G. Nausėda lieka populiariausiu politiku, mažėja pasitikėjimas premjeru
Tai rodo penktadienį paskelbta „Lietuvos ryto“ užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Jos duomenimis, gegužę G. Nausėdą palankiai vertino 63,7% respondentų. Palyginti su balandžiu, šis rodiklis beveik nepasikeitė, tuomet jam palankumą deklaravo 64,1% apklausos dalyvių.
Neigiamą nuomonę apie valstybės vadovą turėjo 18,2% gyventojų.
Tuo metu keturiais procentiniais punktais sumažėjo teigiamas premjero, socialdemokratų lyderio Gintauto Palucko vertinimas. Gegužę jį palankiai įvertino 43,7% respondentų, balandį tokių buvo 48,4%.
Nepalankiai Vyriausybės vadovo veiklą vertinančių gegužę buvo 29,8%, balandį – 26,3% apklausos dalyvių.
Nepaisant to, G. Paluckas užima trečią vietą tarp geriausiai vertinamų politikų.
„Premjerui visada sunkiau išlaikyti palankumą“, – BNS sakė „Vilmorus“ vadovas. Vladas Gaidys.
Antrasis reitingų lentelėje – Seimo pirmininkas, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovas Saulius Skvernelis. Gegužę jis sulaukė 52,2% gyventojų palankumo (balandį 51,7%), 23,6% šį politiką vertino blogai (29,2% balandį).
V. Gaidžio teigimu, tai geriausias S. Skvernelio rezultatas nuo 2018 metų, kai jis ėjo premjero pareigas.
Į ketvirtą reitingų lentelės vietą pakilo Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Gegužę ją palankiai įvertino 39% apklaustųjų, balandį tokios nuomonės laikėsi 36,6% apklausos dalyvių. Be to, teigiamai šią politikę vertinančiųjų buvo daugiau nei neigiamai.
Teigiamą balansą turi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė, jos veiklą palankiai įvertino 36% respondentų, o nepalankiai vertinančiųjų sumažėjo iki 17,7%.
Pasak V. Gaidžio, teigiamą balansą iš viso turi šeši Vyriausybės nariai: be I. Ruginienės, dar užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, kultūros ministras Šarūnas Birutis, ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.
Truputį sumažėjo opozicinių konservatorių Lauryno Kasčiūno teigiamas vertinimas – nuo 37,9% balandį iki 35,3% gegužę. Šiek tiek daugiau gyventojų jį ėmė vertinti labiau neigiamai nei teigiamai.
Apie krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės veiklą geros nuomonės laikosi 33,9% respondentų.
Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininką europarlamentarą Aurelijų Verygą palankiai vertina 33,8% apklaustųjų.
Tarp ministrų mažiausiai gyventojų palankumo turi teisingumo ministras Rimantas Mockus (8,9%), aplinkos ministras Povilas Poderskis (12,1%), vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius (12,9%).
Labiausiai gyventojai nepatenkinti „Nemuno aušros“ pirmininku Remigijumi Žemaitaičiu – 45,8% respondentų neigiamai vertina šį politiką, tiek pat – kiek ir balandį. Parlamentaras taip pat prarado dalį teigiamai jį vertinusių apklaustųjų, šis rodiklis nuo 33,1% balandį gegužę smuko iki 29,8%.
Auga Demokratų sąjungos populiarumas, krenta „Nemuno aušros“
Apklausa taip pat rodo, kad gyventojai vis palankiau vertina valdančiajai koalicijai priklausančią Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“ ir vis labiau nusivilia „Nemuno aušra“.
Jos duomenimis, gegužės pradžioje už demokratus būtų balsavę 11,6% apklaustųjų, balandį tokių buvo 9,7%, tuomet ši partija užėmė ketvirtą vietą reitingų lentelėje.
Demokratai šioje lentelėje susikeitė vietomis su „Nemuno aušra“, ši antros vietos smuko į ketvirtą poziciją. Gegužę už „Nemuno aušrą“ būtų balsavę 7,5% apklausos dalyvių, balandį jų buvo 11,3%.
Pasak V. Gaidžio, šie pokyčiai nėra atsitiktiniai, jie rodo visuomenės nuomonės pokyčio tendenciją.
„Tai Demokratų sąjungos aukščiausias rezultatas nuo to laiko, kai jie susikūrė. Sauliaus Skvernelio partija atrodo solidžiai, profesionaliai, ypatingai nesirieja, o „Nemuno aušra“ – atvirkščiai“, – BNS sakė sociologas.
Apklausos duomenimis, valdančioji Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) išlieka reitingų lydere. Ją palaiko 14,7% gyventojų, balandį parama siekė 14,9%.
Trečią vietą išsaugojo opozicinė Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD). Jeigu artimiausią sekmadienį vyktų Seimo rinkimai, už ją balsuotų 9,5% rinkėjų, balandį jų buvo 10,7%.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Į penktą vietą pakilo opozicinis Liberalų sąjūdis su 6,4% palaikymu, praėjusį mėnesį jis buvo 4,9%.
Paskutinė partija, kuri pagal apklausą peržengtų 5% Seimo rinkimų kartelę, būtų opozicinė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga. Ji išlaikė tokį pat populiarumų kaip ir balandį – 6,1%.
Kitą politinę jėgą palaikytų 2,3% apklaustųjų. Pasak V. Gaidžio, daugiausiai šioje grupėje yra Laisvės partijos ir Nacionalinio susivienijimo rėmėjai.
„Vilmorus“ vadovas atkreipė dėmesį, kad dar padaugėjo žmonių, kurie nežino, už kurią partiją balsuotų per rinkimus, arba išvis neitų balsuoti. Tokių bendrai buvo 41,9%, balandį – 39,8%.
„Matyt, tai liudija nusivylimą partijomis“, – svarstė V. Gaidys.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ reprezentatyvią visuomenės apklausą „Lietuvos ryto“ užsakymu atliko gegužės 2–12 dienomis. Apklausta tūkstantis šalies gyventojų, paklaida siekia 3,1%.
