Lietuva ar Vilnius, Kaunas, Klaipėda?

Bendros Lietuvos charakteristikos yra puikios – priklausome Europos Sąjungai, pagal Europos Saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos klasifikaciją jau esame tarp labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių. Pagal Jungtinių Tautų Organizacijos skirstymą priklausome Šiaurės Europos regionui. Per pastaruosius trisdešimt metų padarėme neįtikėtiną darbą, artėdami prie europinės gyvenimo kokybės – tai, ko išsivysčiusios valstybės siekė šimtus metų, Lietuva įgyvendino vos per kelis dešimtmečius.

Kaip valstybė turime geras charakteristikas, iš kurių galima konstruoti šalies įvaizdį. Tačiau rinkodaros specialistai žino, kad pagrindinė žinutė – ne guminė. Kažką teigiant, kiti dalykai lieka mažiau akcentuojami, paraštėse. Tad daug iečių sulaužoma, bandant sutarti, kaip mums prisistatyti pasauliui. Ar Lietuva – tai istorinio paveldo valstybė su unikaliu folkloru ir kalba? Ar Lietuva – tai veržli valstybė, kurioje daug galimybių atsiskleisti? Ar Lietuva – tai…

Prieš tęsiant diskusijas, manau, svarbu įvertinti vieną faktą. Ir anksčiau, renkantis vietą investicijoms, kelionėms, poilsiui, karjerai, buvo vertinamas miestų patrauklumas. Tačiau pastaruoju metu miestų kaip prekės ženklų reikšmė išaugo, nes ekonomika pasisuko nuo gamybos prie paslaugų ir technologijų. Tad daug svarbiau tampa ne visos valstybės įvaizdis, o konkretaus miesto charakteristikos.

Kaip rodo darbo rinkos tyrimai, jau dabar besirenkantiems tarptautinę karjerą svarbiau yra ne valstybė, o miestas. Darbuotojas renkasi Berlyną, o ne Vokietiją, Londoną, o ne Jungtinę Karalystę, Kvalą Lumpūrą, o ne Malaiziją. Pagalvokite, kai renkatės atostogų kryptį, kas svarbiau jums patiems – miestas ar valstybė, į kurią vykstate? Atostogausite Kemere ar tiesiog Turkijoje? Batumyje ar tiesiog Gruzijoje?

Prie vis didėjančios miestų kaip prekės ženklų reikšmės neabejotinai prisidėjo ir skrydžių plėtra. Per pastaruosius porą dešimtmečių išplito savaitgalio turizmas. Besiplečiantis skrydžių žemėlapis sudaro galimybes vis daugiau darbuotojų konkuruoti dėl darbo vietų ne lokaliai, o globaliai. Dėl skrydžių išaugęs žmonių mobilumas maitina miestų ekonomikas.

Ir Lietuvai čia atsiveria galimybės. Mes turime tris skirtingus savo charakteristikomis miestus, kurie gali būti įdomūs vis kitokioms auditorijoms. Vilnius jau dabar dėl Lietuvos banko, Vilnius miesto savivaldybės ir palankiai susiklosčiusių aplinkybių („Brexit“) skamba kaip finansų startuolių miestas, o galbūt ir būsima Europos „fintech“ sostinė, kur atsiveria naujos galimybės karjerai. G-spot kampanija, taip plačiai nuskambėjusi pasaulyje, tik sustiprina Vilniaus kaip drąsaus ir veržlaus miesto įvaizdį.

Kaunas turi ne tik itin gyvybingą Laisvąją ekonominę zoną, kur veikia stiprios, tarptautinės kompanijos, bet ir puikią universitetinę mokslinę bei švietimo bazę. Pasaulyje vis augant mokslo ir švietimo reikšmei tai yra puiki pozicionavimo niša. Jau dabar kas dešimtas Kauno universitetų studentas yra užsienietis, kai visoje Lietuvoje – vos kas ketvirtas.

Klaipėda save pristato ne tik kaip miestą – uostą ar patrauklią turizmo kryptį, bet ir kaip laisvą miestą, turintį unikalią pajūrio juostą. Tad kodėl nesiorientuoti į savaitgalio renginius ir į juos atvykstančius turistus iš aplinkinių valstybių? Šalia esantys skandinavai švedai, danai, suomiai pagal „Eurostat“ duomenis yra dažniausiai keliaujantys europiečiai, tad tereikia juos prisikviesti į Klaipėdą.

Ir šioje vietoje reikėtų suprasti, kad vienas lauke – ne karys. Daugeliu atvejų mes konkuruojame globaliame kontekste, dažniausiai - su didesnėmis ekonominėmis galiomis, todėl mūsų miestams reikalingas kompleksinis požiūris arba tiesiog lokalių pajėgumų, žinių sutelkimas. Kad tai veikia – įrodėme savo „Blitz“ sesijų pavyzdžiu, kai prie vieno stalo susėdus verslo, valstybinėms, įvairioms savivaldybių organizacijoms, gimsta ne tik pasiūlymai ir konkretūs sprendimai, bet ir pasiekiama rezultatų.

Dažnai pasiskundžiama, kad Lietuva neturi nei naftos (tiesa, pasirodo, šiek tiek turi), nei naudingųjų iškasenų, todėl viską privalome pasiekti sunkiu darbu. Bet mes turime tris skirtingus, daug potencialo turinčius, didelius miestus ir tris oro uostus, kurie tik dar padidina minėtų miestų patrauklumą ir vertę globaliame paveiksle. Tereikia pasinaudoti atsiveriančiomis galimybėmis. Kartu.

Komentaro autorius - Marius Gelžinis, VĮ Lietuvos oro uostų generalinis direktorius