Medienos paklausa atvėso, bet „Medžio bitės“ žengia į naujas rinkas: kodėl?

Kaip pastaraisiais metais keitėsi statybinės medienos rinka Lietuvoje?

Statybinės medienos poreikį diktuoja keletas dalykų: statybų dinamika Lietuvoje bei statybų situacija kitų šalių rinkose, kuriose Lietuvos gamintojai, ypač medinių konstrukcijų, turi pagrindinius užsakovus. Tarp tokių šalių būtina paminėti Švedijos, Norvegijos, Danijos, Vokietijos rinkas, nes kitų šalių rinkos sudaro nedidelę dalį.

Kalbėdami apie situaciją Lietuvoje pasiremkime Registrų centro duomenimis. 2023 m. sausį–liepą Lietuvoje buvo įregistruota beveik 6.100 individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 23% mažiau nei pernai analogišku laikotarpiu, kai buvo įregistruota 7.900 namų pardavimų. O 2022 m. sausį–liepą įregistruota beveik 14% mažiau nei 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu (9.100). Šis reikšmingas susitraukimas turi įtakos įvairių statybinių medžiagų poreikiui, taip pat ir statybinės medienos. Mūsų vertinimu, per metus statybai skirtos medienos poreikis smuko apie 30%. Bet jei vertinsime medinių konstrukcijų, pvz., karkasinių ar skydinių, namų gamintojus, tai, mūsų skaičiavimu, susitraukimas per paskutinius metus – net apie 50%.

Paminėjote šalis, kurios yra ypač reikšmingos Lietuvos konstrukcinių medienos gaminių gamintojams. Kokia šių šalių rinkų dinamika?

Trumpai atsakant – kol kas kelia didelį rūpestį, o tendencijos nėra džiuginančios mūsų šalies medienos gamintojams. Specialistai vienbalsiai tvirtina, kad Europos statybos jau patiria rimtą krizę.

Štai autoritetingas Europoje statybos prognozavimo tinklas „Euroconstruct“, kuris susijęs su žinomu Vokietijos ekonomikos tyrimų institutu „Ifo“, skaičiuoja, kad, palyginti su šiais metais, iki 2025 m. gyvenamojo būsto statyba Švedijoje mažės 39%, Danijoje – 33%, Vokietijoje – 32%, Vengrijoje – 29%. Pirmosios trys rinkos ir Skandinavija apskritai – ypač reikšmingos mūsų šalies verslui, kuris susijęs su medienos gamyba statybų pramonei. Aišku, Europoje yra šalių, kur statybų daugėja, bet šios rinkos neturi didelės įtakos mūsų šalies medienos pramonei, pvz., Airijoje naujų statybų augimas planuojamas 17%, Portugalijoje – 15%, Ispanijoje – 12%, Slovakijoje – 11%.

Paskutinių „Ifo“ tyrimų duomenys verčia dar labiau suklusti mūsų šalies konstrukcinės medienos gamintojus. Palyginęs š. m. pavasario ir vasaros pabaigos Europos statybos įmonių užsakymus, „Ifo“ konstatuoja, kad daugėja įmonių, kurios skundžiasi turinčios per mažai užsakymų. Tokių bendrovių yra 34,5% – daugiausiai nuo 2010 m. balandžio. Dar blogiau: naują rekordą –19,2% – pasiekė atšauktų statybos užsakymų dalis. Akivaizdu, kad tai blogos tendencijos ir žinios visai Europos miškų ir medienos pramonei.

Tačiau gretimose šalyse matome ir kitų tendencijų. Pagrindinėse Šiaurės Europos miško žaliavos tiekimo rinkose sumažėjo miškų kirtimas ir, atitinkamai, žaliavos pasiūla. Šie ir kiti aspektai lėmė, kad medienos kaina stabilizavosi ir artimiausiu metu, mūsų prognozėmis – ateinančius 3–4 mėnesius, išliks panaši. O pavasarį, pašokus paklausai, mediena visada truputį brangsta. Bet kainos šuolių 2024 m. neturėtume išvysti, kaip tai buvo 2021 ir 2022 m.

Kokią įtaką statybinės medienos rinkai gali daryti valstybės institucijos, pvz., Aplinkos ministerijos sprendimas, kad nuo 2024 m. visuomeninių pastatų statybose bent pusė naudojamų medžiagų turėtų būti organinės ar medienos?

Tai gera žinia organinių medžiagų gamintojams ir jų atstovams Lietuvoje. Kaip žinia, didžioji dalis šių gaminių bus medienos gaminiai. Manau, kad 2024 m. dar nebus žymaus pokyčio paklausoje, bet vienaip ar kitaip matysime tolygų kilimą aukštyn.

Didelė dalis Lietuvos konstrukcinės medienos gamintojų ir prekiautojų jau turi nemažai skandinaviškos statybos ir medienos naudojimo patirčių, todėl jie tam tikra prasme tokiam sprendimui jau yra pasiruošę. Didžiausias iššūkis, matyt, laukia architektų ir konstruktorių, kadangi tokios statybos patirčių iki šiol Lietuva nėra daug mačiusi ir sukaupusi.

Kaip į šį sprendimus reaguoja „Medžio bitės“, kokių veiksmų imatės?

Ruošiame keletą naujienų rinkai. Jos bus pristatytos kitų metų antrame ketvirtyje.

Nors statybinės medienos paklausa pastaraisiais metais mažėjo, bet „Medžio bitės“ vien šiemet atidarė du naujus terminalus-parduotuves – Vilniuje ir Klaipėdoje, augino apyvartą. Kas paskatino plėstis ir kokios augimo priežastys?

Tokį sprendimą lėmė keletas priežasčių. Nors paskutinis laikotarpis statybos sektoriui nebuvo labai geras, bet medienos gaminių vartojimas, ypač kalibruotos, t. y. kokybiškos statybinės medienos, ne stipriai, bet vis tiek auga. Be to akivaizdu, kad kiekviena krizė turi pabaigą. Vadinasi, anksčiau ar vėliau statybos sektorius grįš bent į nuosaikų augimą. Todėl norime tam pasiruošti iš anksto. Plėtra yra ilgas procesas ir iš anksto planuojamas. Laikomės savo plano. Naujų skyrių atidarymas buvo suplanuotas gerokai anksčiau.

Klaipėdos regione mūsų nebuvo, todėl buvo logiškas sprendimas žengti į šį regioną. O Vilniuje matėme neišnaudotų galimybių, norėjome mūsų klientams palengvinti pasiekiamumą sostinės šiaurės vakarų pusėje. Todėl Avižieniuose buvo atidaryta antra parduotuvė sostinėje.

Dabar Vilniuje veikia dvi „Medžio bičių“ parduotuvės, o Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose – po vieną. Geografinė plėtra Lietuvoje pasiteisino. Užpernai augome beveik du kartus, o pernai, kai rinka nebuvo pati geriausia, palyginti su 2021 m., augimas sudarė beveik 31%.

Ar sparčiai „Medžio bičių“ plėtrai Lietuvos rinka netaps per ankšta? Ar planuojama plėstis į kitas šalis?

Ateinančius kelis metus plėtra suplanuota Lietuvoje. Natūralus tolesnis matymas – plėtra į užsienio šalis. Suprantama, kad tai ilgas procesas, mūsų „Medžio bitės“ komanda jau renka informaciją apie tokios plėtros galimybes konkrečiose šalyse.