„Norfa“ 2023-aisiais pakvies į atnaujintas parduotuves: projektai buvo stabtelėję, bet vėl įsivažiuos

Vienas iš pagrindinių tikslų pertvarkant parduotuves – padidinti jų energetinį efektyvumą. „Tai pirkėjui nematomas, bet mums labai svarbus dalykas – mažinti elektros, šilumos sąnaudas“, – teigia D. Dundulis.

Siekdama efektyviau valdyti elektros kainų kaštus, „Norfa“ ant prekybos tinklo valdomų parduotuvių ir sandėlių stogų įrenginėja saulės elektrines. Šiuo metu jau įrengtos trys jėgainės, vienos iš jų galia siekia 1,8 megavato. Planuojama saulės elektrines įrengti ant visų nuosavų parduotuvių stogų, tačiau „Norfos“ vadovas pabrėžia – niekas nebus daroma skubotai.

„Saulės elektrinių planus dėliojame, bet neketiname visko daryti versdamiesi per galvą. Norint visas parduotuves aprūpinti saulės jėgainėmis, investicijos siektų apie 15 mln. Eur, taigi svarbu išsiaiškinti visus niuansus, kad nepridarytume klaidų. Tokios apimties projektus įgyvendiname palengva“, – paaiškina „Norfos“ vadovas.

Klaidžios lentynos keliauja į praeitį

„Norfos“ parduotuvės pertvarkomos pagal naują koncepciją, daugiau dėmesio skiriant ne tik funkcionalumui, bet ir estetiškai patraukliam interjerui. D. Dundulis sutinka, kad „Norfos“ prekybos tinkle tebėra senų ir pirkėjams nebepatrauklių parduotuvių. Pavyzdžiui, žmonėms nepatinka klaidžiai išdėstytos lentynos, dauguma jau priprato prie aiškaus prekių dėstymo tiesiomis linijomis išrikiuotose lentynose.

„Tą įdomesnį lentynų išdėstymą veikiausiai „pasigavome“ senokai Vakaruose, tai buvo jau besibaigianti „mada“. Tuo metu kiti pamažu pereidinėjo prie aiškaus, tiesaus išdėstymo. Įsitikinome, kad pirkėjui patraukliau, maloniau ir patogiau, kai išdėstymas aiškus, ir tuo pasirūpinsime pertvarkydami senąsias parduotuves bei statydami naujas“, – teigia D. Dundulis.

Ir planuojamose atnaujinti parduotuvėse, ir daugelyje jau dabar naujai įrengtų „Norfos“ prekybos centrų itin daug dėmesio skiriama šviežių produktų vitrinoms – jos ilgėja ir turtėja pasirinkimu. D. Dundulio manymu, vertinant vienam kvadratiniam metrui tenkantį šviežių produktų vitrinų plotą, „Norfa“ veikiausiai lenkia konkurentus.

„Norfa“ toliau sparčiai įrenginės kulinarijos skyrius daugelyje didesnių parduotuvių – žmonės teigiamai vertina galimybę įsigyti šviežiai pagamintų mėsos, žuvies, daržovių patiekalų, įprastų lietuviškos virtuvės „šedevrų“ kaip cepelinai ar žemaičių blynai.

Šviežios mėsos tiekimas „Norfos“ parduotuvėms iš „Norfos mažmenos“ antrinės įmonės „Rivona“ skerdyklos jau tapęs šio prekybos tinklo vizitine kortele. Mėsa išpjaustoma prekybos vietose, tačiau dabar, pasak vadovo, atėjo laikas pertvarkyti daugelyje parduotuvių įrengtas mėsines: „Atnaujiname šiuos skyrius taip, kad juose būtų patogiau dirbti. Be to, naudojame ilgaamžiškesnes medžiagas – patirtis parodė, jog į tai verta investuoti, išvengiant dažnų remontų.“

Vadovo skaičiavimais, vieno parduotuvės kvadratinio metro atnaujinimas su įranga atsieina apie 700 Eur, tiesa, kuo didesnė parduotuvė – tuo investicija į kvadratinį metrą yra mažesnė.

Pasiekė norimą savitarnos ir tradicinių kasų balansą

Daugelyje prekybos centrų pastaruoju metu daugėja savitarnos kasų, šiuo keliu eina ir „Norfa“. Visgi įrenginėti parduotuvių, kuriose visiškai nebebūtų tradicinių kasų, prekybos tinklas neketina. Toks sprendimas buvo priimtas atlikus eksperimentą trijose parduotuvėse Švenčionėliuose, Gruzdžiuose ir Trakuose – jose buvo paliktos vien savitarnos kasos.

„Eksperimentas mums atvėrė akis – supratome, kad savitarnos kasos gali būti statomos visur,  didesnėse  ir mažesnėse parduotuvėse,  dideliuose miestuose ir regionuose. Tačiau tam tikram srautui pirkėjų turi likti ir viena ar dvi įprastinės kasos. Pats lankydavausi tose parduotuvėse, kuriose vykdėme eksperimentą, ir pastebėjau įdomų dalyką – vyresnio amžiaus žmonės daug prielankiau sutinka savitarnos kasas nei maždaug 40-ies ir vos vyresnių žmonių grupės atstovai. Pastarieji vis tiek nori eiti į tradicinę kasą, o naujovėms linkę priešintis“, – pastebi D. Dundulis.

Jo nuomone, dabartinis santykis – kiek „Norfose“ yra savitarnos ir tradicinių kasų – artimiausiu metu veikiausiai nebesikeis, nes jau yra pasiektas optimalus balansas. „Mums šis modelis pasiteisina, o plėtojantis technologijoms ateityje visada galimi pokyčiai“, – neatmeta pašnekovas.

Didelė parduotuvė – patrauklesnė

Ar prekybos tinklas neplanuoja atidarinėti naujo formato, galbūt itin kompaktiškų parduotuvių, kokios matomos kai kuriose Vakarų šalyse? Pasak D. Dundulio, „Norfos“ prekybos tinkle yra dalis nedidelių parduotuvių, bet pirkėjai ne itin mėgsta jose apsipirkti – jei netoliese yra didesnis prekybos centras, siūlantis didesnį pasirinkimą, keliauja ten.

„Ir toliau specializuojamės supermarketo formate, esame išsigryninę, kad pats geriausias parduotuvės formatas – 3000 kv. metrų. Taigi ir naujas parduotuves atidarinėsime dideles. Jau pastaruoju metu iš keturių naujai atidarytų parduotuvių trys yra didelės – „Hyper“ ir XXL formato, įsikūrusios Plungėje, Klaipėdoje ir Telšiuose. Žinoma, yra senų miestų Vakaruose, kurių kvartaluose tiesiog nėra vietos didelėms parduotuvėms, bet mūsų šalyje miestų apgyvendinimo tankumas nedidelis, taigi situacija nelygintina“, – mano D. Dundulis.

Prekybos tinklas kol kas nesvarsto ir vizualinio įvaizdžio keitimo, nors tokių minčių būta. „Pabandėme, įspūdingų pokyčių nepamatėme, o įsivertinę, kiek visa tai kainuotų, atsisakėme šio žingsnio. Juk visi brangūs eksperimentai susiveda į prekių kainą, o mes kainų didinti nenorime. Juolab tai itin svarbu dabartiniu laikotarpiu“, – prioritetus sudėlioja „Norfos“ vadovas.

Apibendrinant daugelį šio prekybos tinklo žengiamų žingsnių, akivaizdu – visi jie kruopščiai apgalvojami, teikiant pirmenybę racionalumui ir praktiškumui.

„Dabar jaučiamės stabiliai ir niekur nepuolame stačia galva. Kita vertus, šio verslo nebūtume sukūrę, jei nuo pat pradžių, nelygiavertėje konkurencinėje kovoje, nebūtume į jį puolę būtent stačia galva. Bet tai buvo prieš 30 metų”, – šypteli D. Dundulis.