Ginče dėl painaus NT sandorio sostinės Naujamiestyje – daugiau nei 1 mln. Eur vertės teismo sprendimas

Lietuvos apeliacinis teismas šią sumą priteisė iš įmonės ir jos advokato Mindaugo Kazlausko. 

Įmonės 2020 m. pasirašė preliminariąją pastato Švitrigailos g. 40B pardavimo sutartį. Pagal ją „Plasta“ įsipareigojo parduoti pastatą už 1,16 mln. Eur, o pinigai turėjo būti įmokėti į M. Kazlausko depozitinę sąskaitą. 

Pirkėja teigia savo įsipareigojimus įvykdžiusi, tačiau sandoris esą nebuvo užbaigtas.

Tuo metu M. Kazlauskas teisme aiškino, kad jam pervesti pinigai buvo paskola, o ji grąžinta „Vilmstatai“ perleidus įmonės „Pilaitės investicijos“ akcijas. Tačiau šis sandoris įvyko anksčiau – 2019 m.

„Plasta“ teigė, kad jos tuometinio generalinio direktoriaus Vyto Poderio parašai sutartyje suklastoti.

Dabar įmonės valdyboje dirbantis V. Poderis teigė, kad pastatas Švitrigailos g. bendrovei nepriklauso, sutarties jis nėra pasirašęs, o bendrovė pinigų už jį negavo. 

Nekilnojamojo turto registro duomenimis, objektą nuo 2011 m. valdo bendrovė „Finiens“, kurios pagrindinis akcininkas nuo 2022 m. yra „Vilmstatos“ savininkas Vilmantas Guobys. Iki tol bendrovę valdė įmonės, susijusios su už sukčiavimą teistu Sergejumi Rachinšteinu bei jo motina.

„Priešingai nei teigia „Plasta“, aplinkybės patvirtinta, jog ji dalyvavo derybose, būtinose preliminariajai sutarčiai įvykdyti, veikė per savo vadovą ir atstovą, susitarė dėl pagrindinės sutarties, nekilnojamojo turto kainos ir t.t. „Vilmstata“ visiškai įvykdė įsipareigojimus, o M. Kazlauskas toliau aiškinosi reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo galimybes, kas rodo jo ir „Plastos“ siekį realiai vykdyti preliminariąją sutartį. Tik paaiškėjus, kad sutarties su banku sudaryti nepavyks, nebebuvo vykdoma preliminarioji sutartis bei negrąžinti pinigai“, – rašoma nutartyje. 

Teismas taip pat vertino, jog M. Kazlauskas veikė ne tik kaip „Plastos“, bet ir kaip „Vilmstatos“ atstovas. Esą pinigai jam pervesti kaip asmeniui, kuriuo abi šalys pasitikėjo, ir kad nebūtų atskleistas jo honoraro dydis už tarpininkavimą.

„Taigi M. Kazlauskas, gavęs pinigus kaip priemonę sandoriui įgyvendinti, privalo juos grąžinti, kadangi rezultatas nebuvo pasiektas. Tačiau sandoris visų pirma tiesiogiai sukūrė teises ir pareigas jo šalims, todėl, priešingai nei teigia „Plasta“, yra pagrindas priteisti pinigus ne tik iš juos gavusio asmens, bet ir iš įmonės“, – rašoma nutartyje. 

Painus sandoris

Nagrinėjant bylą teisme nustatyta, kad M. Kazlauską ir „Plastą“ apie dešimtmetį siejo teisiniai santykiai, jis ir V. Poderis yra seni pažįstami. Kiek trumpesnį laikotarpį M. Kazlauskas teikė teisines paslaugas ir „Vilmstatai“, yra pažįstamas su šios savininku V. Guobiu, skolino jam pinigus. 

Būtent M. Kazlauskas 2019 m. esą susisiekė su „Vilmstata“ dėl galimybės įsigyti nekilnojamąjį turtą Švitrigailos ir Justiniškių gatvėse. 

„Tuo metu „Vilmstata“ neturėjo galimybės ir intereso tokio turto įsigyti, bet siekė atlikti statybos darbus, todėl pasiūlė šį projektą UAB „IVA Futurum“, su kuria bendradarbiavo. Įmonių vadovai nuvyko apžiūrėti objektų, tačiau turtu Justiniškių g. nesusidomėjo. 2019 m. „IVA Futurum“ ir M. Kazlauskas sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos įsigyjant turtą Švitrigailos g., įmonė jam pervedė 557.000 Eur avansą“, – rašoma teismo dokumentuose. 

M. Kazlauskas paskambino „Plastos“ vadybininkui komerciniame banke „Swedbank“, kad aptartų pastato įsigijimo galimybes. Tuomet objektas buvo įkeistas šiam bankui.

„Vadybininkas suorganizavo susitikimą su asmeniu, atsakingu už reikalavimo teisių administravimą, paaiškinta, kad turtas turi būti įsigyjamas iš nuosavų lėšų, o „Plasta“ tokių finansinių galimybių neturėjo. Tada nuspręsta, kad tarpininkas įsigis reikalavimo teises ir bankroto byloje perims turtą už pradinę kainą, o naudos gavėjai bus „IVA Futurum“ ir „Vilmstata“, – rašoma teismo dokumentuose. 

Bankas suabejojo pirkėjų galimybėmis, tačiau turtą prašyta perleisti motyvuojant naudos gavėjų – V. Guobio, Žydrūno Andriukaičio (tuometinio „IVA Futurum“ vadovo – VŽ) ir Alexanderio Verbitskio patirtimi kituose projektuose bei pajamomis iš jų.

„M. Kazlauskas paaiškino, kad klientai, valdydami riziką negali įgyti reikalavimo teisės veikiančių subjektų vardu, nes, tikėtina, prasidės daug teisminių procesų bankroto byloje. 2020 m. M. Kazlauskas 
nutraukė sutartį su „IVA Futurum“, teigdamas jog jam su įmone dirbti sudėtinga, daromas spaudimas. V. Guobys paaiškino, jog „Vilmstata“ tiesiogiai reikalavimo teisės iš banko negalėjo įsigyti, nes jis įmonę laikė finansiškai nepatikima“, – rašoma teismo dokumentuose. 

2020 m. pirkėja gavo iš M. Kazlausko laišką su banko ir „Plastos“ sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, tačiau teismas nustatė, kad ji neatspindėjo realios padėties – tikrasis reikalavimo teisių perleidimas įvyko 2021 m., o reikalavimo teises perėmė UAB „8 stebuklas“. Pastaroji, Registrų centro duomenimis, priklauso V. Guobiui ir Ž. Andriukaičiui.

Tuomet „Vilmstata“ pervedė pinigus į depozitinę sąskaitą, gavo iš M. Kazlausko Registrų centro raštą, kuriuo atmestas prašymas įrašyti objekto duomenis, tačiau teisme nustatyta, kad iš tikrųjų toks raštas net nebuvo išduotas.

„Labai gaila, kad prieš kelerius metus pasirinkęs investicinę veiklą tapau tokios situacijos auka. Niekada nebūčiau patikėjęs, kad šiais laikais advokatas, turėdamas visus įgaliojimus, patvirtinimus ir pagal Lietuvos įstatymus turintis net depozitinę sąskaitą, kartu veikdamas su tokia bendrove, kaip „Plasta“, gali taip elgtis“, – komentare BNS sakė V. Guobys.