Siūlo įpareigoti bankus teikti bent dvi alternatyvas būsto paskoloms, sprendimų gali tekti imtis ir politikams

Papildyta Lietuvos bankų asociacijos pozicija.

Centrinio banko teigimu, taip vartotojai galės lengviau įvertinti palūkanų pranašumus ir trūkumus, gaus daugiau informacijos apie jas ir galės palyginti su siūlomos ar jau turimos paskolos sąlygomis. Tikimasi, kad nauja tvarka sustiprins ir klientų galimybes tartis dėl sąlygų gerinimo.

„Lietuva yra viena iš nedaugelio euro zonos valstybių, kuriose vartotojai iki šiol turėjo ribotas galimybes rinktis, fiksuotomis ar kintamomis palūkanomis gauti būsto paskolą. Beveik visos suteikiamos pastarosiomis, taip visa palūkanų normos padidėjimo rizika perkeliama ant vartotojų pečių. Lietuvos bankas ėmėsi iniciatyvos, kad vartotojams atsirastų reali palūkanų rūšies pasirinkimo galimybė“, – pranešime cituojama Julita Varanauskienė, Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja.

I. Segalovičienės teigimu, jeigu palūkanų kilimas užsitęs, politikams reikės ieškoti papildomų sprendimų, kaip padėti žmonėms šitoje situacijoje.

Antradienį Žinių radijui ji teigė, kad geriausia pagalba – gyventojų pajamų didinimas, tačiau Seimas ir Vyriausybė gali siūlyti ir kitus sprendimus.

„Kol kas matytume pajamų didinimą kaip vieną iš tokių esminių dalykų, jis yra pakankamai universalus, jis gali padėti žmonėms, tačiau, be jokios abejonės, tiek Seimo nariai, tiek Vyriausybė gali siūlyti įvairiausius sprendimus ir artimiausia ateitis parodys, ar jų nereikia“, – kalbėjo prezidento patarėja.

Rugsėjo 14 d. Europos centrinis bankas pakėlė bazines palūkanas dar 25 baziniais punktais, indėlių palūkanų norma kilstelėta iki naujo rekordinio lygio – 4%, o riboto skolinimosi galimybės palūkanų norma – iki 4,75%.

Pasak I. Segalovičienės, Prezidentūra nesvarstė galimybės, kad norint padėti paskolų turintiems žmonėms turėtų būti naudojamos šiemet pradėto rinkti bankų laikinojo solidarumo įnašo pajamos.

„Nesame to svarstę, bet norisi pasidžiaugti, kad solidarumo mokestis jau yra įvestas ir, be jokios abejonės, Finansų ministerija stebi jo surinkimą, kaip jis veikia bankų elgseną palūkanų atžvilgiu, kiek veikia būtent socialinę atsakomybę ir bankų solidarumą“, – teigė I. Segalovičienė, atsakydama į klausimą, ar šiam tikslui gali būti naudojamos bankų solidarumo įnašo pajamos.

Pasak Lietuvos bankų asociacijos vadovės Eivilės Čipkutės, įgyvendinti pasiūlymus, jei jie būtų įtvirtinti įstatymu,  šalies kredito įstaigoms reikėtų bent vienerių metų. Asociacija palankiai vertina centrinio banko siūlymus.

„Visu pirma todėl, kad padidės gyventojų finansinis raštingumas, jie bus geriau informuoti apie įvairias palūkanų normas. Lietuvos bankas pats pradės skelbti daugiau informacijos apie palūkanų normas bei bus parengta skaičiuoklė, kur gyventojai prieš priimdami sprendimą galės pasilyginti alternatyvas“, – BNS sakė ji.

Lietuvos banko pasiūlymai

Dabar Lietuvos bankas siūlo įpareigoti bankus ar kitas kredito įstaigas pasiūlyti bent dvi alternatyvas: kintamą palūkanų normą ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas arba kitaip apsidrausti nuo palūkanų normų svyravimų.

Taip pat siūloma rekomenduoti, kad sutarties keitimo mokestis, tame pačiame banke keičiant kintamosios palūkanų normos paskolos maržą, neturėtų būti didesnis nei naujos sutarties mokestis.

Bankai turėtų pateikti išsamesnę ir žmogaus sprendimą palengvinančią informaciją apie palūkanų normų fiksavimo privalumus ir trūkumus bei refinansavimą, išplėsti skelbiamos paskolų palūkanų statistikos apimtį, sukurti viešą ir nepriklausomą išsamią būsto paskolos alternatyvų skaičiuoklę.

Siūloma įpareigoti bankus nuolat informuoti būsto paskolų gavėjus apie rinkoje vyraujančias palūkanų normas ir refinansavimo galimybę.

