„Norfos mažmena“: metai bus geri, bet biurokratija trukdo sumokėti daugiau mokesčių

Matyt daugelis, kurie analizuoja mažmeninės prekybos rinkos dalyvius, atkreipė dėmesį, kad D. Dundulis nuo gerokai ankstesnių laikų elgiasi kitaip, nei standartiškai priimta Lietuvoje, ir drįsta pasakoti apie pasiektus gerus rezultatus. Mat dažnas verslininkas mūsų šalyje nuolat dejuoja, kad viskas yra blogai, arba kitas variantas – tyli, jei rezultatai geri, nors „ir šiuo atveju pasitaiko, kad vis tiek dejuoja, jog blogai“.

„Vis dar sulaukiu reakcijos su nuostaba, kaip galima sakyti, kad Lietuvoje yra gerai, kad mes pasiekėme gerų rezultatų. Tokius komentarus matau ir viešojoje erdvėje. Manęs tai nestebina, bet parodo tam tikrą mūsų mentalitetą, nes, jei tau gerai, sulauki nemažai pavydo. Beje, pastaraisiais metai, kai į rinką atėjo „Lidl“, prekybos tinklai nustojo viešinti tarpinius veiklos rezultatus, nors anksčiau jie būdavo atskleidžiami vos ne kas mėnesį. Dabar duomenis galime pamatyti tik metinius rezultatus paviešinus Registrų centre“, – pasakoja „Norfos“ vadovas.

Sėkmės paslaptys – dešimtmečio darbų rezultatas

Apibendrindamas šių metų rezultatus jis atvirauja, kad „Norfai“ metai „bus geri arba labai geri“. O šią sėkmę lėmė daugelio metų įdirbis ir per dešimtmetį diegtos naujovės. Anot jo, didesnes naujove „Norfa“ pradėjo diegti nuo 2005 m., kai „pradėjome darytis profesionalesniu mažmeninės prekybos tinklu“, ir jas diegė ilgiau kaip dešimtmetį, iki beveik 2018 m.

„Taigi, paskutiniųjų kelių metų geri rezultatai – tai ilgiau kaip dešimtmetį diegtų naujovių pasekmė, sutvarkymas ir suvaldymas tam tikrų procesų, – sėkmės paslaptis atskleidžia „Norfos“ vadovas. – Kai kada net kyla baimė, kad neužmigtume ant šios sėkmės laurų. Juk kaip taisyklė, kai esi pakilime, šiek tiek „prisnūsti“ ir yra pavojus patekti į kritimo trajektoriją. Tačiau daryti dėl darymo, leisti pinigus be atsipirkimo, užimti galvas ir švaistyti kolegų laiką – taip pat nematau prasmės.“

Pasak D. Dundulio, kai konkurentai tik diskutuodavo apie naujoves, jie jas diegdavo.

Prekių nurašymo gali išvengti, bet...

„Pavyzdžiui, automatinė prekių užsakymo į parduotuves sistema „Norfoje“ veikia jau per 15 metų. Ši sistema padeda žymiai sumažinti ir maisto švaistymą, nes turime labai tikslius konkrečių reikalingų prekių užsakymus į parduotuves, todėl gerokai sumažėjo neparduodamų prekių likučiai. Beje, pasitelkę šią sistemą per sekundę priėmę sprendimą prekių nurašymų galime visai išvengti, t. y. sumažinę tiekimą taip, kad visos greito vartojimo prekės būtų parduodamos. Tačiau kyla pavojus, kad pirkėjai neras jų mėgstamų gaminių, pavyzdžiui, duonos ar pieno lentynose netruks, bet gali nelikti konkrečios duonos rūšies ar pieno. Tai gali kelti pirkėjų nepasitenkinimą“, – automatinės prekių užsakymo sistemos subtilybes aiškina D. Dundulis.

Kita įdiegta naujovė – „Norfos“ sandėliuose jau penkerius metus veikianti prekių rūšiavimo ir surinkimo išvežimui į parduotuves sistema, kurią iki šiol Lietuvoje naudoja tik šis vienintelis mažmeninės prekybos tinklas.

„Ši sistema ypač gelbsti per šventinės prekybos pikus, padeda suvaldyti pašokusius užsakymus ir juos paruošti laiku bei tvarkingai. Kai tai reikėdavo daryti darbuotojams rankomis, kasmet susidurdavome su dideliais iššūkiais laiku pristatyti prekes prieššventiniu laikotarpiu, išvengti rūšiavimo klaidų“, – prisimena „Norfos mažmenos“ vadovas.

