė visą savo transportą pakeis elektriniu.

„Kaina – labiausiai stabdo nuo tvaraus judėjimo įmones. Nevisos įmonės turi lėšų įsigyti elektriniam transportui", – sakė T. Vaišvila

[infogram id="b908cdb3-381e-4e3a-8167-18632a1f094c" prefix="f0i" format="interactive" title="TR: Susisiekimo paslaugos"]

Medžiaga parengta pagal „Susisiekimo paslaugos“ užsakymą. Turinys apmokėtas.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Tema „Paslaugos“
Rusija kovoja su „Google“: apkaltino „melagienų“ skleidimu

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“ ketvirtadienį pareiškė uždrausianti JAV interneto...

Inovacijos
2022.04.07
Lietuvoje pradėta retransliuoti Ukrainos „UA: PBC“ radijo programa

Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) per vidurinių bangų siųstuvą Lietuvoje pradėjo...

Rinkodara
2022.04.04
LRTK žiniasklaidai prilygino dalį vaizdo tinklaraštininkų 1

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) patvirtino gaires vaizdo tinklaraštininkams (vlogeriams),...

Rinkodara
2022.03.31
Ministerijos viešinimui išleidžia 30% mažiau nei planuoja

Ministerijų numatytos ir išleistos lėšos publikacijoms skiriasi bent 30%, pranešė „Transparency...

Rinkodara
2022.03.31
„Google“ raginama šalinti programėles, per kurias galima žiūrėti uždraustas TV programas 3

Lietuvos radijo ir televizijos komisija (LRTK) kreipėsi į „Google“, prašydama pašalinti iš „Google Play...

Rinkodara
2022.03.23
G. Landsbergis: daugiau Rusijoje veikusių žiniasklaidos priemonių svarsto, ar kurtis Lietuvoje

Laisvosios Europos Radijui/Laisvės radijui (RFE/RL) paskelbus apie Vilniuje atidaromą biurą, užsienio reikalų...

Rinkodara
2022.03.18
Rusija blokavo virtinę užsienio tinklalapių, įskaitant estų „Postimees“

Rusijos žiniasklaidos priežiūros tarnyba „Roskomnadzor“, paprašius Generalinei prokuratūrai, trečiadienį...

Rinkodara
2022.03.16
Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje 365 dezinformacijos atvejai 2

Vasarį Lietuvos informacinėje erdvėje užfiksuoti 365 dezinformacijos bruožų turėję atvejai. Jų buvo 218...

Rinkodara
2022.03.12
Šiaurės Europos laikraščiai žada skelbti naujienas rusų kalba

Trys didžiausi Šiaurės Europos laikraščiai ketvirtadienį pranešė, kad vers savo naujienas į rusų kalbą,...

Rinkodara
2022.03.10
Dėl propagandos skleidimo apribota prieiga prie rusiškų ir lietuviškų portalų 1

Policija, remdamasi ekspertų išvadomis, dėl karo kurstymo ir propagandos apribojo prieigą prie...

Rinkodara
2022.03.09
Stabdoma TV programos „Mir“ transliacija, blokuojamos 57 interneto svetainės

Dėl dezinformacijos, karo kurstymo ir propagandos stabdomas televizijos programos „Mir“ platinimas bei...

Rinkodara
2022.03.09
Žurnalų leidybos milžinė „Conde Nast“ traukiasi iš Rusijos rinkos

JAV žiniasklaidos grupė „Conde Nast“, leidžianti tokius žurnalus kaip „Vogue“, „Glamour“ ir „Vanity Fair“,...

Rinkodara
2022.03.09
Nors Rusijos propagandos mašina sukasi, tikroji tiesa apie Ukrainą taip pat sklinda

Nuo Rusijos karo pradžios prieš Ukrainą rusų viešoji nuomonė ir nuotaikos pasikeitė, rodo internetinė...

Rinkodara
2022.03.09
Iš Rusijos traukiasi „The New York Times“ redakcija

Leidinys „The New York Times“ antradienį paskelbė, kad jo redakcija traukiasi iš Rusijos dėl naujo teisės...

Rinkodara
2022.03.08
„Netflix“ ir „TikTok“ riboja savo veiklą Rusijoje

Srautinio transliavimo platforma „Netflix“ sekmadienį pranešė, kad stabdo savo paslaugų teikimą Rusijoje, o...

Verslo aplinka
2022.03.07
Vakarų žiniasklaida traukiasi iš Rusijos

Vokietijos visuomeniniai transliuotojai ARD ir ZDF ir Italijos transliuotojas RAI šeštadienį paskelbė...

Rinkodara
2022.03.05
Rusijos kare – dar stipresnė propagandos korta 2

Galima laukti plataus masto netikrų naujienų ir propagandinių žinių sklaidos, kuri bus vykdoma pasitelkus...

Rinkodara
2022.03.04
Kaip kovojant informaciniame kare nepakenkti Ukrainai

Prie informacinio karo iniciatyvos „Tiesos artilerija“ prisijungė 100 rusiškai kalbančių savanorių, kurie...

Laisvalaikis
2022.03.04
Rusijoje – 15 metų kalėjimo už „dezinformaciją“ apie karą Ukrainoje 1

Rusijos parlamentas penktadienį vienbalsiai pritarė teisės akto projektui, numatančiam iki 15 metų kalėjimo...

Rinkodara
2022.03.04
Rusija apribojo prieigą prie BBC, DW, „Meduza“, RFE / RL svetainių

Rusija penktadienį paskelbė apribojusi prieigą prie kelių nepriklausomos žiniasklaidos priemonių interneto...

Rinkodara
2022.03.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku