Elektronikos atliekos: tvarkyti vis labiau apsimoka

Publikuota: 2019-08-25
Asociacijos nuotr.
Asociacijos nuotr.
Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) direktorius

Prieš kelis mėnesius Europos elektronikos rinką supurtė skandalas: Austrija, Belgija, Danija, Vokietija, Vengrija, Airija, Italija, Lenkija, Ispanija ir Jungtinė Karalystė nelegaliai gabeno elektronikos atliekas į besivystančias šalis, neva pažeisdamos Bazelio konvenciją. Tai paaiškėjo Jungtinėms Tautoms atlikus tyrimą, kurio metu minėtose Europos šalyse elektronikos įrangoje buvo įdiegti sekikliai. 2015–2017 metais į Afrikos ir Azijos šalis iškeliavo net 19% visos tokios sekikliais stebimos įrangos – daugiau kaip po 352.000 tonų kasmet.

Skandalas buvo viešinamas nuotraukomis, kuriose pavaizduotas juodaodis, po atviru dangumi deginantis elektronikos atliekas – įvairius laidus, seno dizaino monitorių ir pan. Tyrimo rezultatai buvo vaizduojami kaip nesuvokiamas siaubas, nes juk visai neseniai Europos Komisija kovą su kriminaliniais elementais atliekų rinkoje paskelbė vienu savo politikos prioritetu. Vis dėlto netrukus atsirado blaivių protų, kurie susėdo prie skaičiavimo mašinėlių. Įvertinę elektronikos atliekų kainą ir eksporto išlaidas, jie iškėlė versiją, kad šios „elektronikos atliekos“ buvo tiesiog parduotos kaip nebenauja elektronikos įranga, skirta antriniam panaudojimui. Kitaip sakant, burbulas apie elektronikos atliekų deginimą po atviru Afrikos dangumi pasirodė nepatvarus ir trumpalaikis.

Pastaruoju metu vis dažniau kalbama apie tai, kad elektronikos atliekas tvarkyti apsimoka, ypač dėl to, kad jose yra brangių ir retųjų metalų, kurių atsargos pasaulyje sparčiai senka, o gavyba yra brangi. Kaip argumentas galėtų būti ir visiškai neseniai „Tesla“ išplatintas pranešimas apie išaugusius nikelio poreikius, augančias jo kainas ir galiausiai – apie nerimą, kad šio metalo atsargos gali greitai išsekti ir jo tiesiog pritrūks. Ypač dėl to neramu baterijų ir elektromobilių gamintojams.

Realybė iš tiesų yra tokia, kad daugelyje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą, vidurinė klasė plečiasi ir stiprėja, dėl to vis daugiau žmonių perka elektroninę įrangą. Tai nė kiek neprieštarauja ir ES atsakingo vartojimo politikai: seną, neefektyvią įrangą keisdami nauja, sunaudojančia mažiau energijos (elektros, vandens ir kitų energijos kategorijų), žengiame tvaresnės ekonomikos ir vartojimo kryptimi, bet su labai rimta sąlyga: tuo pačiu metu atsakingai tvarkome elektronikos atliekas, iš jų išgaudami naujai, pažangesnei įrangai reikalingas medžiagas. Juolab, kad utilizuoti ir pakartotinai panaudoti iš atliekų išgautas medžiagas vis labiau apsimoka tiek ekonomine, tiek ir ekologine prasme. Tai patvirtina ir nelabai seniai Kinijoje atliktas tyrimas, kuris parodė, kad vario, aukso ir aliuminio gavyba iš rūdos kainuoja 13 kartų brangiau nei šių metalų išgavimas iš atliekų.

Būtent nuo čia ir reikėtų pradėti aiškintis, kodėl šiuo metu Lietuvos rinkoje vyksta neskelbta konkurencinė kova dėl elektronikos atliekų, o kai kas bando aiškinti, kad kai kurie rinkos dalyviai atliekų netvarko tiesiog taupydami: neva neapsimoka, tai ir netvarko.

Viena iš elektronikos atliekų rinkos dalyvių – Elektronikos platintojų asociacija (EPA), arba ne pelno siekianti nevyriausybinė organizacija – yra atsakinga už beveik 80 % elektronikos atliekų tvarkymo organizavimą. Savo veiklą ši organizacija įvardija kaip socialinės atsakomybės funkcijų vykdymą pagal ES nustatytą taisyklę „teršėjas moka“. Tačiau čia ir nutinka kai kas itin netikėta. Organizuojamas platus elektronikos atliekų surinkimo tinklas, kuris prižiūrimas, atnaujinamas, apie jį nuolat kalbama įvairiausiuose edukaciniuose pranešimuose, tačiau žymaus efekto nėra. Tam tikros kategorijos ES nustatytų elektronikos atliekų surinkimo užduočių, kurios automatiškai perkeltos ir į Lietuvą, EPA‘i įvykdyti nepavyksta.

Kai kas sakytų: nesiseka surinkti patiems, tai gal nusipirkite, kitaip sakant, įvykdykite savo socialinės atsakomybės funkciją pasitelkę verslą! Deja, praktika rodo, kad einant šiuo keliu norimų rezultatų pasiekti irgi nepavyksta. Rimtas argumentas: EPA nuo 2016 metų nupirko visus viešojo pirkimo metu pasiūlytus įsigyti elektronikos atliekų kiekius, organizavo papildomus pirkimus ir nė vienas atliekų tvarkytojas nepasiūlė įsigyti daugiau atliekų tvarkymo paslaugų nei asociacija įsigijo.

Galbūt EPA‘i šioje socialinės atsakomybės veikloje EPA‘i tiesiog trūksta verslumo (reikalauti tokių dalykų iš ne pelno siekiančios organizacijos būtų paradoksas) arba jai neapsimoka stengtis? Deja, stengtis surinkti tiek atliekų, kiek reikia, yra aktualu ir finansine prasme: nesutvarkius elektronikos atliekų organizacija netenka valstybės institucijoms pateikto finansinio garanto, kuriam lėšas perveda asociacijos nariai – gamintojai ir importuotojai. Kitaip sakant, panašioms asociacijoms neapsimoka nevykdyti savo socialinės atsakomybės funkcijų, ir tuo yra pasirūpinę valstybinės institucijos.

Tokiu atveju reikėtų kelti klausimą: tai kam gi vis dėlto naudinga, kad gamintojų ir importuotojų asociacijos pastangos efektyviai organizuoti elektronikos atliekų surinkimą nepasiekia valstybės institucijų nustatytų rodiklių? Gal kartais tai naudinga pačioms valstybės institucijoms, kurios nedaro nieko, kad suvaldytų nelegalų atliekų verslą, nors tai irgi yra svarbus deklaruojamas visos ES interesas ir įpareigojimas valstybėms? Juk visada patogiau kaltininkų ieškoti kur nors kitur, o ne savo darže. Todėl paranku sakyti, kad nelegalaus verslo nėra, o elektronikos atliekų yra, nors, kaip rodo realūs faktai ir netgi pernai EPA inicijuotas KTU Aplinkos inžinerijos instituto atliktas tyrimas, yra priešingai. Lygiai taip pat valdiškų institucijų komandoms turbūt paranku neprisiimti atsakomybės už netobulą rinkoje esamos elektronikos įrangos apskaitą. Juk, kaip žinoma, tvarkytinų elektronikos atliekų užduotys formuojamos pagal į rinką patenkančių prietaisų kiekį, kurį deklaruoti privalo gamintojai ir importuotojai. Tačiau dar neteko girdėti, kad iš šių deklaruotų kiekių kada nors būtų išminusavęs nupirktas ir eksportuotas, faktiškai – tranzintinis elektronikos įrangos kiekis. Jo neįvertinus valstybės užduotyse nurodyti elektronikos atliekų sutvarkymo kiekiai yra tiesiog nerealūs. O juk visi žinome, kad nuo neatmenamų laikų Lietuva yra kryžkelės šalis, prekybinių mainų ir tranzito valstybė, tad ši aplinkybė turėtų būti numatyta ir elektronikos srautų apskaitoje.

O dar paradoksaliau, kai socialinės atsakomybės funkcijas vykdančiai organizacijai suverčiama kaltė dėl menamos žalos valstybei. Betgi žalą valstybei, nekontroliuodamos neskaidraus verslo ir neįvertindamos vietinės ekonomikos verslo modelių, savo neveiklumu galbūt daro valstybės institucijos. Tad ar ne laikas pagaliau nusibraižyti visiems aiškią schemą apie elektronikos įrangos ir jos atliekų srautus Lietuvoje ir nebaksnoti į iš piršto išlaužtus kaltininkus?

Komentaro autorius - Linas Ivanauskas, Elektronikos platintojų asociacijos (EPA) vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Kauno mokslininkai sukūrė išmanų pakabuką, stebintį senjorų sveikatos būklę  4

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai vysto senyvo amžiaus žmonių stebėsenos sistemą, kuri...

Paslaugos
2019.09.18
D. Trumpas savo patarėju nacionalinio saugumo klausimais pasirinko Robertą O'Brieną

JAV prezidentas Donaldas Trumpas įvardijo naują patarėją nacionalinio saugumo klausimais. Robertas O'Brienas...

Verslo aplinka
2019.09.18
„Goopal Pay“ keičia pavadinimą į CBI 1

Kinijos kapitalo finansinių technologijų (fintech) įmonė „Goopal Pay“, kurios akcininkė yra Honkongo biržoje...

Rinkos
2019.09.18
Žmonių norą gauti prizų startuolis pavertė verslu Premium 15

Per trumpą laiką – net keli šimtai tūkstančių „Lympo“ programėlės, skatinančios kuo daugiau vaikščioti ar...

Gazelė
2019.09.17
Seime žlugo bandymai mažinti alkoholio suvaržymus parduotuvėms ir lauko kavinėms 20

Seimas atmetė siūlymą ilginti prekybos alkoholiu laiką sekmadienį. Taip pat nepritarta iniciatyvoms...

Paslaugos
2019.09.17
Pradėta transliuoti nauja TV programa lenkų kalba 8

Lietuvoje pradedama rodyti nauja televizijos programa lenkų kalba – „TVP Wilno“. Ją matys Vilniaus miesto ir...

Rinkodara
2019.09.17
Grynųjų iš pavėžėjų Seimas neatims 2

Seimas linksta griežčiau reglamentuoti pavėžėjų veiklą, tačiau atsisako nuostatos neleisti už pavėžėjų...

Paskelbė, kiek Lietuvoje yra restoranų, kavinių ir valgyklų

Maitinimo ir gėrimų teikimo veiklos įmonėms 2018 m. pabaigoje priklausė 4.000 restoranų, barų, kavinių,...

Paslaugos
2019.09.17
„NFQ Technologies“ vystomą startuolį „Lemoncat“ perėmė „B2B Food Group“ 

Aštuoniose pasaulio rinkose maitinimo paslaugų verslui skirtas platformas valdanti grupė „B2B Food Group“ už...

Paslaugos
2019.09.17
Viešbučių bei butų vajus krimstelėjo ir trumpalaikės nuomos pajamas Premium 2

Šis vasaros sezonas Vilniaus trumpalaikės butų nuomos rinkoje pažymėtas mažėjusiomis kainomis. Tai lėmė tiek...

Statyba ir NT
2019.09.17
Atleistas Telecentro valdybos pirmininkas E. Vaišvilas  26

Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) valdybos pirmininkas Egidijus Vaišvilas atleistas iš...

Technologijos
2019.09.16
Vilniaus oro uoste nakties metu laikinai uždaromas išvykimo pandusas 5

Iki spalio vidurio pandusas bus remontuojamas, naktimis ribojant automobilių eismą.

Vilniuje atidarytas antrasis „Re.Formato“ tinklo sporto klubas 5

Vilniuje duris atvėrė antrasis „Re.Formato“ tinklo sporto klubas. Bendrovė „Darnu Group“ į 510 kv. m. klubą...

Paslaugos
2019.09.16
Skirtingi receptai elektromobilių infrastruktūrai: brangiai arba lėtai  Premium 16

Lietuvos miestuose masiškai įrengiamos elektromobilių stotelės, kurių galios parinkimas derinamas pagal...

Automobiliai
2019.09.16
Pensijų nešiotojai: kuriamas Lietuvos pašto monopolis 7

Praėjusią savaitę priimtas Vyriausybės sprendimas nuo 2021-ųjų pensijų išnešiojimą patikėti tik Lietuvos...

„Novaturo“ apyvarta rugpjūtį smuko, bet rugsėjį tikimasi augimo 5

Kelionių organizatorės AB „Novaturas“ apyvarta Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje 2019 m. rugpjūčio mėnesį...

Paslaugos
2019.09.16
Artėja virtinės „Microsoft“ produktų pabaiga: kaip tam pasiruošti? Verslo tribūna 18

Daugelis namų vartotojų ir organizacijų, naudojančių „Microsoft“ programinę įrangą, jau spėjo įsidėmėti 2020...

Išmani Lietuva
2019.09.16
Ko vertos lietuviškos „fintechinės“ ambicijos? Premium 5

Kuo būti nenorime – žinome. Bet ar žinome, kuo būti norime? Suaugęs žmogus kasdien priima apie 35000...

Verslo klasė
2019.09.15
Per dešimtmetį „iPhone“ pabrango dvigubai 5

„Apple“ telefonų kainas nuosekliai kėlė metai po metų, bet panašu, jog ši tendencija lėtėja. Pigiausias...

Laisvalaikis
2019.09.15
„Laisvės TV“: esame atradę teisingą balansą 5

Internetinės televizijos „Laisvės TV“ valdytojai, pradėdami ketvirtus veiklos metus, džiaugiasi užsimezgusiu...

Rinkodara
2019.09.15

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau