„Norfa“ inovacijų neplanuoja – jas diktuoja skaičiavimai ir įvairiapusė nauda
Anot jo, inovacijos atsiranda dėl to, kad žmonės nori dirbti kuo lengviau ir našiau, geriau ir kokybiškiau, nes tai susiję ir su jų atlyginimu. Anot jo, jei prieš 20–30 m. su pavydu buvo stebimos Vakaruose naudojamos prekybininkų technologijos, kurias tuo metu diegti buvo neracionaliai brangu, tai šiandien Lietuva modernių prekybos technologijų diegimu lygiuojasi su Vakarų Europa
„Šiandien visi verslai savo rinkoje konkuruoja mažiau ar daugiau panašiomis paslaugomis ar produktais. Kai kuris nors verslas sugalvoja naujovę ar pasitelkia inovaciją, tai jam sukuria konkurencinį pranašumą. Jis gali būti išnaudojamas įvairiai: darbuotojams pritraukti, didinti darbo užmokestį, suteikti daugiau patogumų ir naudos vartotojui, didinti produkto kokybei ir t. t. Tad mes ir prekyboje, ir gamyboje nuolat ieškome inovacijų, kad turėtume pranašumų prieš konkurentus“, – teigia D. Dundulis.
Idėjos inovacijoms atkeliauja įvairiais keliais
Anot jo, inovacijos padeda ne tik gerinti pirkėjų aptarnavimą, bet ir pritraukti geriausių darbuotojų. O su geriausiais darbuotojais pirkėjams suteikiama geriausia paslauga ir patirtis.
Inovacijos į „Norfos“ parduotuves ir gamybos bei logistikos įmonę „Rivona“ atkeliauja iš bendrovių specialistų, trečiųjų šalių, kurios dirba tam tikrose srityse, pasiūlymų, o taip pat analizuojant konkurentų įdiegtas inovacijas, kuriomis ne tik siekiama pasinaudoti, bet ir padaryti dar geriau.
„Prieš beveik du dešimtmečius pirmieji šalyje tarp didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų įdiegėme darbuotojų planavimo ir apskaitos sistemą, kuri labai palengvino darbo organizavimą. Šiandien parduotuvėse jau neliko apskaitininkų, kurių darbas patikėtas automatizuotiems sprendimams. Darbą paspartino ir leidžia atlikti kuo kruopščiau automatinė prekių į parduotuves užsakymo sistema, o mūsų logistikos sandėliuose prieš keletą metų pradėjęs veikti sorteris prekes išvežimui į parduotuves suruošia labai operatyviai, – keliomis per pastaruosius metus įdiegtomis didesnėmis inovacijomis dalinasi „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Įdiegta iš parduotuvių grąžinamos taros plovimo automatizacija ne tik palengvino darbuotojų darbą, bet ir gerokai jį paspartino bei pagerino plovimo kokybę.“
Darbo našumą ir gaminių kokybę siekiama gerinti įvairiais sprendimais. Pavyzdžiui, „Rivonos“ mėsos ceche įdiegta automatizuota sistema prikimštas dešras automatiškai sukabina ir paruošia keliauti į rūkyklą, kiaulės skerdenos puselės iš specialaus jas atvežusio transporto į parduotuvių išpjaustymo patalpas patenka specialiu konvejeriu – abiem atvejais iš esmės palengvintas darbuotojų darbas, padidėjo operacijų sparta. Beje, mėsos išpjaustymas vyksta 130-yje iš Lietuvoje veikiančių 160 „Norfos“ parduotuvių, t. y. čia pirkėjas gali įsigyti pačios šviežiausios mėsos.
Naujovę diegti ar laukti tinkamesnio laiko?
D. Dundulis pripažįsta, kad ne visos įdiegtos inovacijos davė apčiuopiamos ar planuotos naudos. Ypač jis mini informacines technologijas, kuriomis tam tikru laikotarpiu daugelis žavėjosi, bet jų atsiperkamumas ne visuomet pateisino skaičiavimus, kai kada „jos darbą tik pasunkino, o ne suteikė naudos ir pranašumo“.
„Pirmiausia reikia mąstyti, ko reikia, kas gali duoti naudos ar padėti spręsti konkrečią problemą, iššūkį, o tik po to ieškoti įrankių, kurie šias problemas padėtų spręsti, – apie inovacijų „atradimą“ ir panaudojimą kalba D. Dundulis. – Pavyzdžiui, labai norėčiau, kad automatizuotume prekių sudėjimą į lentynas, bet šiuo metu tokia robotizacija dar nereali arba neracionali, net jei ir galima.“
Anot jo, inovacijas skatina galvojimas, kaip galima patobulinti kiekvieną darbuotojo judesį. Todėl būtina atlikti labai išsamias operacijų analizes, ieškoti, kaip jas supaprastinti, o gal net ir kažko atsisakyti, kad visas procesas paspartėtų.
„Įsivaizduokite, jei vieno tam tikrą darbą dirbančio parduotuvės darbuotojo darbo našumas dėl įdiegtos inovacijos ūgteli bent 10%, tai šią inovaciją įdiegus į visas 160 „Norfos“ parduotuvių sulaukiame svaraus apčiuopiamo ekonominio efekto. Pavyzdžiui, jau dešimtmetį nenaudojame popierinių sąskaitų, viskas kompiuterizuota – tai gerokai paspartino ir palengvino darbą daugybei darbuotojų, atsisakėme lakstymų su popieriais, tonų popierinių dokumentų ir su tuo susijusių darbų bei sąnaudų“, – realiu pavyzdžiu remiasi „Norfos“ vadovas.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/3087?placement=
Investicijų neplanuoja, dėl jų skaičiuoja
Pasak D. Dundulio, jis dėl inovacijų diegimo elgiasi kitaip nei absoliuti dauguma rinkos dalyvių.
„Man keistai skamba, kai įmonės skelbia, kad kitais metais inovacijoms skirs tam tikrą konkrečią sumą. Kiek investuosime į inovacijas per metus, – niekada neplanuoju. Pirmiausia reikia idėjos, o jau tuomet skaičiuojame ir sprendžiame, ar ši inovacija prasminga, ar tik laiko švaistymas. Jei ji duos naudą – tokiai inovacijai pinigų visuomet randame“, – akcentuoja „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas.
Anot jo, vienas iš kelių veiksnių, kuris padeda atsakyti į klausimą, ar inovaciją diegti –atsiperkamumas. Paprastai skaičiuojama, kad naujovė be palūkanų turi atsipirkti per 5 metus. Jei suskaičiuojama, kad šis terminas ilgesnis, – su smulkiomis investicijomis negaištama laiko, o didelių vertinama ir kita nauda, jos gali būti įgyvendinamos.
„Tačiau yra viena labai svarbi dedamoji, kuri skaičiais neatsako investuoti ar ne į inovaciją, – tai kokybė. Jei inovacija keičia darbo, paslaugos, gaminio kokybę, tai jos skaičiais gal ir neįvertinsi, bet ji turi savo naudos vertę. Pavyzdžiui, šiuo metu diegiame naują IT sistemą, kuri tiesioginės finansinės naudos kaip ir nesuteiks, bet padės dar geriau organizuoti prekių atsekamumą, o tai lems kokybiškesnį pirkėjų aptarnavimą“, – pavyzdžiu dalinasi D. Dundulis.
Inovacijos darbo vietos neatima
Paklausus, kiek prekyboje dirbantys žmonės turėtų bijoti, kad inovacijos, robotizacija, dirbtinis intelektas atims jų darbo vietas, D. Dundulis teigia, šie procesai darbuotojams neturėtų kelti jokios baimės.
„Pavyzdžiui, kai prieš daugiau kaip ketvirtį amžiaus atidarėme pirmąsias „Norfos“ parduotuves, kiekvienoje jų dirbo apskaitininkai. Šiandien tokių specialistų nėra nei vienoje parduotuvėje. Tačiau atsisakius šios pareigybės visiems apskaitininkams buvo pasiūlyti kiti darbai. Juk evoliucija nevyksta per 5 minutes, visi darbuotojai, jei jų funkcijų nereikia, turi laiko persikvalifikuoti, nes darbuotojų reikia kitiems darbams. Pavyzdžiui, įdiegus savitarnos kasas kasininkų, atrodo, reikėtų mažiau, bet jų skaičius liko tas pats. Kasas vis tiek būtina prižiūrėti, be to, išaugo apyvartos, reikia daugiau žmonių lentynoms prižiūrėti, – aiškina „Norfos“ vadovas.– Jei su inovacijomis pavyksta padidint ir pagerinti paslaugų kiekį, konkurencinis pranašumas automatiškai padidina parduodamos produkcijos kiekius, o jai pagaminti ar patiekti reikia daugiau darbuotojų arba vėl naujų inovacijų. Taip ratas nuolat sukasi.“
Anot „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovo, dėl įdiegtų inovacijų nereikėjo atleisti nei vieno darbuotojo. „Sodros“ duomenimis, per pastaruosius 12 mėnesių metinis darbuotojų vidurkis kito labai nežymiai: „Norfoje“ jis sudarė apie 3.516 ir per metus didėjo 3%, o „Rivonoje“ – 1.195 ir didėjo 7%.
„Robotizacija, automatizavimas, dirbtinis intelektas, galima sakyti, yra mažmeninės prekybos „praeitis“, t. y. šios technologijos pasitelktos jau senokai. Tiesa, jos nuolat tobulėja, randamos naujos pritaikymo galimybės. Bet tai ne revoliucija, o mūsų rinkos evoliucija. Pasakysiu primityviai: ir prieš Kristų ir dabar blynai kepami panašiai, tik pasitelkiami kiti įrankiai – vietoj akmens ar skardos naudojamos modernios keptuvės, gamybos linijos ir t. t., – mintimis dalinasi D. Dundulis. – Pavyzdžiui, išbandėme patalpų grindų valymo robotus – jie pasiteisino, jų įsigysime daugiau. Tačiau parduotuvės vis tiek negali likti be valytojos, nes tik jos gali sutvarkyti mažesnes patalpas.“
Anot jo, net ir gana nemaža naujovė – savitarnos kasos – per jų neilgą naudojimo laikotarpį gerokai keitėsi ir tobulėjo, o jų pagrindinė funkcija nesiskiria nuo tradicinių kasų.
„Tiesa, jau yra galimybė turėti parduotuvę be pardavėjo, kur užėjęs nematai prekių lentynose, jas pasirenki ekrane, o robotas už sienos jas sudeda į tavo krepšelį – panašiai, kaip dabar gali įsigyti gėrimą ar kitą prekę automate. Bet vis tiek reikia žmonių, kurie prekes pristatytų į tokias automatizuotas prekybos vietas, o, jei perki internetu, kurjerių, kurie įsigytas prekes atgabentų pirkėjui, – pasakojimą apie inovacijas baigia „Norfos“ ir „Rivonos“ vadovas. – Beje, tokias parduotuves įmanoma įsteigti mietų centruose ar didelio intensyvumo zonose, nes nedideliame plote gali pasiūlyti per 10.000 įvairių prekių. Tokiu atveju parduotuvei aptarnauti reikės labai mažai žmonių, bet padaugės poreikis aukštesnės kvalifikacijos specialistų, kurie tokias parduotuves įrenginės ir aptarnaus. Tai, kas šiandien atrodo iš tolimos ateities, neužilgo gali tapti kasdienybe, jei skaičiavimai parodys, kad inovacija atsiperka ir suteikia naują kokybę darbuotojui bei pirkėjui.“
VERSLO TRIBŪNA
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
Pieno produktų grupė „Norfos“ parduotuvėse yra viena iš gausiausių tarp maisto prekių. Ją lenkia tik mėsos produktų grupė. Tokio pirkėjų palankumo „Norfoje“ parduodamas pienas ir jo gaminiai sulaukia dėl vertinamos kokybės, asortimento įvairovės ir ypač konkurencingos kainos. Ją didžia dalimi lemia tai, kad didelė dalis šiame prekybos tinkle parduodamų pieno produktų gaminama „Norfos“ įmonių grupei priklausančios UAB „Rivona“ valdomoje Alytaus pieninėje.
„Duonos ir konditerijos kepėjų Lietuvos rinkoje mažėja. Todėl, siekdami išlaikyti asortimentą ir patenkinti mūsų klientų poreikius, dalį produktų imame gaminti patys“, – pokalbį apie duoną kasdieninę pradeda Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Jis atkreipia dėmesį, kad atliepiant vartotojų poreikius ir tobulinant bei keičiant asortimentą, duonos ir jos gaminių pirkėjų „Norfa“ nestokoja.
„Lietuvoje yra trys galimybės prekybos įmonėms įsigyti žalios vištienos: iš dviejų vietos įmonių ir Lenkijos tiekėjų. Deja, vieno tiekėjo dalies produkcijos laikinai teko atsisakyti – jo tiekiamoje vištienoje buvo aptinkama salmonelių bakterijų, kurios žmogui gali sukelti ūminę žarnyno ligą salmoneliozę“, – teigia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, siekiant sustiprinti prevenciją išvengiant salmonelėmis apkrėstų mėsos produktų parduotuvėse, jų patikra turėtų prasidėti ne prekybos salėje, o pas gyvūnų augintojus ir mėsos perdirbėjus.
