Šią vasarą „Tartle“ kviečia keliauti laiku – į Romantizmo amžių Lietuvoje

Į praeitį padeda nusikelti pirmojo privataus meno pažinimo centro Lietuvoje „Tartle“ teminės ekspozicijos ir menotyrininkų istorijos apie čia per daugiau nei dvidešimt metų sukauptus unikalius lituanistinės kolekcijos meno kūrinius. Centras orientuotas į nacionalinio kultūros paveldo išsaugojimą, aktualinimą ir sklaidą, todėl savo veikla siekia didinti visuomenės jautrumą lituanistiniam meniniam bei istoriniam palikimui.

Nuklysti į praeitį kviečiama su menotyrininkais

Dailės kūriniai – tai ne tik potėpiai, stiliai ir kryptys, bet ir galimybė suprasti vienos ar kitos epochos pasaulėžiūrą kiek kitokiu kampu. Savarankiškai interpretuoti meno kūrinį supantį socialinį ir kultūrinį kontekstą ne visada paprasta, todėl „Tartle“ lankytojai kviečiami į pasivaikščiojimą po ekspoziciją, besišnekučiuojant apie dailę su šios srities profesionalais. Visos „Tartle“ organizuojamos parodos yra lankomos mažomis grupėmis kartu su dailės istoriku.

Parodoje reprezentuojamos romantizmo amžiaus tradicijos, pasipriešinimo kovų aktualumas ir tautos herojų kultas

Šiuo metu „Tartle“ centre pristatoma dailės istorikės Rūtos Janonienės kuruota paroda „Romantizmo amžius“, kviečianti lankytojus pažinti XIX a. per dailės istoriją. Daugiau nei 120 parodoje eksponuojamų darbų puikiai atskleidžia šiam laikotarpiui būdingas pastangas išsaugoti istorinę atmintį, tradicijų puoselėjimą, pasipriešinimo kovų aktualumą, tautos herojų ir dvasios lyderių kultą. Parodoje pristatomi Lietuvos tapytojų, grafikų, skulptorių kūriniai, taip pat kai kurie lituanistinės temos užsienio dailininkų darbai. Šalia mažiau žinomų autorių žiūrovai ras ir tokių garsenybių, kaip Pranciškus Smuglevičius, Juozapas Oleškevičius, Edvardas Matas Riomeris, Albertas Žametas, Mykolas Elvyras Andriolis, Kazimieras Alchimavičius, Vincentas Slendzinskis, Juozapas Balzukevičius, Markas Antokolskis, Ferdinandas Ruščicas, kūrinių.

Lietuvos menininkai XIX a. daugiausia dėmesio skyrė istorinėms temoms. Dailė tapo svarbia edukacine bei propagandine priemone siekiant atkurti po paskutiniojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo prarastą valstybingumą, skatinti patriotizmą bei pabrėžti savitą krašto gyventojų identitetą. Eksponuojamuose kūriniuose atsispindi į dramatizmą, bet kartu ir į ironiją, linkusi romantizmo pasaulėžiūra, o taip pat politinės-visuomeninės santvarkos kontekstas.

Šiuos aspektus apibendrina Romano Švoinickio drobė „Provincijos menas“. Švoinickis – iš Rodų dvaro, netoli Panevėžio, kilęs dailininkas ir 1863 m. sukilimo dalyvis, dėl politinių priežasčių turėjęs palikti Lietuvos teritoriją. Vis dėlto su savo krašto likimu susijusios temos išliko aktualios ir už Lietuvos ribų kurtuose paveiksluose. „Provincijos menas“ – nėra iš pirmo žvilgsnio lengvai perskaitoma buitinė scena, bet daugiasluoksnę simboliką turintis paveikslas. Parodos kuratorės teigimu, „kompozicijoje ironiškai vaizduojama scena iš provincijos dailininko gyvenimo – bandydamas įtikinti ne itin mene išprususį pirkėją atrišti savo pinigų kapšelį, dailininkas aistringai agituoja jį įsigyti egzotišką ugnikalnio (turbūt Vezuvijaus) išsiveržimą vaizduojantį paveikslėlį. Taip pašiepiamas provincialus požiūris į dailę, netiesiogiai raginama palaikyti ne banalią, bet aktualias visuomenės problemas atliepiančią, pilietinius idealus įkūnijančią vietinių dailininkų kūrybą“.

