Teismas: asfaltą Kuršių nerijoje išpylusi įmonė turi atlyginti beveik 5 mln. Eur vertės žalą
Klaipėdos apygardos teismas pirmadienį paskelbė, kad „Akordas 1“, Gintautas Matulevičius, „Akordo 1“ vadovas, bei Mindaugas Karpičius, jo pavaduotojas, yra kalti dėl padarytos žalos aplinkai ir saugomų teritorijų suniokojimo. Jie taip pat buvo kaltinami piktnaudžiavę tarnybine padėtimi, tačiau teismas konstatavo, kad nebuvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių.
G. Matulevičiui skirta 25.000 Eur bauda, M. Karpičiui – 20.000 Eur bauda, bendrovei „Akordas 1“ – 50.000 Eur bauda. Iš bendrovės valstybei taip pat priteistas 4,86 mln. Eur žalos atlyginimas. Prokuroras siūlė skirti 260.000 Eur baudų, priteisti žalą, siekiančią 5,6 mln. Eur.
Visi trys kaltinamieji savo kaltę neigė. Tačiau, kaip nurodo teismas, remdamasis įrodymais, „neginčijamai nustatyta“, jog įmonės „Akordas 1“ darbuotojai Kuršių nerijos nacionaliniame parke išpylė neperdirbtą, t. y. iki atitinkamų frakcijų nesusmulkintą, frezuotą asfaltą, kurio sudėtyje buvo ir nuo keliolikos iki keliasdešimties centimetrų dydžio asfalto luitų. Jiems tai daryti, teismo teigimu, nurodė įmonės vadovas ir jo pavaduotojas.
Į aplinką pateko kenksmingų metalų
Tyrimo duomenimis, 2020 m. gegužę–rugsėjį, įgyvendinant Neringoje esančios Taikos gatvės dalies rekonstrukciją, beveik 2.000 tonų rekonstrukcijos metu susidariusių statybinių atliekų – frezuoto asfalto – neteisėtai išpilta ir išstumdyta valstybės saugomose teritorijose. Taip suformuoti trys keliukai.
Neringos savivaldybės administracijos atstovai anksčiau teismui tvirtino, kad savivaldybė derino schemas dėl aplinkkelio suformavimo, prašydama sutvarkyti miško kelią, tačiau pilti smulkinto asfalto neleido.
Anot prokuroro, išpilant minėtą kiekį frezuoto asfalto į aplinką pateko kenksmingų medžiagų – arseno, švino, chromo, vario, cinko, nikelio ir kitų, taip buvo padaryta žala Kuršių nerijos nacionaliniam parkui, Parnidžio ir Alksnynės kraštovaizdžio draustiniams, taip pat vadinamajai Penkių kalvelių gyvenvietei.
Prokuroro teigimu, nors gynyba laikėsi pozicijos, kad frezuotas asfaltas yra statybinė medžiaga, tai nereiškia, kad tarša nebuvo padaryta.
Tuo metu Adomas Liutvinskas, advokatas, teisme laikėsi pozicijos, kad frezuotas asfaltas – nepavojinga atlieka, minimų medžiagų suminės ribinės koncentracijos neviršijo ES nustatytų kriterijų. Be to, žemės tyrimai esą nebuvo atlikti, tad tiesioginis ar netiesioginis poveikis aplinkai nėra aiškus.
Teismas: bendrovė siekė kompensuoti išlaidas
Byloje nustatyta, kad pagrindinė priežastis, paskatinusi rekonstruojamos gatvės Neringoje aplinkkelio įrengimą, buvo abipusis rekonstrukcijos rangos sutarties šalių noras darbus atlikti kuo greičiau ir patogiau, o rekonstrukcijos projekte numatytas darbų atlikimo būdas, uždarant remontuoti tik vieną gatvės pusę ir leidžiant eismą kita gatvės puse, kėlė nepatogumų ir lėtino darbų tempus.
„Teismas padarė išvadą, kad buvo abipusis suinteresuotumas, t. y. „Akordo 1“ interesas atsikratyti dalies privalomo išvežti perdirbėjui frezuoto asfalto ir tokiu būdu bent nedidele dalimi kompensuoti patirtas prisiimtas aplinkkelio įrengimo išlaidas ir Neringos savivaldybės interesas, nenaudojant savų lėšų paremontuoti dalį gatvės ir kartu leisti atsikratyti dalies asfalto atliekų, siekiant panaudoti 2020 m. projektui skirtą papildomą finansavimą“, – teigiama teismo pranešime.
Pažymima, kad bendrovė darbus atliko nesudariusi jokios rašytinės sutarties, neparengusi darbų projekto ir neaptarusi medžiagiškumo, nesuderinusi asfalto atliekų panaudojimo minimame objekte su suinteresuotomis institucijomis, o darbai atlikti neatlygintinai.
Teismo vertinimu, dėl kaltinamųjų padarytų aplinkosaugos teisės aktų pažeidimų ir statybinių atliekų paskleidimo tam neskirtose vietose buvo padaryta didelė žala žemei: dviejose vietose įvairiomis proporcijomis buvo išpilta atitinkamai beveik 1.060 tonų frezuoto asfalto atliekų, dėl to buvo padaryta 4,6 mln. Eur žala žemės paviršiui, ir daugiau nei 59 tonos frezuoto asfalto atliekų – šiuo atveju įvertinta žala žemei siekia apie 260.000 Eur.
Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