Centrinis bankas neragina vartotojų rinktis būtent fiksuotas palūkanas, o tik nori sukurti jų rinką, sako J. Varanauskienė.

„Tai jokiu būdu nėra raginimas vartotojams dabar rinktis bet kuriuo atveju fiksuotąsias palūkanas. Tai priklauso nuo paties vartotojo, jo asmeninių aplinkybių. Žmogus paskolą ima tikriausiai vieną kartą gyvenime, tad manome, kad teisinga sudaryti daugiau pasirinkimo galimybių“, – žurnalistams antradienį sakė ji.

Pasak Lietuvos banko valdybos narės, fiksuoti palūkanas labiau turėtų tie žmonės, kurių pajamų ir įmokos santykis yra įtemptas ir kuriems sunku, kai palūkanų norma padidėja. Esą bankai būsto paskolų alternatyvas iki šiol pateikdavo tik tuo atveju, kai to prašydavo klientai. Anot jos, įpareigojimas pasiūlyti fiksuotas palūkanas galėtų sumažinti paskolų kainą. 

„Kita vertus, savo pasiūlymuose numatome, kad komercinis bankas galėtų pagrįsti kainos dydį, fiksuotos palūkanų normos dydį, jeigu paprašytų reguliatorius. Jeigu fiksuotas palūkanų normas teikiančių institucijų, tegul ir įpareigojant privalomai, rasis daugiau, tai yra prielaidos mažėti kainai“, – kalbėjo J. Varanauskienė. 

Jos teigimu, Lietuvos banko pasiūlymai gerins vartotojų informavimą, tačiau gali užtrukti, kol jie supras rinkos tendencijas.

Visgi J. Varanauskienė neįvardijo, kada galėtų įsigalioti banko inicijuoti teisės aktų pakeitimai. 

„Taip pat pats įgyvendinimo laikotarpis. Jeigu bankams reikės pasiruošti, tai vėlgi tą laikotarpį reikia numatyti, tai iš tikrųjų kalbame, ko gero, apie mėnesius“, – sakė J. Varanauskienė.

Reikės pasiruošti

Pasak bankų asociacijos vadovės, kredito įstaigos naujiems reikalavimams reikės laiko pasiruošti.

„Reikia atnaujinti informacines sistemas pagal naujus reikalavimus ir tai užtrunka. Paprastai kredito įstaigoms reikia metų savo informacinėms sistemoms pritaikyti prie naujų teisės aktų“, – kalbėjo ji.

E. Čipkutė teigia, jog dauguma rinkos dalyvių teikdami būsto paskolą klientams jau dabar siūlo tiek kintamas, tiek fiksuotas palūkanas.

„Tačiau Lietuvos banko pasiūlymas tai standartizuoti, kokia forma ir kada konkrečiai bus teikiama, pridės gyventojams daugiau aiškumo ir bus lengviau padaryti sprendimą“, – sakė LBA vadovė.

Anot jos, nesinori, kad šis pasiūlymas būtų suprastas kaip kvietimas gyventojams rinktis tik fiksuotas palūkanas.

„Tiek kintamos, tiek fiksuotos palūkanos turi savų privalumų ir trūkumų ir juos abu reikia kiekvienu atveju įvertinti“, – kalbėjo ji. 

E. Čipkutės teigimu, įstatyme įtvirtinant Lietuvos banko inicijuotus pasiūlymus turi būti išspręsti svarbūs techniniai dalykai, vienas jų –  suderinimas su Europos Sąjungos teise. 

„Europiniu lygiu reglamentas nustato labai konkrečią formą, kokia informacija gyventojui turi būti pateikiama jam mąstant apie būsto paskolą. Čia jau siūloma papildoma informacija“, – sakė E. Čipkutė.   

Vartotojams teikiant daugiau galimybių palyginti bankų pasiūlymus Lietuvos bankas planuoja plėsti savo skelbiamą statistiką apie palūkanų normas ir jų maržas. J. Varanauskienės teigimu, šiuo metu bankų siūlomų fiksuotų palūkanų normos vidurkis yra 5,26% – 0,3 proc. punkto mažiau negu vidutinė kintamų palūkanų norma. 

Skelbiama, jog Lietuvoje daugiau nei 95% visų būsto paskolų anksčiau buvo suteikiamos kintamomis palūkanomis. Tai reiškia, kad palūkanų norma perskaičiuojama bent kartą per metus, o dažniausia – kas 6 mėnesius. Dėl to žmonės greitai pajunta didėjančių bazinių palūkanų normų įtaką ir jų paskolos įmoka padidėja.

Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių dominuoja paskolos, kurių palūkanos fiksuojamos ilgiau nei metams.