Lietuvos gyventojų identitetą atskleidžia peizažo žanras

Perteikti krašto gyventojų identitetą dailės kūriniuose, dažnai buvo pasitelkiamas peizažo žanras. Gamtos vaizdai ir architektūros objektai, panašiai kaip ir herojų portretai ar jų kovas įvaizdinančios scenos, padėjo atskleisti romantizmo epochos asmens tapatybę formavusią aplinką ir įvykius. Pasak parodos kuratorės, „daug dėmesio kraštovaizdžio vaizdavimui teikta manant, jog nuo jo pobūdžio priklauso ir krašte gyvenančių žmonių būdas, tautos dvasia. Tuo tarpu architektūros paminklai asocijavosi su žymiais istoriniais įvykiais ir asmenimis, tad atliko savotišką istorijos iliustravimo funkciją. Bažnyčių atvaizdai ir religinės dailės siužetai bylojo apie krašto katalikiškumą“.

Susipažinsite su XIX a. leidiniais

Paroda ypatinga ir tuo, jog joje pirmą kartą pristatomas platus spektras „Tartle“ kolekcijoje surinktų leidinių, atspindinčių tiek XIX a. pasaulėžiūrai būdingą neatsiejamą dailės ir literatūros ryšį, tiek spaudinių paplitimą tarp įvairių visuomenės sluoksnių dėl išaugusių techninių galimybių. Išskirtinis dėmesys skiriamas Adomo Mickevičiaus kūrybai.

Žvalgysitės po vieną didžiausių ir žinomiausių privačių kolekcijų Lietuvoje

„Tartle“ tai viena didžiausių ir žinomiausių kolekcijų Lietuvoje, kurioje kaupiami vaizduojamosios ir taikomosios dailės kūriniai, žemėlapiai, senieji spaudiniai, įvairūs istoriniai artefaktai, kurių seniausieji mena pagonybės laikus. Šiuo metu kolekciją sudaro apie 7 tūkstančiai objektų, dauguma jų – surinktas ir grąžintas į Lietuvą po pasaulį išbarstytas kultūrinis ir istorinis lituanistinis paveldas. Atverdami ir viešindami rinkinius „Tartle“ siekia padaryti kolekciją prieinamą visuomenei. Dalis kolekcijoje esančių kūrinių sudaro Lietuvos dailės aukso fondą. Papildant nacionalinius muziejų rinkinius, jie dažnai skolinami įvairioms lituanistinio paveldo parodoms tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.

Pasak „Tartle“ kolektyvo, dažnai lankytojams klausimų kelia netikėtas centro pavadinimas: „esame girdėję įvairių jo paaiškinimų – nuo vėžlių iki konditerijos muziejaus“. Tiesa gal net įdomesnė – škotų kalbos žodis „tartle“ apibūdina dvejonę ir pasimetimą, laikinai pamiršus pažįstamo žmogaus vardą. Žvelgiant plačiau, tai jausmas, kai neprisimename, kas tai, kur tai matyta, iš kur žinoma, bet neabejotinai pažįstama. Tokia būsena neretai apima žiūrint į paveikslus, meno kūrinius ar vartant senas knygas. „Tartle“ – tai atpažinti ir kartu neatpažinti, tai jausmas, skatinantis smalsumą ir žinių poreikį. Pavadinimas atspindi pažinimo centro siekį – suteikti lankytojams galimybę plačiau pažinti kultūrinį paveldą ir per meną naujai atrasti Lietuvos istoriją, kuria pagrįstai galime didžiuotis.

Taigi, karantino pakoreguoti vasaros planai gali tapti puikia galimybe aplankyti dar nepažintas vietas ar net atsirasti naujų pomėgių. Gal tai galėtų būti dailės istorija, kuri Lietuvoje yra kur kas įvairesnė negu mes dažnai manome?

Į ekskursijas po parodą „Romantizmo amžius“ Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ galima registruotis internetinėje svetainėje www.tartle.lt

Teksto autorės: Dovilė Barcytė, Ieva Burbaitė