Antrajam Gedimino kalno tvarkymo etapui gali prireikti 48 mln. Eur
Dėl ginčų su kalno tyrimus atlikti turėjusia įmone „Hidoreterra“ pastaruoju metu strigo esminiai kalno tvarkymo darbai, tačiau dabar teismams išsprendus ginčą, ji baigs rengti tvarkymo darbų projektą.
Apie tai trečiadienį Seimo Kultūros komiteto narius informavo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
„Sutartis su „Hidoterra“ yra formaliai atnaujinta. Tik dar laukiame reikiamų dokumentų, kurie paliudytų, kad įmonė gali tęsti projektavimo darbus, sutartį. Gavus dokumentus iš esmės galėtų prasidėti darbai“, – tvirtino R. Kačkutė.
Tuo metu sutartis su bendrove „Maspro“, 2021 m. pavasarį perėmusia projektavimą, bendru sutarimu nutraukta.
„Hidoreterrai“ ir valstybės institucijoms nesutarus, ar planuojamiems darbams pakanka tik tvarkybos, ar reikia ir statybos leidimų, muziejus sutartį su šia įmone nutraukė 2021 m. Bendrovė šį sprendimą apskundė teismui, kuris konstatavo, kad sutartis nutraukta neteisėtai.
Pasak R. Kačkutės, jeigu nekils nesklandumų, projektavimo darbai turėtų būti baigti 2023 m. pabaigoje, o 2024 m. pavasarį, prieš tai atlikus viešuosius pirkimus, būtų galima pradėti tvarkyti pietrytinį šlaitą.
Jos teigimu, pirmuoju darbų etapu iki 2027 m. planuojama šį šlaitą sutvirtinti, sutvarkyti Aukštutinės pilies rūmų liekanų pamatus, gynybinės sienos pagrindą ir įrengti naują keltuvą. Pirminiais skaičiavimais, šiems darbams reikės per 13 mln. Eur.
„Keltuvas eksploatuojamas virš 15 metų, atsarginių dalių jam nebėra ne tik Lietuvoje, bet ir Šveicarijoje, nes tai šveicariškas keltuvas. Prieš pusę metų nusipirkome paskutines dalis, ir dabar kai keltuvas suges, jo nebebus galima pataisyti. Artimiausiu metu gali būti, kad keltuvas į Gedimino kalną nustos veikti“, – trečiadienį sakė R. Kačkutė.
Jos teigimu, naujam keltui pirkti gali reikėti apie 6 mln. Eur.
Planuoja ir antrą etapą
Įgyvendinus pirmąjį etapą tikimasi iš esmės išspręsti ekstremalią situaciją kalne. Anot muziejaus vadovės, klausimą dėl valstybės lygio ekstremalios situacijos atšaukimo būtų galima kelti pradėjus antrąjį Gedimino kalno tvarkymo etapą.
Jis numatytas 2027–2032 m. ir apima likusių šlaitų tvirtinimą. Pirminiais skaičiavimas, tam reikės dar maždaug 48 mln. Eur.
R. Kačkutė siūlė Gedimino kalnui tvarkyti parengti investicinį projektą ir finansuoti iš valstybės biudžeto. Dabar dėl teismų nespėta panaudoti 10 mln. Eur, skirtų iš Europos Sąjungos fondų.
„Jos perskirstytos kitiems tikslams“, – sakė muziejaus direktorė.
Kultūros ministerijos kanclerio Rolando Kvietkausko teigimu, praėjusią savaitę Vyriausybė skyrė 633.000 Eur spręsti Gedimino kalno problemas. Didžioji dalis šių lėšų – per 0,5 mln. Eur – bus skirta apmokėti „Hidroterrai“ priteistą skolą ir delspinigius.
Kokia suma 2024 m. biudžete galėtų būti skirta Gedimino kalnui tvarkyti, kancleris nesiryžo prognozuoti.
R. Kačkutės teigimu, šiuo metu kalno būklė stabili, nes yra sausa.
„Naujausia nuošliauža įvyko pernai birželį. Nuo tada atėjo ramesnis periodas. Žiemą pragyvenome, sakyčiau, labai ramiai. Kalnui grėsmės nekyla, tikimės ir ateityje taip bus. Stebime kalną 24 valandas per parą“, – sakė ji.
Vilniaus centre esančio Gedimino kalno būkle susirūpinta po 2016 m. vasarį nuslinkusių didelių nuošliaužų. Tuomet laikinai buvo draudžiama jį lankyti, paskelbta ekstremali situacija.
