G. Skaistė: nuogąstaujant dėl piktnaudžiavimo NT mokesčiu, ruošiamas naujas jo modelio siūlymas
Papildyta skyreliu „Prezidentūra: mokestis turi būti teisingas“
„Pasigirsta diskusijų iš įvairiausių politinių jėgų ar pasiūlymų, kaip būtų galima tobulinti pasiūlytą mokesčio įstatymo projektą, taip pat girdime ir visuomenės nuogąstavimų dėl to, kad savivaldybės galbūt piktnaudžiaus pasiūlytu plačiu tarifo diapazonu“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė finansų ministrė.
Anot G. Skaistės, šis „platus diapazonas“ atsirado diskutuojant su savivaldybių asociacija, jog savivalda ir bus institucija, kuri įgyvendins šio mokesčio modelį, nustatys tarifus, kadangi jo pajamos keliautų savivaldai.
„Tikrai girdime tuos nuogąstavimus, šiuo metu formuojamas tam tikras pasiūlymas, kaip būtų galima užkardyti piktnaudžiavimą ir užtikrinti, kad būtų grįžta prie esmės, ką pasiūlė Vyriausybė. Tai – žemi tarifai ir platesnė mokesčio bazė, koks ir buvo pirminis variantas, išėjęs iš Finansų ministerijos, kur, kaip minėjom, vidutinis mokestis už pirmą būstą būtų 16 Eur“, – sakė ji.
Seimas spalio 10-ąją po svarstymo pritarė naujoms NT mokesčio įstatymo pataisoms, tačiau valdančiajai koalicijai nesutariant dėl naujo mokesčio modelio, klausimas išbrauktas iš šios savaitės Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės. Taip įstatymo pataisų paskutinis svarstymas ir balsavimas nukeltas į lapkritį, nebent Seimo valdyba ar seniūnų sueiga grąžintų juos į darbotvarkę.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė praėjusią savaitę teigė, kad toks sprendimas buvo priimtas siekiant platesnio sutarimo.
Pataisomis siūlyta nustatyti 0,05–4% (dabar – 0,5–3%) komercinio ir gyvenamojo NT mokesčio „žirkles“, o konkrečius tarifus palikti tvirtinti savivaldybėms. Būtų neapmokestinama pagrindinio būsto vertės dalis, neviršijanti 1,5 konkrečios savivaldybės NT verčių medianos. Išsamiau apie tai, kaip veiktų šis modelis, skaitykite čia.
Savivaldai siūloma leisti nusistatyti didesnį NT mokestį, jeigu statinys neturėtų suformuoto žemės sklypo.
Pasak G. Skaistės, aukštesnius mokesčio tarifus būtų galima palikti apleistam ir nenaudojamam NT, vadovaujantis analogija su žemės mokesčiu.
„Tuo metu normalūs, tvarkingi būstai tikrai turėtų būti apmokestinami žemesniais tarifais. Tiesiog priminsiu, kad pirmas variantas, išėjęs iš Vyriausybės, siūlė pirmam būstui maksimalų tarifą 0,1%, antram – nuo 0,1 iki 1%, buvo tikimasi, kad savivalda taip pat gali nustatyti mažesnius tarifus“, – sakė G. Skaistė.
„Vyriausybės intencija buvo maži tarifai ir platesnė bazė, tikiuosi, kad su pasiūlytais tarifais galima būtų grįžti prie pasiūlymo esmės ir tos manipuliacijos, kurios kartais vyksta viešojoje erdvėje, būtų suvaldytos“, – pridūrė ji.
Prezidentūra: mokestis turi būti teisingas
Tuo metu Irena Segalovičienė, prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais, sako, kad Vyriausybės siūlomo NT mokesčio konceptas nėra aiškiai suformuluotas, todėl gali būti nepriimtas Seime. Jos teigimu, mokestį pasiūliusi valdančioji dauguma nepateikė tokio jo varianto, dėl kurio Seimas galėtų susitelkti.
Svarbiausia, anot jos, išspręsti teisingumo elementą: „Mokestis pirmiausiai turi būti teisingas, visi kiti klausimai – jau po to.“
Teisingumo kriterijus, anot jos, reiškia, kad dabartiniams mokėtojams NT mokestis nemažėtų, o būsimieji mokėtojai turėtų gauti iš jo naudą.
„Neturi būti situacijų, kad tie, kurie dabar moka mokestį už prabangų būstą, staiga už jį pradės mokėti mažiau, o žmogus, kuris turi įprastą vidutinės klasės būstą, pradės mokėti mokesčius nieko mainais papildomo, socialinio kontrasto prasme, naujovės prasme, negaudamas“, – teigė prezidento patarėja.
I. Segalovičienė abejoja, ar dėl projekto trūkumų Seimas apskirtai jam pritars.
„Pats modelis, idėja, surinkimas ir teisingumas šito mokesčio yra tikrai labai kvestionuotinas. Jis turi tokių labai esminių ydingų momentų“, – sakė I. Segalovičienė.
Nauji NT mokesčio tarifai įsigaliotų nuo 2025 metų, o pirmasis mokėjimas būtų 2026 metais.
REKOMENDUOJAME
