Klaipėdos taryba nepritarė 73 mln. Eur vertės sporto komplekso sutarčiai su „Eikos“ įmone
Papildyta naujomis A. Klangausko citatomis
Siūlymui didinti sutarties kainą nepritarė 17 iš 31 tarybos narių, pritarusių nebuvo, vienas susilaikė.
Sporto komplekso statybos ir valdymo koncesininko Klaipėda ieško nuo 2019 m. liepos. Šį konkursą laimėjo „Eikos“ antrinė bendrovė „Partnerystės projektai septyni“.
Tarybai svarstyti buvo teikiamas savivaldybės ir įmonės pasirašytos koncesijos sutarties pakeitimo projektas, pagal kurį sporto komplekso statyba ir valdymas 25 metus miestui brangtų 18% iki maždaug 73 mln. Eur (be PVM).
Vien komplekso statyba brangsta penktadaliu – nuo 18,7 mln. iki 22,3 mln. Eur, o savivaldybės išlaidos visam koncesijos laikui didėja 17% – nuo 43,7 mln. iki 51 mln. Eur.
Nurodoma, kad projektas brangsta dėl aplinkybių, kurių šalys negalėjo numatyti ar kontroliuoti – tai rekordinė infliacija, daugiau nei 24% brangę statybos darbai, energetikos ištekliai, pasikeitusios bankų finansavimo sąlygos.
Artūras Klangauskas, „Partnerystės projektų septyni“ vadovas, BNS sakė, kad tarybai nepritarus, į procesą įmonė žiūri kaip į baigtą.
„Už pirminę sumą (62 mln. Eur – VŽ), nesame pajėgūs įgyvendinti projekto, jis tiesiog gaunasi nuostolingas. Mūsų tikslas nėra bet kokia kaina ateiti ir pastatyti“, – sakė jis, tačiau neatmetė galimybės su miestu derėtis ir toliau.
A. Klangauskas VŽ sako, jog derėtis su miestu įmonė pasiruošusi tik dėl galimybės įgyvendinti tokį projektą, koks buvo suplanuotas konkurso sąlygose.
„Matome, kad naujos miesto valdžios pozicija ir sporto infrastruktūros plėtros vizija skiriasi (nuo ankstesnės – VŽ). Konkurso sąlygų mes negalime keisti iš esmės (tą draudžia įstatymas – VŽ), galime tik šiek tiek jas koreguoti, nepažeisdami pirkimo procedūrų. Norint iš esmės keisti projekto apimtį, būtinas naujas konkursas“, – apie situaciją kalba jis.
Tuo metu Arvydas Vaitkus, miesto meras, tarybos posėdyje sakė, kad praėjusią savaitę savivaldybėje apsilankę įmonės atstovai neišreiškė noro tęsti derybų.
Kai kuriems tarybos nariams pasiteiravus, ar tai tvirtas įmonės apsisprendimas, A. Vaitkus atsakė, kad oficialiai bendrovė savo pozicijos nepateikė, bet, jo nuomone, to užtenka.
„Tai buvo pokalbis jų iniciatyva, jie išreiškė nuomonę. Jie įvertino eilę aplinkybių, galbūt pagrindines įvardinsiu – tai, kad keičiasi mieste ir infrastruktūros apimtys, ir požiūris, girdi, kad šiuo metu vyksta diskusijos dėl ledo arenos. Manau, kad informacijos yra pakankamai, kad šiuo klausimu priimtume galutinį sprendimą“, – kalbėjo A. Vaitkus.
„Partnerystės projektų septyni“ vadovas VŽ sako, jog žinodami apie artėjantį miesto tarybos posėdį ir jame planuojamą svarstyti klausimą, įmonės atstovai organizavo susitikimą su savivaldybės atstovais.
„Tikslas buvo suprasti, kiek šis projektas aktualus ir reikalingas miestui ir ar teikiamas projektas taryboje dėl padidėjusios koncesijos sumos turės palaikymą. Dabartinės ir buvusios miesto valdžios pozicijos dėl tokios sporto infrastruktūros mieste skiriasi. Mūsų atstovai aiškiai įvardijo, kad miestas pats turi nuspręsti, kokios infrastruktūros reikia. Įvardiję priežastis, kodėl didėjo investicijoas, galutinį apsisprendimą palikome miestui. Jei miesto taryba būtų pritarusi šiam, buvome pasirengę jį įgyvendinti“, – aiškina A. Klangauskas.
A. Vaitkaus nuomone, komplekso kaina yra per didelė, o iki kadencijos pabaigos pavyks rasti kitą sprendimą, kuris tenkintų miesto ledo ritulio bendruomenę.
„Jau 45 mln. Eur kaina buvo tikrai didelė, o paskutinėse diskusijose buvo kalba apie 50–72 mln. Eur. Visada noras yra paklausti – iš ko tuos pinigus atimti“, – taryboje sakė meras.
Brangimui nepritarė ir tarybos Finansų ir ekonomikos komitetas.
Pagal sutartį koncesininkas turėtų Paryžiaus Komunos gatvėje suprojektuoti, pastatyti ir valdyti sporto kompleksą, o savivaldybė 25 metus jam mokėti. Komplekse planuota ne mažesnė nei 5.000 kv. m ploto transformuojama erdvė įvairioms sporto šakoms, dvi ledo ritulio aikštelės su bent 650 sėdimų vietų žiūrovams.
