Dėl krematoriumo sostinėje – arši konkurencija
Savivaldybės dar kartą paprašė vilniečių pareikšti nuomonę dėl tinkamiausių kremavimo veiklai sostinės vietų ir pasiūlė rinktis iš 10 miesto zonų, kuriose vykdoma daugiausia ūkinė pramoninė veikla. Liepynės kapinių, esančių maždaug už 1 km nuo prekybos centro IKEA, tarp galimų vietų nebeliko.
„Ši vieta verslui atkrinta. Tai padaryta dėl aiškių motyvų – su kapinių prižiūrėtoju pasirašyta sutartis, kurioje juodu ant balto parašyta, kad čia leidžiama tik laidojimo veikla. Eidamos į konkursą įmonės siūlė vienokią kainą, nes planavo teikti tik laidojimo paslaugas, o jei būtų galimybė statyti ir krematoriumą, konkursinė kaina būtų buvusi visai kita“, – aiškina Vidas Urbonavičius, savivaldybės tarybos narys, dėl krematoriumų sprendžiančios komisijos pirmininkas.
Liepynės kapines nuo 2008 m. administruoja savivaldybės konkursą laimėjusi UAB „Labradoras“, veikianti ir Kairėnų kapinėse.
„Liepynės kapinės yra savivaldybės žemėje, todėl ji ir sprendžia, ar čia gali būti statomas krematoriumas. Pagal pirminį detalųjį planą krematoriumas čia turėjo būti. Tačiau konkurso sąlygose krematoriumas buvo atskirtas nuo kapinių, o mes laimėjome konkursą tik administruoti kapines. „Labradoras“ planų statyti krematoriumą neturi “, – sako Audrius Džiovelis, „Labradoro“ projektų vadovas.
Keletas pretendentų
Anot p. Urbonavičiaus, po vilniečių apklausos miesto taryba greičiausiai patvirtins kelias gyventojams labiausiai priimtinas zonas krematoriumui statyti. Tarp apklausoje nurodomų vietų yra ir teritorija Liepynės kapinių pašonėje.
„Tai bus žinia verslui, kur miestas palaiko krematoriumo statybas. Tada verslas ten galės ieškoti sklypų ir planuoti statybas. Vilniuje nebūtinai turi būti vienas krematoriumas, teoriškai jų gali būti ir du, ir trys“, – sako p. Urbonavičius.
K2 LT pernai vasarą pranešė antrajam savo krematoriumui išsirinkusi Liepynės kapines, pradėjusi poveikio aplinkai vertinimo procedūras. Įmonė planavo įrengti vieną kremavimo liniją, kurios pajėgumas siektų 4.000 kremavimų per metus, investicijos į įrenginius, pastatą, aplinkos sutvarkymą siektų apie 2 mln. Eur.
„Mūsų nuomone, kapinės būtų tinkamiausia vieta – čia jau laidojama, atstumai iki gyvenamųjų rajonų nemaži, vieta lengvai pasiekiama automobiliu. Bet jei ši vieta iškrinta iš sąrašo, turime ir daugiau alternatyvų, esame nusižiūrėję sklypų“, – norų sostinėje neatsisako Vytenis Labanauskas, K2 LT direktorius.
Pono Urbonavičiaus teigimu, krematoriumą Vilniuje statyti norėtų 4–5 įmonės.
Iš rengiančiųjų PAV dokumentus krematoriumo statybai toliausiai pasistūmėjo UAB „Stalita“: ji yra gavusi teigiamą PAV išvadą, tiesa, yra apskųsta teismui. Įrenginius, kur būtų atliekama iki 4.000 kremavimų per metus, „Stalita“ nori statyti pramoninėje Lentvario gatvėje.
Rinkos dalyviai tarp pretendentų statyti krematoriumą sostinėje mini ir prie Vilniaus, Lentvaryje, veikiančią laidojimo paslaugų UAB „Ligamis“. Tačiau Juozas Čiplys, „Ligamio“ direktorius, sako, kad tokių planų įmonė neturi.
„Vienintelį krematoriumo projektą planavome Elektrėnuose, 2015 m. tam gavome savivaldybės leidimą. Tačiau savivaldybės sprendimą apskundė vietos bendruomenė, todėl laukiame teismo sprendimo ir kol kas nieko nedarome“, – sako jis.
Krematoriumą Vilniuje, Olandų g., norėjo statyti ir UAB „Ritualas“, tačiau šiems planams nepritarė savivaldybė. Sprendimą ji grindė tuo, kad tam priešinasi bendruomenė, sklypas yra miesto centre, o jo dalis – Vilniaus žydų senųjų kapinių teritorijoje.