Galima vadinti madingai, nors tai – tik matematika

Kita pasiteisinusi naujovė – įdiegta ir dešimtmetį sėkmingai naudojama darbo organizavimo programa, kurią „Norfos“ konkurentai šiuo metu dar tik diegiasi.

„Ši programa tiksliai sudėlioja kiekvienos parduotuvės, kurių šiuo metu yra 158, visų darbuotojų darbo vietas ir kada darbuotojas turi dirbti, t. y. sukuriamas darbo grafikas. Darbuotojas pakviečiamas ne išdirbti tradicinių 8 darbo valandų per dieną, o tuomet, kai jam yra darbo. Tokios sistemos, kai darbuotojas atlikti užduočių gali būti pakviestas tam tikram laikui, o ne darbo dienai, Vakaruose naudojamos jau seniai. Tai optimizuoja darbuotojų poreikį, jie tiksliai žino, kokius darbus turi atlikti“, – pasakoja D. Dundulis.

Darbo organizavimo programa kurdama darbo grafikus remiasi praeities duomenimis ir mokosi. Ji „mato“, pavyzdžiui, kiek darbo pirmadieniais ar prieššventinėmis dienomis yra Kėdainių ar Vilniaus konkrečioje „Norfos“ parduotuvėje ir atitinkamai suskaičiuoja bei organizuoja reikalingų darbuotojų darbo laiką.

„Iki šios programos įdiegimo atrodė, kad darbuotojų darbo tikslus organizavimas yra sunkiai suvaldomas chaosas, bet programa parodė, kad skaičiavimais galima pasiekti tvarką ir šioje srityje. Pavyzdžiui, ji išanalizavo kelias kalėdines prekybas bei laikotarpius po jų ir šiandien jau gali sudaryti tikslų darbo grafiką kiekvienoje konkrečioje parduotuvėje, kad prieš šventes darbuotojai tenkintų pašokusius klientų srautus, o po švenčių – aprimusią prekybą“, – ankstesniais metais įdiegtų sprendimų nauda džiaugiasi „Norfos“ vadovas.

Tiksliuosius mokslus studijavęs D. Dundulis nusijuokia, kad tai galima įvardinti madingai – kaip dirbtinio intelekto panaudojimą, nors „iš tiesų – tai matematiniais algoritmais paremti, kompiuterio sumodeliuoti skaičiavimai, tiesa, kurių neįmanoma padaryti be žmogaus įsikišimo“.

Minimaliai žmogus dalyvauja ir prekių pajamavimo grandinėje, kai jos turi būti apskaitytos patekę į sandėlį, iš jo išrašytos ir pristatytos į parduotuves. Šiuos procesus taip pat automatiškai fiksuoja duomenų mainais paremta programa. Ji net padeda matyti, ar parduotuvėse nėra likę prekių su pasibaigusiu galiojimu.

Šalies augimą reguliuoja biurokratų matematika

Paklaustas, kokius mato ateinančius 2024-uosius metus, D. Dundulis akcentuoja, kad „žmonija geriausiai gyvena ne revoliucijų, o evoliucijų metu“, todėl linki, kad Lietuva ir pasaulis evoliucionuotų ir išvengtų bet kokių revoliucijų.

„Revoliucijos metu, paprastai, vyrauja daug neapibrėžtumo, o tarp teigiamų dalykų būna daug neigiamų“, – mąsto D. Dundulis.

Kalbėdamas apie „žemiškus“ dalykus „Norfos mažmenos“ vadovas planuoja, kad kitąmet, kaip ir kasmet vidutiniškai, bus atidarytos 5 naujos „Norfos“ parduotuvės.

„Paprastai vienu metu projektuojame apie 20 parduotuvių, bet statybos leidimus per metus gauname tik 5-ioms. Projektavimo procesas nuolat ilgėja ir dabar vidutiniškai jau trunka apie 4–5 metus. Jei norime greitesnės verslo ir valstybės plėtros – tuomet leidimo išdavimo procesus reikia keisti. Juk naujo objekto paleidimas – tai didesnės apyvartos, nauji papildomi mokesčiai valstybei ir jos gyventojams.“